Ekonomikos augimas nuo 2001 m. iki 2008 m. pradžios lėmė didesnes pajamas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, buvo kuriama daug naujų darbo vietų. Nedarbo lygis Lietuvoje buvo ypač žemas, be to, remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Darbo rinkos iššūkiai, ekonominiai dėsningumai lėmė darbo teisės principų ir normų turinį, valstybės socialines ir politines sąlygas. Darbdaviai, vystydami verslus, pajuto, kad tapo sunku atsirinkti, o vėliau iš viso rasti gerus darbuotojus. Smukus ekonomikai, paaiškėjo, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta, būtina išsaugoti turimus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Saugodami savo darbuotojus, darbdaviai naudojosi LR darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis ir darbo sutartyse stengėsi apsaugoti savo interesus ir dažnai susitarti dėl papildomų sąlygų darbo sutartyje, nes priėmę jaunus, be darbo patirties darbuotojus į darbą, privalėjo juos apmokyti, ugdyti, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Darbdaviai ieškojo būdų kaip juos išlaikyti („prisirišti“) įvairiais susitarimais arba „papirkti“ įvairių motyvacinių sistemų privalumais. Dažnai dėl įvairių mechanizmų buvo tariamasi darbo sutartyse – papildomų sutarties sąlygų. Tačiau dažnai kitam darbdaviui pasiūlius didesnį atlyginimą, ankstesnis darbdavys dažniausiai prarasdavo apmokytą darbuotoją – šis išeidavo dirbti kitur. Darbo santykiai pasibaigdavo, tačiau papildomų įsipareigojimų ne kiekviena šalis sutikdavo laikytis. Galimybę susitarti dėl kitų, t... [toliau žr. visą tekstą] / Economic growth since 2001 till 2008 start leaded to higher incomes for both employers and employees, many new jobs were created. The unemployment rate in Lithuania was particularly low, moreover, according to official statistics, nearly half a million people emigrated from Lithuania. Labor market challenges and economic patterns determined the principles of the labor law and the content of the norms, public social and political conditions. Employers, through businesses, noticed that it has become difficult to select and then later to find quality workers. Despote decine of the economy, it appeared that good workers are still missing, it is necessary to keep the highly skilled workers. In order to keep all their employees, the employers used the opportunities of the Labor Code of the Republic of Lithuania and tried to protect their interests in the employment contracts, and often agreed to additional conditions on the contract of employment, since young workers without experience were taken to work and had to be trained, to be developed, investments in their skills had to be done. Employers look for ways to retain them ("tie"), with various arrangements or motivation systems advantages help. Often, for a variety of mechanisms have been discussed in employment contracts - additional conditions of the contract. Often, however, another employer more money proposed to the qualifed worker, and the previous employer usually lost a trained worker – he left to work elsewhere. The... [to full text]

Šiame magistro darbe pateikiama socialinės partnerystės prielaidų, pagrindinių formų bei įtakos reguliuojant darbo teisinius santykius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analizė. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, aptariama socialinės partnerystės samprata, principai, lygmenys, orientuojantis į Europos Sąjungos ir nacionalinį lygmenis. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis: Europos Sąjungos lygmens socialinių partnerių išskyrimas, jų dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūroje tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek autonomiškai, jų galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nacionalinių socialinių partnerių teisinio statuso, nacionalinės socialinės partnerystės formų – sudarant trišales ar dvišales tarybas (komisijas, komitetus), naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo bei darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę probleminiai aspektai, taip pat Trišalės tarybos veikla ir tiek šios taryboje, tiek savarankiškai sudaromų bendradarbiavimo susitarimų (paktų) reikšmė. Aptariamos ir socialinės partnerystės perspektyvos Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu. / In this master’s final paper it is presented the analysis of the social partnership background, basic forms and impact to labour legal relations in the European Union and Lithuania. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis it is discussed the conception of the social partnership, principles, levels taking notice to the European Union and national levels. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts: the exclusion of the social partners of the European Union level, their participation in the legislation of the European Union, both on initiative of the European Commission and autonomy, their opportunities in implementing the European Union law, problematical aspects of the legal status of national social partners, national forms of the social partnership - by forming tripartite or bipartite councils (commissions, committees), applying information and consultation procedures, conducting collective bargaining in order to conclude a collective bargaining agreement, through the employees' participation in the enterprise management also Tripartite Council activity and importance of cooperation agreements (pacts) made both in this council and independently. Additionally, it is discussed the perspectives of the social partnership in the European Union and national level.

Šiame magistro darbe nagrinėjama ES įgyvendinamos Europos kaimynystės politikos rezultatai Moldovoje ir Ukrainoje. ES įtaka ir poveikis vertinamas, remiantis europeizacijos teorijos konstruojamais mechanizmais. Išvados apie ES įtaką ir poveikį Moldovos ir Ukrainos viešajai politikai daromos, pasitelkiant nuodugnią trijų atvejų studiją: ES reikalavimų, prieš įvedant naujus prekybos režimus, įgyvendinimas, susitarimai dėl supaprastinto vizų režimo ir readmisijos bei ES vadovaujama Moldovos-Ukrainos sienos monitoringo misija. Magistriniame darbe europeizacijos teorija pritaikoma ES santykių su trečiosiomis šalimis analizei, pateikiama ES kompetencijų raida su prekybos režimu, sienų apsauga ir migracija susijusiais klausimais bei viso to pasekmės Europos kaimynystės politikos įgyvendimui. Galiausiai, pagal konkrečių viešosios politikos sričių reformų įgyvendinimo eigą Moldovoje ir Ukrainoje vertinamos ES galimybės turėti įtakos ar daryti poveikį Europos kaimynystės politikos programoje dalyvaujančioms valstybėms. / Three cases where EU has different competences and which are the most developed in EU relations with Moldova and Ukraine are analysed here. They include current trade regimes with EU (Autonomous trade preferences in case of Moldova and negotiations on free trade area in case of Ukraine), European Union Border Assistance mission to Moldova and Ukraine (EUBAM) and visa facilitation and readmission agreements. Master’s work argues that deeper cooperation between EU and ENP countries began only after these policies were more harmonized inside the EU and show how EU transfered it‘s experience in these fields to Moldova and Ukraine. The independent variable is EU policy harmonization level while the dependent variable is the transfer of EU recommendations and their implementation in Moldova and Ukraine. The hypothesis is that at the macro level degree of transferring EU recommendations to Moldova and Ukraine depends on concrete policies harmonization level inside the EU. It means that more intense transfer can be expected in policies where EU has exceptional competence and results might be not so good where decision is made by EU member states governments. To conclude, widened understanding of europeanisation theory allows usage of this theory in EU relations with non members. However, it is important to have in mind that the horizontal mechanism used by the EU is not of the same degree of integration in the case of ENP and to EU member states. Such position creates the situation... [to full text]

Darbo objektas – savanoriški susitarimai dėl energijos efektyvumo didinimo. Darbo tikslas – įvertinti savanoriškų susitarimų naudojimo patirtį kitose šalyse ir nustatyti jų panaudojimo galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti ir susisteminti mokslinę, teorine ir empirinę literatūrą, nagrinėjančią savanoriškus susitarimus; • Išsiaiškinti savanoriškų susitarimų naudojimo praktiką kitose šalyse; • Ištirti energijos vartojimo tendencijas Lietuvoje; • Išanalizuoti Lietuvos teisinę bazę, ir įstatymus reguliuojančius savanoriškus susitarimus; • Atlikti anketinį įmonių tyrimą ir išsiaiškinti savanoriškų susitarimų panaudojimo galimybes Lietuvoje. Hipotezė – savanoriškų susitarimų dėl energijos efektyvumo didinimo plėtrą Lietuvoje stabdo patirties savanoriškų aplinkos politikos priemonių panaudojimo srityje stoka, mažas informuotumas, institucinės ir tesinės bazės nebuvimas. Darbo struktūra. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje apžvelgiama mokslinė literatūra, susijusi su savanoriškais susitarimais, bei jų taikymo patirtimi. Antrojoje apžvelgiama ES politika energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje ir savanoriškų susitarimų dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo įgyvendinimo rezultatai ES. Taip pat šioje dalyje analizuojamos energijos vartojimo tendencijos Lietuvoje. Trečiojoje dalyje, pateikiami anketinės įmonių apklausos rezultatai bei aptariamos savanoriškų susitarimų panaudojimo galimybės Lietuvoje. Visą darbą sudaro 52 puslapiai, darbe yra... [toliau žr. visą tekstą] / Work item - voluntary agreements on energy efficiency. Working the problem - it is necessary to the implementation of the EU Directive, while Lithuania is not disbanded the possibility of the use of voluntary agreements for the implementation of energy efficiency improvement goal. The aim - to evaluate the use of voluntary agreements and the experience of other countries to determine their potential use in Lithuania. Job tasks: analyze and structure the scientific, theoretical and empirical literature dealing with voluntary agreements; Practice the use of voluntary agreements in other countries; Investigate the energy consumption trends in Lithuania; analyze the Lithuanian legal framework, and the laws governing voluntary agreements; Make corporate investigations, and to clarify the use of voluntary agreements in Lithuania. Hypothesis - voluntary agreements on energy efficiency development in Lithuania is hampered by lack of practice on voluntary environmental policies, low awareness and lack of law basis. The work consists of three main parts. The first reviews the scientific literature relating to voluntary agreements, and their experiences. The second reviews the EU's policy to improve energy efficiency, and voluntary agreements on energy efficiency implementation of the results of the EU. I also analyzed in this part of energy consumption trends in Lithuania. The third part, the corporate results of the survey questionnaire and discussed the possibility of the use of... [to full text]

Darbe analizuojamas arbitražo procesas, konkretizuojant jį, kai viena iš proceso šalių tampa valstybė. Aptariami esminiai arbitražo, kaip alternatyvaus teismui ginčų sprendimo bruožai tam, kad suvokti paties proceso prigimtį. Gilinamasi į procedūrinius skirtumus, kai atsiranda valstybinė dalyvaujančioji šalis. Aptariamas Lietuvos ir kitų valstybių teisinis reglamentavimas, susijęs su valstybės dalyvavimu arbitražiniame susitarime ir arbitražo procese. Aktualus arbitruotinumo klausimas, su tuo susijusi teismų praktika. Gilinamasi į rizikas, atsirandančias valstybei įsitraukiant į procesą. Taip pat siūlomi šių rizikų sprendimo variantai, nurodomi skirtingų šalių doktrinoje. Plačiau analizuojama suverenaus imuniteto doktrina. Tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kuriuo valstybė stengiasi išvengti atsakomybės ir įsipareigojimų tiek dėl paties arbitražinio susitarimo sudarymo ir galiojimo, tiek dėl priimto sprendimo vykdymo ir pripažinimo. Darbo eigoje aptariami Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai bei kitų valstybių nacionaliniai teisės aktai, aktualūs nagrinėjamiems klausimams. Darbo tikslas – išanalizuoti ir pristatyti proceso bruožus, kai jame dalyvauja valstybė. Tikslo siekiama darbo eigoje analizuojant užsienio teoretikų ir praktikų darbus, teismų praktiką ir norminius teisės aktus. / The analysis of arbitration process, when one of participating parties is a State, is given in this paper. It consists of different parts, each of which examines different features. It beggins with acquiring basic knowledge about arbitration process itself. Presentation of procedural issues and differencies is followed by covering Lithuanian and other countries legal base on questions related to State participation and capacity to enter into arbitration agreement. One of important questions is arbitrability. The analysis of risks when a State participates in an arbitration process is given. Also severeal different approaches, how these risks could be minimised or decreased. The doctrine of sovereign immunity is presented as it is an often excuse of a State party either to respect arbitration agreement or to approve and execute the award. The main object of this paper is to analyse and present features of an arbitration, when a State party participates in it. It is reached by summarising doctrine on these questions as well as case law and national and international legal acts.

The dissertation addresses mixed EU-Member States agreements with third parties. The first part of the dissertation unveils the legal basis of mixed agreements and their relation to the principle of conferred powers. The practices of their negotiation, conclusion and implementation, as well as the boundaries of the CJEU jurisdiction to interpret and apply them are addressed in the second and third part of the dissertation. The fourth part is devoted to the examination of particularities of international responsibility for breach of mixed agreements from the point of view of EU law. In the last two parts, the relevance of the duty of loyal cooperation to mixed agreements and future perspectives of these agreements in the context of the Lisbon Treaty are thoroughly assessed. It is concluded that the legal basis of mixed agreements is the principle of conferred powers. This principle affects all of their practice areas, but to a varying degree. The achievement of balance between this principle and the interests of integrity of mixed agreements is facilitated by the principle of loyal cooperation. The Lisbon Treaty establishes conditions for changes in the practice of mixed agreements and offers legal opportunities for their partial replacement with horizontal EU agreements combining elements of the CFSP and other EU policies. / Disertacijoje nagrinėjamas mišrių ES ir valstybių narių susitarimų su trečiosiomis šalimis institutas. Pirmajame disertacijos skyriuje atskleidžiami šio instituto teisiniai pagrindai ir jo santykis su ES kompetencijos suteikimo principu. Antrajame ir trečiajame skyriuose nagrinėjama mišrių susitarimų derybų, sudarymo ir dalyvavimo juose praktika, o taip pat ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos juos aiškinti ir taikyti ribos. Ketvirtajame skyriuje ES teisės požiūriu nagrinėjami tarptautinės atsakomybės už mišrių susitarimų pažeidimą ypatumai. Penktajame skyriuje analizuojama ES lojalaus bendradarbiavimo principo ir iš jo kylančios bendradarbiavimo pareigos reikšmė mišrių susitarimų institutui. Paskutiniame šeštajame skyriuje dėmesys skiriamas šio instituto ateities perspektyvoms Lisabonos sutarties kontekste. Konstatuojama, jog mišrių susitarimų teisinis pagrindas yra ES kompetencijos suteikimo principas. Šis principas pasireiškia visose mišrių susitarimų praktikos srityse, tačiau nevienodai. Balansą tarp šio principo ir mišrių susitarimų integralumo interesų padeda užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo pareiga, taikoma mišrios kompetencijos srityse. Galiausiai nustatoma, jog Lisabonos sutartis sukuria sąlygas pokyčiams mišrių susitarimų praktikoje, o taip pat teisines galimybes dalį mišrių susitarimų keisti horizontalaus pobūdžio ES susitarimais, apjungiančiais Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir kitų ES politikos sričių elementus.

Disertacijoje nagrinėjamas mišrių ES ir valstybių narių susitarimų su trečiosiomis šalimis institutas. Pirmajame disertacijos skyriuje atskleidžiami šio instituto teisiniai pagrindai ir jo santykis su ES kompetencijos suteikimo principu. Antrajame ir trečiajame skyriuose nagrinėjama mišrių susitarimų derybų, sudarymo ir dalyvavimo juose praktika, o taip pat ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos juos aiškinti ir taikyti ribos. Ketvirtajame skyriuje ES teisės požiūriu nagrinėjami tarptautinės atsakomybės už mišrių susitarimų pažeidimą ypatumai. Penktajame skyriuje analizuojama ES lojalaus bendradarbiavimo principo ir iš jo kylančios bendradarbiavimo pareigos reikšmė mišrių susitarimų institutui. Paskutiniame šeštajame skyriuje dėmesys skiriamas šio instituto ateities perspektyvoms Lisabonos sutarties kontekste. Konstatuojama, jog mišrių susitarimų teisinis pagrindas yra ES kompetencijos suteikimo principas. Šis principas pasireiškia visose mišrių susitarimų praktikos srityse, tačiau nevienodai. Balansą tarp šio principo ir mišrių susitarimų integralumo interesų padeda užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo pareiga, taikoma mišrios kompetencijos srityse. Galiausiai nustatoma, jog Lisabonos sutartis sukuria sąlygas pokyčiams mišrių susitarimų praktikoje, o taip pat teisines galimybes dalį mišrių susitarimų keisti horizontalaus pobūdžio ES susitarimais, apjungiančiais Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir kitų ES politikos sričių elementus. / The dissertation addresses mixed EU-Member States agreements with third parties. The first part of the dissertation unveils the legal basis of mixed agreements and their relation to the principle of conferred powers. The practices of their negotiation, conclusion and implementation, as well as the boundaries of the CJEU jurisdiction to interpret and apply them are addressed in the second and third part of the dissertation. The fourth part is devoted to the examination of particularities of international responsibility for breach of mixed agreements from the point of view of EU law. In the last two parts, the relevance of the duty of loyal cooperation to mixed agreements and future perspectives of these agreements in the context of the Lisbon Treaty are thoroughly assessed. It is concluded that the legal basis of mixed agreements is the principle of conferred powers. This principle affects all of their practice areas, but to a varying degree. The achievement of balance between this principle and the interests of integrity of mixed agreements is facilitated by the principle of loyal cooperation. The Lisbon Treaty establishes conditions for changes in the practice of mixed agreements and offers legal opportunities for their partial replacement with horizontal EU agreements combining elements of the CFSP and other EU policies.