Šalių ženklodara – tai nauja valstybių įvaizdžio formavimo bei valdymo forma, pastaraisiais metais pasaulyje sulaukianti vis daugiau dėmesio. Šalių ženklodara išskirtinė tuo, kad čia, pasitelkiant versle naudojamas priemones ir patirtį, sukuriama platforma, kurios pagalba šalys gali lengviau, sparčiau ir efektyviau naudotis savo privalumais. Lietuva vis dar nėra sukūrusi įvaizdžio, kuris padėtų formuoti palankią nuomonę tiek viešajame, tiek verslo sektoriuose užsienyje. Šiandien Lietuvos prekės ženklo kūrimo procesas yra sustabdytas, o pastangos sukurti Lietuvos įvaizdį gali būti įvardijamos kaip neveiksmingos. Magistro darbo tyrimo objektas – Lietuvos įvaizdžio kūrimo procesas šalių ženklodaros ir tapatybės paieškų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti naujausias Lietuvos prekės ženklo koncepcijas ir įvardinti galimas Lietuvos įvaizdžio kūrimo nesėkmių priežastis. Darbe keliama hipotezė: Lietuvos įženklinimo procesas išryškino Lietuvos tapatybės problemas bei šio projekto strateginio valdymo trūkumus. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, iš kur kyla ir kokią reikšmę šalių ženklodara turi šiandieninėje pasaulio įvaizdžio politikoje bei kaip ji siejasi su tapatybe ir įvaizdžiu; ištirti šalių ženklodaros specifiką ir funkcijas; išryškinti įženklinimo privalumus naujoms valstybėms; išnagrinėti šalių ženklodaros procesą bei įvardinti dažniausiai pasitaikančias problemas ir klaidas; išnagrinėti Lietuvos tapatybės projekcijas bei esamą Lietuvos įvaizdį; išanalizuoti ir palyginti... [toliau žr. visą tekstą] / Nation branding is a new form of forming and managing the image of a country. A proper branding strategy can help ecountries gain international popularity. The State-level formation of Lithuania’s image started thirteen years ago. Nevertheless, Government’s efforts to brand Lithuania have been unsuccessful. Today the process of Lithuania’s image formation has been suspended. The object of the research of the master thesis is the process of creation of Lithuania’s image in the context of nation branding and the search for identity. The goal of the thesis is to analyse the newest concepts of Lithuania’s nation brand and to envisage the complexity of problems for their implementation. The main tasks of the paper are: to ascertain the origins of nation branding and to define its significance in the global image policy, and how it is connected with identity and image; to explore specific characteristics and functions of nation branding; to highlight the advantages of nation branding to new countries; to explore the process of nation branding and to identify most common problems and mistakes; to explore the projections of Lithuanian identity and the present image of Lithuania; to analyse and compare recommendations and contradictions of Lithuanian brand books in the context of Lithuanian identity through the prism of the “brave country” idea and identification with a region; to prove that obstacles in the process of branding Lithuania are due to the absence of a clear perception of... [to full text]

Beveik per visą istorijos laikotarpį Rytų ir Vidurio Europa buvo neaiškios tarpinės žemės, atsilikusios tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai bei skiriančios „tikrą“ Europą nuo rytinių valstybių. Šiuo metu Rytų ir Vidurio Europos regionas, jo politinė svarba politiniams procesams yra itin aktuali tema tiek Lietuvoje, tiek visose naujosiose ir senosiose Europos Sąjungos narėse, tiek dar neįstojusiose į Vakarų Europos struktūras valstybėse. Magistro darbo objektas – yra Rytų ir Vidurio Europos tapatybė, jos istorinė raida ir transformacijos Europos integracijos kontekste, t.y. koks regionas yra Rytų ir Vidurio Europa, kaip šio regiono gyventojai suvokia patys save ir kaip juos suvokia Vakarų Europos piliečiai įvairiais istorijos laikotarpiais. Darbo tikslas – išnagrinėti Rytų ir Vidurio Europos regiono tapatybės transformacijas nuo seniausių laikų, kuomet Rytų ir Vidurio Europa nebuvo priimta į Europos geopolitinę erdvę, iki pat šių dienų, kada Rytų ir Vidurio Europa yra pripažįstama kaip reikšmingas Europos regionas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apsibrėžti, kas ir kur yra Rytų ir Vidurio Europa, išnagrinėti Rytų ir Vidurio Europos, kaip atskiro regiono, susiformavimo aplinkybes ir priežastis bei parodyti, kokią reikšmę šis regionas turėjo visos Europos (dažnai Vakarų) kontekste, išanalizuoti pagrindines priežastis, leidusias susikurti bendrai regiono tapatybei, apžvelgti tos susiformavusios tapatybės specifiką bei transformacijas regione bei Lietuvoje. Naudojantis istoriniu... [toliau žr. visą tekstą] / In the context of European integration all the time Eastern and Central Europe was recognised like something between East and West, something unknown, mystical and not European. Nowadays, when ten new countries entered the EU Eastern and Central Europe was accepted as a real Europe for the first time and it is important and relevant to analyse the identity of the new EU countries. The objective of the theses is the identity of Eastern and Central Europe, the perception of how society conceptualizes itself and how it is recognised in the eyes of Western Europeans. The aim of the theses is to explore transformations of Eastern and Central Europe identity from the times when the region was not even treated as a part of Europe till nowadays when it became an important participant of EU policy. The main goals are: •To ascertain what the exact region the Eastern and Central Europe is, •To explore how this region was transforming in the development of European integration, •To discover the specifics of the identity; •To explore the transformation from the post-communistic to the European identity; •To analyse the Lithuanian identity’ transformation case. Using the historical-descriptive, analytical-descriptive, comparative and case research methods such conclusions were attained: •Eastern and Central Europe has a specific location and therefore a transitional position between East and West. •The Cold war was the most important event influenced the common identity in the region... [to full text]

Tapatumo paieškos šiandieniniame pasaulyje tampa neatsiejamos nuo žmogaus kasdienybės. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojame apie pilietinės visuomenės problemas, toleranciją, seksualines ir tautines mažumas. Šios diskusijos tampa glaudžiai susijusios su visuomenių tyrimais. Šio magistrinio darbo pagrindinis tikslas yra ištirti kokios nacionalinio tapatumo charakteristikos dominuoja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 – 2011 m. ir jas palyginti. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinktas pagrindinis darbo objektas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės tapatybės. Per pagrindinius darbo su šaltiniais metodus – analizę, taikomą analizuoti apklausų statistiką, bei lyginamąjį metodą, kuriuo buvo lyginami trijų Baltijos valstybių nacionalinių bei regioninių tapatybių bruožai, buvo siekta atsakyti į pagrindines iškeltas darbo problemas - kuo paremti nacionaliniai tapatumai? kiek valstybių tapatumai yra monolitiški ir kiek jie yra pajėgūs priimti kitas tapatumo rūšis? Uždaviniai skambėjo taip: išskirti ir išanalizuoti etnolingvistinės, pilietinės ir regioninės tapatybės modelių pagrindinius kriterijus, ištirti ar etnolingvistinis ir pilietinis nacionaliniai tapatumai išskiria vienas kitą ar papildo Baltijos šalyse, išanalizuoti kiek trijų Baltijos valstybių nacionaliniai tapatumai pajėgūs priimti viršnacionalinę tapatybę ir kiek jie skaidosi į regioninę tapatybę, ištirti, kokią valstybių visuomenę – atvirą ar uždarą atskleidžia tapatybių modelių tyrimas Lietuvoje, Latvijoje... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the search of identity become concurrent with casual people‘s life. Recently an increasing number of discussion about problems of civil society, tolerance, sexual and ethnic minorites. These discussions are related with national identity analysis. The main aim of this master thesis is to find out what characteristics of national identitiės are dominant in Lithaunia, Latvia and Estonia in 2004 – 2011 years and to compare them. The primary and key surveying object is national identities. The methods used in this work were: analysis which was applied to analize the statistics of surveys and another method was comparison of national and regional features of identities of Baltic States. By using these methods main problems such as: how are based national identities? Are they monolithic enough? Are they able to accept other types of identities? were carried out. One of the tasks was to distinct and analize the main criterias of ethnolinguistic, civil and regional identity models. Another task was to find out whether ethnolinguistic and civil national identities distincts or adds to each other in the Baltic States. Third task was to analize if national identities of three Baltic States are able to accept supranational identity and to reveal if it is possible to disintegrate into regional identity. The last task was to find out whether societies in Lithuania, Latvia and Estonia are inclusive or exclusive. All these problems were explained by carrying out these tasks. ... [to full text]

Temos aktualumas: Lietuvai atgavus nepriklausomybę atgauta ir religinė laisvė, leidžianti gilinti tikėjimą pasitelkus visas komunikacines priemones. Tačiau mūsų visuomenėje yra skleidžiama gausybė religinio sinkretizmo informacijos, gundančios susirasti sau patogią religiją. Tikintiesiems kyla didžiulė rizika prarasti krikščionišką kryptį ir tapatybę, kurią perduoda Šventasis Raštas ir Bažnyčios mokymas. Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas žodis, tinkantis mokyti ir auklėti, visgi, kaip rodo apklausos, katalikų nėra pakankamai vertinamas bei skaitomas. Šiame darbe apžvelgsime biblinio raštingumo poveikį krikščioniškosios tapatybės formavimui. Darbo problema: Nepakankamai atskleista biblinio raštingumo svarba krikščioniškosios tapatybės ugdymui. Tikslas: Atskleisti biblinio raštingumo svarbą krikščioniškosios tapatybės ugdymui. Objektas: Biblinio raštingumo įtaka krikščioniškosios tapatybės ugdymui. Uždaviniai: 1. Aptarti biblinio raštingumo reikšmę krikščioniškosios tapatybės sampratai. 2. Išanalizuoti Šventojo Rašto pažinimo vaidmenį krikščioniškame gyvenime. 3. Ištirti biblinės katechezės poveikį X ir Y maldos grupelės narių krikščioniškosios tapatybės raiškai. Tyrimo metodai: 1. Teorinių šaltinių analizė ir sintezė. 2. Anketavimas, iliustracija, grafinis vaizdavimas. Išvados: Atlikus teorinių šaltinių analizę paaiškėjo, jog biblinis raštingumas padeda suvokti, jog Jėzus Kristus yra Apreiškimo pilnatvė ir viršūnė, kad be Jo ir Jo palikto mokymo negalima išlikti... [toliau žr. visą tekstą] / Relevancy of the topic: when Lithuania regained the independence the religious freedom was regained as well, giving the opportunity to deepen the belief using all possible measures of communication. However there are a lot of religious syncretism information being disseminated in our society and one is lured to find a convenient religion. The believers face a huge risk to loose the Christian direction, which is transmitted by the Holy Scripture and the Teaching of the Church. The Holy Scripture is the inspired word of God, suitable for teaching and educating, although, as the surveys show, it is not valued and read by the Catholics. In this thesis the influence of biblical literacy for the formation of Christian identity is being overviewed. Problem of the thesis: the significance of biblical literacy for the nurture of Christian identity is not suitably unclosed. Aim: to reveal the significance of biblical literacy for the nurture of Christian identity. Object: influence of the biblical literacy for the nurture of Christian identity. Tasks: 1. To discuss the significance of biblical literacy for the conception of Christian identity. 2. To analyze the role of the Holy Scripture cognizance in the Christian life. 3. To investigate the impact of biblical catechesis to the Christian identity expression of members of “X” and “Y” prayer groups. Methods of the research: 1. Analysis and synthesis of the theoretical sources. 2... [to full text]

Šio magistrinio darbo pavadinimas „Kolektyvinės tapatybės formavimas SSRS ir ES: ekonominio veiksnio įtaka“. Istorinės ribos apima laikotarpį nuo SSRS susikūrimo iki šių dienų aktualijų, žodis "formavimas" nurodo analizuojamo proceso t��stinumą. Pagrindinė darbo analizės ašis – kolektyvinė tapatybė. Darbo pagrindinis tikslas yra įvertinti ES kolektyvinio tapatumo formavimo perspektyvumą, remiantis Sovietų Sąjungos patirtimi ir nustatyti ekonominio veiksnio ryšį su kolektyvinio tapatumo formavimo procesu. Siekiant užsibrėžtų tikslų, reikia atlikti šiuos išsikeltus uždavinius: visų pirma, reikia išsiaiškinti kaip yra konstruojamas kolektyvinis tapatumas, kokie veiksniai tai lemia ir kokia yra ekonominio veiksnio reikšmė kolektyvinio tapatumo formavimui; antra, reikia išanalizuoti SSRS kolektyvinio tapatumo formavimo trūkumus; trečia, reikia išanalizuoti ES kolektyvinio tapatumo formavimo ypatumus bei į perspektyvą nukreiptą formavimo politiką, įvertinant ekonominio veiksnio svarbą; ketvirtą, reikia palyginti ES ir Sovietų Sąjungos kolektyvinio tapatumo formavimo specifiką, remiantis gautais duomenimis, padaryti išvadas. Darbe yra keliamos šios hipotezės: 1. ekonominis veiksnys yra svarbus kolektyvinio tapatumo formavimo procese; 2. kolektyvinio tapatumo formavimo specifika SSRS ir ES turi sąryšio taškų, tai yra - juos įtakoja tie patys veiksniai; 3. ES turi daugiau perspektyvų suformuoti kolektyvinį tapatumą nei SSRS. Darbe taikomi tyrimo metodai: analitinis – aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this master thesis is “Formation of Collective Identity in USSR and EU: Impact of Economic Factor“. It defines historical period from USSR foundation till nowadays. The main aspect according to which these multinational blocks are analyzed is collective identity. Special efforts are given to analyze factors which have impact to collective identity formation, but the biggest attention is paid to analyze importance of economic factor. Identity – the sense of dependence. This concept at one time contains as the connective as also separative elements. This is a result of identification process which helps to define human or group exceptional indications. As individual or collective identity formation problems are widely discussed in today’s society discourses. Its importance is comprehensible as to the individual as also to the communities behavior motivation. The perception of identity allows to know better your historical or cultural roots, and also to know yourself and others better. But the concept of identity is so wide and variant, that it leaves a lot of place to the following discussions. This work appoints a lot of attention to collective identity forming and it’s specific. Actuality of the topic remains also in today’s political discourses undisputed – if we clear, how to construct common identity it would emerge a possibility to evaluate, what main mistakes in it forming maid USSR and what perspectives in common identity constructing has EU. This... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti taivaniečių tautinės tapatybės formavimosi procesą bei ištirti ir palyginti trijų pastarųjų Kinijos Respublikos Taivane prezidentų politiką formuojant taivaniečių tapatybę. Per pastaruosius porą dešimtmečių Kinijos Respublikos (KR) Taivane žmonių gyvenimas stipriai pasikeitė. Ši šalis, kelis dešimtmečius save laikiusi Kinijos dalimi ir teisėtos politinės valdžios žemyne savininke, ėmė stipriai keistis ir joje ėmė formuotis taivanietiška tapatybė. Tokios tapatybės formavimosi požymių buvo galima aptikti ir ankstesniais laikais, tačiau jie niekada nebuvo tokie ryškūs ir saviti, kaip per pastaruosius porą dešimtmečių. Kinijos Respublikos Taivane valdančioji Guomindang (GMD) partija nuo pat įsitvirtinimo saloje teigė, jog egzistuoja tik viena Kinija, o Taivanas yra šios Kinijos dalis. Partijos tikslas buvo suvienyti visą Kiniją GMD partijos valdžioje. Tačiau kuo toliau, tuo labiau Kinijos Respublikos Taivane gyventojai pabrėžia, jog Taivanas nėra Kinija. Vis daugiau šios šalies gyventojų laiko save taivaniečiais, o ne kinais. Tiriant taivaniečių tautinės tapatybės formavimosi procesą bei prezidentų politiką formuojant taivanietišką tapatybę darbe buvo remiamasi aprašomuoju, istoriniu, interpretaciniu-analitiniu tyrimo metodais. / In the last couple of decades life has changed a lot for people in the Republic of China (ROC). This country experienced transformation of its government from authoritarian rule to democracy. It has also experienced emergence of new national Taiwanese consciousness. Nowadays most of people in Taiwan find themselves Taiwanese and not Chinese anymore or experience double identity. In these last couple of decades when all transitions emerged, Taiwan was ruled by three different presidents that influenced development of Taiwanese national consciousness. So this paper is analyzing influence of Taiwanese presidents in forming Taiwanese national consciousness. Goal of this paper is to explore development of the national Taiwanese consciousness and research the influence of last three Republic of China presidents in forming national Taiwanese consciousness. There are couple of tasks that needs to be done in this paper in order to reach the goal. There are going to be analysed conditions in which national Taiwanese consciousness have been forming. Highlight main events in Taiwanese history that contributed to formation of Taiwanese national consciousness. Analyse politics of last three Republic of China presidents in forming Taiwanese national consciousness and research how their position in supporting one of the four Taiwanese national consciousness types influence their country future and national security. In this paper it has been discovered that all three Republic of China... [to full text]

Darbo problema ir aktualumas. Kasdieniniame gyvenime ryškiai pasikeitė požiūris į tradicines visuomenines, kultūrines ir etines normas, kaip visuotines ir būtinas elgesio taisykles. Visuomenėje pastebimas atsakomybės jausmo nykimas, darosi nebeaiškios padorumo ir nuosmukio sąvokos, neretai sunku atskirti kur tiesa, o kur melas. Sumažėjusi moralinių standartų reikšmė pastebima tiek viešame, tiek asmeniniame gyvenime. Tokioje sudėtingoje socialinių-ekonominių pertvarkymų situacijoje kyla nerimas dėl šalies ateities, dėl nacionalinių vertybių išsaugojimo. Su viltimi ir nerimu žiūrime į jaunimą. Aukštosiose mokyklose rengiami aukščiausios kvalifikacijos specialistai, visuomenės elitas, kaupiamos mokslo, pažangios minties ir laisvės vertybės, mokomasi visuomenės valdymo, tautinio identiteto išsaugojimo būdų. Šių dienų studentai taps politikais, mokslininkais, gydytojais, mokytojais, kultūros darbuotojais. Nuo akademinio jaunimo pastangų, siekių, požiūrio į tautą, esmines vertybes ir kitus visuomeninio gyvenimo reiškinius priklausys mūsų valstybės gyvenimas gana netolimoje ateityje. Šio darbo tikslas – ištirti, kokie yra vyraujantys tautinės tapatybės raiškos būdai bei ją atspindintys tautiniai simboliai ir bruožai VPU studentų grupėje. Darbo uždaviniai: ištirti tautinės tapatybės, tautiškumo, pilietiškumo sąvokas; išnagrinėti esminius jaunimo tautinės tapatybės formavimosi veiksnius; atskleisti lietuvių tautinės tapatybės išlaikymo galimybės globalizacijos kontekstuose... [toliau žr. visą tekstą] / The problem and relevance of research: In everyday life the point of view of traditional social, cultural an ethical norm as general accepted rules of behavior has changed. There is noticed the lack of responsibility in society, meanings of decency and recession are becoming unclear. There is difficult to distinguish where is true and false. The problem concerning insignificance of moral rules and standards exist both in social and private life. In such complicated social- economical situation there is a worry about country's future and national values saving. We watch to youth with hope and doubts. Youth as a social group differs from other age groups. Significant role among youth has an academicals youth. In high schools are prepared high qualified specialists, elite of society. There are accumulated values of science, progressive mind and freedom. Today’s students will become policians, Scientifics, medics, teachers etc... Our country’s life in nearest future depends on efforts, goals, view to nation, essential values and to other social life phenomenon of academicals youth. The aim of research - to investigate which means are dominated in expression of national identity and which national symbols related with means of expression of national identity are dominated in VPU academicals student group. Tasks of research - to investigate definitions of national identity, nationality and citizenship; analyze the main features of formation youth national identity; to find out... [to full text]

Tyrimo objektas: J. Lukšos-Daumanto memuarai „Partizanai“ ir šių memuarų pagrindu sukurti kiti tiek išmone, tiek dokumentiniais faktais besiremiantys kūriniai:Juozo Lukšos-Daumanto memuarai „Partizanai“, M.Chieno dokumentinė apybraiža „Vanagai iš anapus“, A.Šileikos romanas „Pogrindis“, J.Vaitkaus kino filmas „Vienui vieni“ Darbo tikslas: Išnagrinėti išmone ir faktine dokumentika besiremiančius kūrinius apie J. Lukšą-Daumantą ir parodyti, kokią partizano tapatybę jie atskleidžia. Tapatybės sąvoka jau savaimė yra tarpdisciplininė sąvoka, inkorporuojanti psichologinius, aksiologinius, filosofinius ir pan. matmenis. Šis magistro darbas yra tarpdiscipliniškas ne tik todėl, kad bus tyrinėjamas tapatybės konstruktas įvairaus pobūdžio kūriniuose, bet dar ir todėl, kad tapatybės bus ieškoma literatūroje ir kine. Darbo uždaviniai: 1) pateikti tapatybės sampratą, parodyti, kaip tapatybės kūrimas literatūroje ir kine priklauso nuo istorinio ir kultūrinio konteksto, nuo tam kontekstui svarbių vertybinių nuostatų; 2) išnagrinėti išmonės ir referentinius kūrinius apie J. Lukšą-Daumantą; 3) parodyti, kad tapatybės formas lemia ne tiek išmonės ar referentinė kūrinio intencija, kiek autoriaus rašomojo meto tapatybė arba įsipareigojimas vienai ar kitai ideologijai; 4) išryškinti istorinio laikmečio aspektą kaip esminį tapatybės konstrukto dėmenį. / The object of investigation of master thesis - J. Lukša-Daumantas memoirs “Partizanai” and other actual documentary and fictional works based on these memoirs: documentary of M. Chienas “Vanagai iš anapus”, A. Šileika novel “Pogrindis” and J. Vaitkus film “Vienui vieni”. The aim of this thesis is to analyse fictional and actual documentary works related to J. Lukša-Daumantas and to demonstrate what kind of partisan identity they reveal. The definition of identity in itself is interdisciplinary concept which incorporates psychological, axiological, philosophical and other dimensions. This master thesis is interdisciplinary not only because it investigates the construct of identity in various types of works, but also because identity is analysed in the fields of literature and cinema. To achieve such aim these objectives were raised: 1) to present the concept of identity, demonstrate how the development of identity in literature and cinema depends on the historical and cultural context and the moral values significant to this context; 2) to analyse fictional and referential works about J. Lukša-Daumantas; 3) to show that the forms of identity are determined not by the intention of fictional or referential work but by the author’s identity of particular writing stage or commitment to one or another ideology; 4) to highlight the historical aspect of the era as a key component of the construct of identity.

Organizacijos tapatybė yra ne tik modernios organizacijos, kuri siekia pristatyti save, savo patirtį ir požiūrį į auditorijas, valdymo strategija, bet ji sukuria ir bendrumo bei supratimo jausmą tarp darbuotojų, padeda jiems pažinti organizaciją ir nuosekliai siekti savo ir bendrų tikslų. Taip pat ji padeda organizacijai aiškiai ir nuosekliai bendrauti su išorinėmis jai svarbiomis grupėmis. O virtualioje organizacijoje stipri tapatybė nėra sukuriama arba ją sukurti ir palaikyti yra labai sunku: jos darbuotojai retai bendrauja tiesiogiai ir neturi stipraus bendradarbiavimo jausmo, virtuali organizacija neturi fizinės vietos, o kartais net ir aiškios organizacijos struktūros. Taip pat jai sunku sukurti stiprią savo kultūrą, kasdieniu darbu įdiegti darbuotojams jos viziją ir misiją. Visi šie aspektai formuoja organizacijos tapatybę, kuri padeda organizacijos aiškumo ir apibrėžtumo pamatus – tai ypač svarbu norint sukurti skaidrią organizaciją. Tyrimo objektas – virtualių organizacijų tapatybės vadybos problemos. Darbo tikslas – išanalizavus teorines tapatybės valdymo prielaidas išsiaiškinti virtualių organizacijų tapatybės valdymo galimybes ir vadybos problemas. Darbo uždaviniai: išanalizuoti organizacijos tapatybės vadybos ypatumus ir kaip ji yra formuojama; išanalizuoti virtualios organizacijos sampratą, klasifikacijas ir charakteristiką; išsiaiškinti virtualių organizacijų tapatybės formavimo galimybes ir ypatybes; nustatyti virtualių organizacijų tapatybės vadybos problemas... [toliau žr. visą tekstą] / Organization identity is not only the strategy of management in modern organization, which goals is to introduce itself, it‘s experience and point of view to it‘s interest groups, but also the identity creates a sense of community and understanding between coworkers. It also helps them to know the organization better from the inside and to reach both individual and organizational goals consistently. Also the identity lets clearly and consistently communicate with external groups of interests. But in a virtual organization strong identity is not created or it can be done in hard work and to mantain it is not easy as well: coworkers usually do not communicate directly and do not have a strong cooperation sense, the virtual organization does not have physical location, sometimes there is even absense of clear organizational structure. It is also very difficult to create it‘s strong culture, incorporate it‘s mission and vision in everyday work. All these aspects form identity of the organization which helps to buil the basic for a clarity and certainty – this is particularly important in order to create a transparent organization. The paper‘s object – identity management problems or the virtual organization. A goal of the paper is to ascertain possibilities of the identity management of the virtual organization. Tasks of the paper: to analyze features of organization‘s identity management and how is beeing formed; to ascertain the meaning of the virtual organization... [to full text]

Ramunės Bleizgienės disertacijoje „Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje“ tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia – pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį. / Ramunė Bleizgienė‘s dissertaiton Female Identity Problem in Lithuanian Women’s Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women’s writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th – early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment.