Terminas junginė veikla tarptautinėje praktikoje neturi konkretaus teisinio apibrėžimo. Jungtinė veikla gali būti apibrėžta kaip susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių sujungti savo išteklius ar bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų bei abipusio pelno. Pagrindinis jungtinės veiklos bruožas konkurencijos teisėje yra bendra motininių šalių kontrolė jungtinės veiklos vieneto atžvilgiu. Poreikis apibrėžti terminą jungtinė veikla konkurencijos teisėje pirmą kartą atsirado 1989 m. priėmus Susijungimų reglamentą. Nuo Susijungimų reglamento įsigaliojimo dalis jungtinės veiklos sutarčių, jeigu jos tenkina tam tikrus kriterijus, yra reguliuojamos koncentracijų kontrolės taisyklių. Tie kriterijai yra koncentracijoje dalyvaujančių šalių metinė apyvarta, bendra kontrolė ir visavertiškas funkcionavimas. Lietuvoje, tuo tarpu, ir visavertiškai, ir nevisavertiškai funkcionauojantys jungtinės veiklos atvejai patenka į koncentracijų kontrolės sritį. Europos teisėje jungtinės veiklos skirstymas į visavertiškai ir nevisavertiškai funcionuojančias turi esminę reikšmę, kadangi tik visavertiškai funkcionuojančios jungtinės veiklos naudojasi koncentracijų privilegija, t.y. palankesniu vertinimo testu ir palankesnėmis procedūrinėmis taisyklėmis. Tiesa 2004 m. vertinimo testas koncentracijoms buvo pakeistas, tačiau pagal esamą Europos Komisijos praktiką koncentracijų vertinimo srityje, matyti, jog ir toliau Komisija yra linkusi jungtinėms veikloms, kurios gali būti apibrėžtos kaip koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Term joint ventures, as used in international practice, is a term without precise legal definition. It may be described as an arrangement between two or more parties who pool their resources or collaborate in business to achieve common goals and reap mutual profits. The main feature of term joint venture in competition law is a joint control, i.e. joint venture must be jointly controlled by all its parents. For the first time the competition law found it necessary to describe term of joint ventures for the purposes of Merger Regulation adopted in 1989. Since then some joint venture agreements, if they satisfy some criteria are caught by merger control rules. These criteria are annual turnovers of concentration subjects, joint control and full-function. Lithuania law, however, does not make difference between full-function and non full-function (or partly function) joint ventures to catch agreements under merger control rules. The distinction is only important for calculation of turnovers. The difference between two kinds of joint venture was of crucial importance, since only full-function joint ventures were subjects to concentration privilege, i.e. subjects of more favourable substantive test and procedural rules. The situation significantly changed in year 2004 them concentration privilege was abolished for procedural rules. In respect of concentration privilege for applying of substantive test there is no concrete answer. On the one hand competition authorities tend to... [to full text]

Siekiant išvengti socialinių konfliktų ir sudaryti realias socialinės partnerystės principo įgyvendinimo sąlygas, Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas darbo teisinių santykių subjektų atstovavimo institutas. Darbo tikslas yra išnagrinėti atstovavimo darbo teisėje instituto reglamentavimą Lietuvos teisės aktuose. Tačiau pagrindinis uždavinys yra išryškinti tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovavimo reglamentavimo trūkumus, išaiškinti pagrindines praktikoje iškylančias bei galinčias iškilti problemas, nustatyti dėl netobulo šio instituto reglamentavimo esamas spragas bei kolizines normas. Šiame darbe bus nagrinėjami tokie klausimai, kaip asociacijos laisvės principo esmės atskleidimas, be kurio nebūtų atstovavimo teisės, darbo teisės subjektų steigimo pagrindiniai principai bei didžiausias dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problemoms išnagrinėti. Aptariant šiuos klausimus yra analizuojami tiek Lietuvos teisės aktai, tiek Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų normos. Taip pat darbe trumpai aptarta darbo subjektų atstovų praktinė padėtis Lietuvoje. / Lithuania Law sistem legitimate the representation institute of Labour Law subjects to avoid social conflicts and to make real conditions to implement social partnership. The purpose of this work is to analyse the legal regulation of institution of representation of Labour Law subjects in Lithuanian national laws. However the main task is to expose shortcomings of legal regulation of the institution of the representation of employers and employees, to ascertain basic practical problems, to reveal breaches and collisions in legal regulation caused by it’s imperfection. In this work author analises a lot of questions with a view to reveal basic problems of this institute in Lithuania, examines the ways in which employee/employer relationships have changed and developed. There is aduced principle of liberty of association, which is the base of representation institute, discussed basic establishment rules of Labour Law subjects. As it was mentioned, the basic part of work describes the main problems of the representation of employee and employer. The writer considers the role of trade unions and how these have declined. There is a short review of real Labour Law subjects status in Lithuania.

Saugumo Taryba yra viena pagrindinių Jungtinių Tautų institucijų. Ji turi tiek bendruosius, tiek specialiuosius įgaliojimus. Bendrasis įgaliojimas – tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimas. Specialieji įgaliojimai yra išvardinti Chartijos VI, VII, VIII ir XII skyriuose. Saugumo Taryba gali imtis įvairių priemonių ir pritaikyti atitinkamas sankcijas agresoriams. Ši institucija priima teisiškai įpareigojančias rezoliucijas pagal Chartijos VII skyrių ir jos yra privalomos Magistrinio darbo bendrojoje dalyje aptariama Saugumo Tarybos istorinė raida, jos sudėtis. Specialiojoje dalyje analizuojami bendrieji ir specialieji įgaliojimai. Atkreipiamas dėmesys į Chartijos VI bei VII skyrius. VI skyriuje nurodomos taikios priemonės, kurių gali imtis Saugumo Taryba, siekdama išspręsti ginčą. Chartijos VII skyriaus straipsniuose įtvirtinama institucijos teisė taikyti ekonomines, socialines, diplomatines ar net karinio pobūdžio sankcijas. Probleminiai aspektai atskleidžiami kalbant apie Saugumo Tarybos priimamas rezoliucijas ir jomis taikos misijoms suteikiamą mandatą, pačių misijų efektyvumą. Analizuojamas įgaliojimų įgyvendinimas ir problemos, su kuriomis susiduriama veikiant visos tarptautinės organizacijos vardu. Taip pat aptariamas Saugumo Tarybos reformos būtinumas, galimi reformos variantai, kadangi dėl nuolatinių narių turimos veto teisės stringa institucijos darbas, nesugebama susitarti dėl svarbių sprendimų priėmimo. Dėmesys skiriamas ir Saugumo Tarybos bei konkrečių... [toliau žr. visą tekstą] / Security Council is one of the main institutions of the United Nations. It has both general and special powers. General power is maintenance of international peace and security. Special powers are indicated in VI, VII, VIII and XII chapters of the Charter of United Nations. Security Council can undertake various sanctions against aggressors. This institution enacts legally binding resolutions according to VII chapter of the Charter. They are obligatory. Historical process and composition of the Security Council is being discussed in the first part of this work. General and special powers of the Security Council are described in another part of this master thesis. The main problems of this work are concentrated on enactment of resolutions of the institution and effectiveness of peace – keeping missions. Also necessity of the reform of the Security Council is mentioned. Cooperation between Security Council and regional organizations is described too. Finally, author of this work provides conclusions using logical method. The importance of the Security Council in maintaining international peace and security is beyond a reasonable doubt. However, often states are not willing to obey the requirements of the Security Council. More effective and operative participation in solution of conflict would be possible after the reform of the Security Council.

Šiame magistriniame darbe autorė analizuoja Jungtinių Tautų taikos misijų teisinį reglamentavimą. Autorės iškeltas darbo tikslas – išanalizuoti taikos misijų rūšių teisinius pagrindus, pamatinius taikos principus ir atskleisti praktikai būdingas problemas. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmosios dalies pirmame poskyryje pateikiamas Jungtinių Tautų taikos misijų istorinis vystymasis nuo Šaltojo karo iki šių dienų, išskiriamos skirtingos taikos misijų rūšys. Antrame poskyryje analizuojamas Jungtinių Tautų taikos misijų rūšių teisinis pagrindas, trečiajame ‒ atribojama pagrindinių Jungtinių Tautų organų kompetencija, vykdant saugumo politiką. Analizei naudojama Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika. Ketvirtajame poskyryje autorė pateikia trijų pamatinių taikos principų turinio analizę. Antroji dalis skirta praktinėms taikos misijų problemoms. Analizuojant Jungtinių Tautų Organizacijos oficialius dokumentus, pateikiamos tradicinių taikos misijų Konge, platesnio masto taikos misijų Bosnijoje ir Afganistane esminės teisinio pagrindo ir pamatinių taikos misijų principų taikymo problemos. Paskutiniame poskyryje analizuojamas Lietuvos valstybės dalyvavimas taikos misijose: a) pateikiama nacionalinių teisės aktų, susijusių su Lietuvos dalyvavimu taikos operacijose teisinė analizė; b) Lietuvos vadovavimas Afganistano Goro provincijos atkūrimui. Darbo pabaigoje autorė pateikia teisinio reglamentavimo ir praktinių problemų išvadas. Pagrindinės praktikoje sutinkamos... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper the author performs analysis of United Nations peacekeeping legal regulation. The author’s goal ‒ to analyze legal basis of different kinds of peacekeeping operations, fundamental peacekeeping principles and disclose typical problems in practice. The work is divided in two parts. First part begins with section devoted to historical development of peacekeeping missions ‒ from the Cold War to the present, and classification of peacekeeping missions. In the second section the author analyses legal basis of different types of peacekeeping operations. The third section comprises separation of powers of the main United Nations organs, while conducting security policy. Furthermore, the author analyses The Charter of The United Nations and the practice of The International Court of Justice. The fourth section consists of content analysis of three substantial peacekeeping principles. In the second part the practical peacekeeping challenges are analysed. The author reviews Official United Nations documents and raises problems related to application of legal basis and fundamental principles of traditional peacekeeping in Congo and wider peacekeeping operations in Bosnia and Afghanistan. The second part is concluded by legal analysis of Lithuanian participation in peacekeeping operations: a) national legislation related to the participation in peacekeeping operations b) Lithuania’s leadership in one of Afghanistan province – Ghor ‒ reconstruction. At the end, the author... [to full text]

Tyrimo objektas: žemės ūkio kooperatyvai. Tyrimo dalykas: kooperacijos plėtros centras Darbo tikslas: išnagrinėjus žemės ūkio kooperaciją užsienio valstybėse ir atsižvelgus į Lietuvos žemės ūkio kooperacijos padėtį, pasiūlyti kooperacijos plėtros centro modelį. Darbo uždaviniai: 1. įvertinti žemės ūkio kooperacijos padėtį užsienio valstybėse; 2. atskleisti kooperacijos padėtį Lietuvoje; 3. pateikti galimą kooperacijos plėtros centro modelį Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, loginė analizė bei sintezė, anketinė apklausa, grafinio vaizdavimo, duomenų analizė (naudojant SPSS 8.0 for Windows programą). Išanalizuota žemės ūkio kooperacijos padėtis užsienio valstybėse. Įvertinta žemės ūkio kooperacijos priemoni���� sistema Lietuvoje. Pateikiamas kooperacijos plėtros centro modelis užtikrinantis kooperacijos plėtrą Lietuvoje. / Research object: agricultural cooperatives. Research subject: the center of cooperation development. Research purpose: to create model of cooperation development center after exploring cooperation abroad and valuing agricultural cooperation situation in Lithuania. Research tasks: 1. to explore cooperation situation in agriculture abroad. 2. to value situation of agricultural cooperation in Lithuania. 3. to create model of cooperation development center. Research methods: monographic, graphic, observation, analysis of literary sources, form interview, data analysis with SPSS 8.0 computer program. Was made the analysis of cooperation situation of agriculture abroad. Valuation of agricultural cooperation in Lithuania. Analysis of the agricultural cooperatives in Lithuania. The creation of cooperation development model.

Šis magistrinis darbas yra skirtas itin aktualiai EB konkurencijos teisės sričiai: piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdų pagal EB Sutarties 82 straipsnį naujųjų aspektų analizei. Pagrindinis dėmesys skiriamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimams, kurie yra patys sudėtingiausi ir dažniausiai pasitaikantys. Darbe taip pat apžvelgiami reikšmingiausi Lietuvos konkurencijos tarybos ir teismų sprendimai taikant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Trumpai apžvelgus priežastis, lėmusias temos pasirinkimą, temos aktualumą bei originalumą, pagrindinėje darbo dalyje yra analizuojama „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas bei pagrindiniai piknaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai. Pirmojoje darbo dalyje yra analizuojamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas pagal EB Sutarties 82 straipsnį. Komisija ir Europos Teisingumo Teismas yra pateikę ne vieną „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo sampratą, tačiau jos yra pakankamai neapibrėžtos ir stokoja teisinio tikrumo. Tiksliausia „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo samprata yra nurodyta EB Sutarties 82 straipsnio b punkte: „gamybos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus“. Ši samprata padeda atskirti teisėtą konkurenciją nuo konkurencijai prieštaraujančių veiksmų. Antroje dalyje yra nagrinėjami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai: grobuoniškos kainos, diskriminacija kainomis, atsisakymas prekiauti, susaistymas sąlygomis, nuolaidos ir kiti. Pirmiausiai yra apžvelgiama kaip kiekvienas piktnaudžiavimo dominuojančia... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is devoted to the challenging object of discussions under EC Competition Law- the methods of abuse of dominant position under EC competition law: new challenges. The thesis concentrates mainly on exclusionary abuses which is the most frequent and important category of abuses. Parallel to the EC law both – the case-law of the Lithuanian Competition Council and relevant national regulation – are considered throughout the paper. After a brief statement of grounds of choosing this topic, its actuality and novelty in EC and Lithuanian competition law in the introduction, the main part of the paper gives analysis of the concept of an exclusionary abuse under Article 82 EC, also certain metods of abuse and there development is analised. The first chapter deals with the exclusionary abuse under Article 82 EC. The Commission and European Court of Justice has provided some examples of the concept of an exclusionary abuse, however these concepts are vague and lacks legal certainty. The most precise concept of an exclusionary abuse is stipulated in the Article 82 (b) EC Treaty: limiting production to the prejudice of consumers. It offers a comprehensive test of all exclusionary abuses, distinguishing between legitimate competition and unlawful conduct. The second chapter concentrates on certain methods of abuse: predatory pricing, price discrimination, refusal to supply, rebates and tying. First, the general practice of Commission and the Court applying each method of abuse is... [to full text]

Mokslinis darbas parengtas aktualia tema, kurios svarbą lemia analizuojamo objekto daugiareikšmiškumas. Pagrindinis lyginamojo darbo objektas yra Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento ir konstitucinės justicijos institucijos santykis įstatymų leidybos aspektu. Kitaip tariant, visi kiti šio santykio aspektai šiame darbe yra antriniai. Pažymėtina, kad konstitucinė kontrolė atsirado būtent kaip įstatymų atitikties Konstitucijai kontrolė. Taigi konstitucinės justicijos santykis su įstatymų leidyba yra neabejotinas. Darbo pradžioje aptariama įstatymo samprata legicentrizmo ir konstitucionalizmo doktrinoje, Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento įstatymų leidybos ypatumai. Antroje dalyje analizuojama konstitucinės justicijos formavimosi raida Prancūzijoje ir Lietuvoje, konstitucinės justicijos prigimties klausimai remiantis moksline doktrina. Trečioji darbo dalis skirta Prancūzijos Respublikos Konstitucinės Tarybos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vietos valdžios sistemoje nagrinėjimui. Ketvirtojoje dalyje analizuojami abiejų valstybių konstitucinės justicijos institucijų keletas dažniausiai priimamų sprendimų tipų bei jų įgyvendinimas parlamento įstatymų leidyboje. Be kita ko, aptariamos prevencinės ir paskesniosios kontrolės formos, jų privalumai ir trūkumai. Prancūzijoje Konstitucinė Taryba per 50 metų įgyvendino išimtinai prevencinę kontrolę, tačiau po 2008 m. Konstitucijos reformos buvo įtvirtinta ir paskesnioji kontrolės forma. Legicentrizmo erą... [toliau žr. visą tekstą] / The most important object is to compare the relation between the Parliament and institution of constitutional control in France and Lithuania. / Le principale objet de cette étude est le rappport entre le parlement et l‘institution de contrôle de constitutionnalité dans la legislation en France et en Lituanie. Il faut dire, que l‘ordre juridique en Lituanie et en France connait deux modes de production de la loi. Le régime légicentriste est celui dans lequel la loi est principalement le résultat du vote parlementaire. Le régime constitutionnaliste ajoute à l‘operation de vote le contrôle juridictionnel de constitutionnalité afin de verifier que la loi votée respecte la Constitution. Si le légicentrisme correspond à l‘état ou la volonté générale n‘est plus que le caprice du législateur, le constitutionnalisme caractérise un régime dans lequel le législateur doit respecter la Constitution pour exercer sa fonction normative. Autrement dit, quand les pays instaurent les institutions de contrôle de constitutionnalité la loi votée ne peut pas exprimer le volonté générale que dans le respect de la Constitution. Les représentants du peuple sont controlés au nom et sur le fondement de la Constitution par le juge constitutionnel. D‘ailleurs le contrôle de constitutionnalité est non de gener ou de retarder l‘exercice du pouvoir legislatif mais d‘assurer sa conformité à la Constitution. Il est vrai, que le texte constitutionnel est seulement la possibilité ou le potentiel. Le Cour constitutionnelle de la Lituanie et la Conseil constitutionnel de la France determinent dans la jurisprudence le vrai sens de l‘acte constitutionnel... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro darbe pateikiama socialinės partnerystės prielaidų, pagrindinių formų bei įtakos reguliuojant darbo teisinius santykius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analizė. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, aptariama socialinės partnerystės samprata, principai, lygmenys, orientuojantis į Europos Sąjungos ir nacionalinį lygmenis. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis: Europos Sąjungos lygmens socialinių partnerių išskyrimas, jų dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūroje tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek autonomiškai, jų galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nacionalinių socialinių partnerių teisinio statuso, nacionalinės socialinės partnerystės formų – sudarant trišales ar dvišales tarybas (komisijas, komitetus), naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo bei darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę probleminiai aspektai, taip pat Trišalės tarybos veikla ir tiek šios taryboje, tiek savarankiškai sudaromų bendradarbiavimo susitarimų (paktų) reikšmė. Aptariamos ir socialinės partnerystės perspektyvos Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu. / In this master’s final paper it is presented the analysis of the social partnership background, basic forms and impact to labour legal relations in the European Union and Lithuania. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis it is discussed the conception of the social partnership, principles, levels taking notice to the European Union and national levels. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts: the exclusion of the social partners of the European Union level, their participation in the legislation of the European Union, both on initiative of the European Commission and autonomy, their opportunities in implementing the European Union law, problematical aspects of the legal status of national social partners, national forms of the social partnership - by forming tripartite or bipartite councils (commissions, committees), applying information and consultation procedures, conducting collective bargaining in order to conclude a collective bargaining agreement, through the employees' participation in the enterprise management also Tripartite Council activity and importance of cooperation agreements (pacts) made both in this council and independently. Additionally, it is discussed the perspectives of the social partnership in the European Union and national level.

Santrauka Bandant atsakyti į klausimą ar naujoji JT Žmogaus teisių taryba – veiksmingesnės žmogaus teisių apsaugos garantas ar viso labo iliuzija, šiame darbe yra aptariami Tarybos pirmtakės – Komisijos – istorija, raida, pasiekimai, trūkumai bei privalumai. Taip pat yra pateikiamas šios JT žmogaus teisių institucijos reformos įvertinimas. Darbe – aptariama pakitusi Tarybos vieta bei statusas JT sistemoje (nuo šiol Taryba yra pagalbinė Generalinės Asamblėjos institucija). Taip pat yra analizuojama Tarybos sudėtis, aptariant pakitusį narių skaičių bei geografinį jų pasiskirstimą. Detaliai analizuojama nauja rinkimų į Tarybą tvarka, kuri turėtų padidinti Tarybos atskaitingumą bei pakelti pasitikėjimą ja. Darbe taip pat nagrinėjami reikalavimai šalims, siekiančioms patekti į Tarybą, o taip pat papildomi bendradarbiavimo reikalavimai šalims, išrinktoms į Tarybą. Aptariamas padidintas Tarybos sesijų skaičius bei jų bendra trukmė, kas turėtų suteikti Tarybai galimybę greičiau, rimčiau bei nuosekliau reaguoti į žmogaus teisių problemas, staiga kylančias krizes, o taip pat užsiimti žmogaus teisių pažeidimų prevencija. Darbe – analizuojami Tarybos veiklos mechanizmo elementai – specialiosios procedūros, skundų procedūra, Patariamasis komitetas, bei naujoji Visuotinės periodinės peržiūros procedūra. Taip pat yra aptariamas kitas aspektas, nuo kurio didele dalimi priklauso Tarybos veiksmingumas – NVO vaidmuo Tarybos veikloje, kuris išliko beveik toks pats koks jis buvo Komisijos... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In an attempt to answer the question whether the new UN Human Rights Council is a guarantee of a more effective protection of human rights or merely an illusion, the paper discusses history, development, achievements, shortcomings and merits of the Council's predecessor -- the Commission. The paper also presents an assessment of this UN human rights institution's reform. The paper discusses the altered place and status of the Council within the UN system (from now on the Council is a subsidiary institution of the General Assembly). The paper also analyzes the Council's composition, discussing the changed number of members and their geographical distribution. The paper also provides detailed analysis of the new rules for electing Council members, which should make the Council more representative and should increase trust in the Council. The paper also examines requirements set for the countries vying for a seat on the Council as well as additional requirements for the countries elected to the Council. The paper discusses the increased number of sessions and their overall duration, something that should help the Council to react to sudden human rights crises and to deal with human rights problems in a faster, more serious and more consistent manner as well as help the Council to be proactive when it comes to human rights violations. The paper analyzes the elements of the Council's work mechanism -- special procedures, complaint procedure, the Advisory Committee and the... [to full text]

Prevencinė savigyna laikoma teisėta pagal tarptautinę teisę tik tada, kai jos panaudojimą sankcionuoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Darbe bandoma įrodyti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, dėl bendro sutarimo tarp jos nuolatinių narių nebuvimo ir veto teisės dažno naudojimo, prevencinės savigynos panaudojimą sankcionuoja itin retai. Kyla problema – dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neefektyvumo sankcionuojant prevencinės savigynos naudojimą, valstybės prevencinę savigyną įgyvendina pačios, tuo pažeisdamos vieną pagrindinių tarptautinės teisės principų – jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principą. Šita „patinė situacija“ paskatino kai kurias didžiąsias valstybes (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatines nares), ignoruojant tarptautinę teisę, savo karinėse doktrinose numatyti vienašališką prevencinės savigynos naudojimo galimybę. Susidariusi situacija reikalauja spręsti šią problemą arba legalizuojant prevencinės savigynos naudojimą, arba ieškant būdų kaip priversti Saugumo Tarybą vykdyti savo pirminį uždavinį – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Darbo tikslas – atskleisti valstybių prevencinės savigynos naudojimo problematiką, akcentuojant Vidurio Rytų regioną. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: 1. Aptarti jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principo sampratą, šio principo įtvirtinimą šiuolaikinėje teisėje bei jo išimtis. 2. Išanalizuoti valstybių savigynos rūšis bei rasti lietuviškus atitikmenis valstybių savigynos rūšių - preemptive ir preventive... [toliau žr. visą tekstą] / The paper attempts to prove that the United Nations Security Council (UNSC) due to the absence of mutual agreement between its permanent members and frequent usage of veto right, sanctions the usage of preventive self-defence notably rarely. The problem then occurs: because of the ineffectiveness of the UNSC in sanctioning the usage of preventive self-defence, the states implement the preventive self-defence by themselves, in this way violating one of the main international law principles – refraining from threatening or using force principle. This situation encouraged some big states (permanent members of the UNSC) to foresee the possibility to use unilateral preventive self-defence in their military doctrines in this way ignoring international law. The current situation requires dealing with this issue either legalizing the usage of preventive self-defence or searching for the ways how to force the UNSC to implement its primary task – to maintain international peace and security. The goal of the paper – to reveal the issues of the states’ usage of preventive self-defence emphasizing the Middle East region. The following objectives have been formulated for achieving the goal: 1. To discuss the concept of refraining from threatening or using force principle, the consolidation of this principle in contemporary law as well as analysis of exceptions. 2. To analyze the types of states’ self-defence and find Lithuanian equivalents to English terms of states’ self-defence types:... [to full text]