Santrauka Lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje: lyginamoji analizė Teisės teorijoje teigiama, kad vienas iš svarbiausių ir plačiausiai taikomų teisės aiškinimo metodų yra lingvistinis teisės aiškinimo metodas, nes kiekviena teisės norma - tai žodžiais išreikšta elgesio taisyklė. Šio metodo esmė – nustatyti žodžių reikšmę atsižvelgiant į straipsnio kontekstą arba norminio teisės akto turinį, todėl dauguma teisės mokslininkų mano, kad teisės aiškinimo metodų eiliškumo atžvilgiu lingvistinį teisės aiškinimą būtina taikyti pirmiausiai. Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kurias yra suformulavęs teisės teorijos mokslas, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti aiškinimo racionalumą. Tačiau norint pasinaudoti minėtomis taisyklėmis susiduriama su šių taisyklių pritaikomumo problema, nes sudėtingas lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas yra susijęs su objektyviomis priežastimis, t.y. su pačia kalbos prigimtimi, su įstatymo tekste vartojamų žodžių daugiaprasmiškumu, neapibrėžtumu, abstraktumu, to paties žodžio vartojimu skirtingame kontekste ir pan. Remiantis išanalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, darytina išvada, kad nei vieno iš šių teismų praktikoje lingvistinis teisės aiškinimo metodas nedominuoja, t.y. šių teismų praktika nepatvirtina teisės teorijos teiginio, jog lingvistinis teisės aiškinimo metodas... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The Application of the Linguistic Interpretation Method in the Practice of the Lithuanian Supreme Court and Constitutional Court of the Republic of Lithuania The linguistic method of law interpretation is recognized in law theory as one of the most important and widely implemented in interpreting law, for every rule of law is an embodied rule of behavior. The essence of this method lays in determining the word sense according to the context of the article or the content of the law. That is why most scholars believe the linguistic method to be the first method to be taken into account among others. The concrete linguistic interpretation rules should be preserved when implementing linguistic method of law interpretation, formulated by law theory. Only by preserving such rules, the rationality of law interpretation would be safeguarded. One faces problems implementing these rules, because the complicated implementation of the linguistic method of law interpretation is concerned with objective reasons, i.e. with the nature of the language, the ambiguity, indetermination, abstractedness of words used in the law, the use of the same word in the different context and etc. According to the analyzed practice of the Supreme Court of Lithuania and the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, it might be concluded that the linguistic method of law interpretation does not prevail in the practice of these courts, i.e. the practice of these courts does not prove the... [to full text]

Konstitucinio Teismo įtaka įstatymų leidybai Lietuvoje Šis magistrinis darbas tema „ Konstitucinio Teismo įtaka įstatymų leidybai Lietuvoje“ yra skirtas išanalizuoti Konstitucinio Teismo įtaką įstatymų leidybai. Lietuvoje, kaip ir visose kitose demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, svarbu užtikrinti tinkamą konstitucinę kontrolę, kad būtų garantuotos pagrindinės žmonių teisės ir laisvės, svarbiausių visuomeninių santykių konstitucinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikoje konstitucinės kontrolę atlieka Konstitucinis Teismas. Lietuvoje institucinė valstybinės valdžios sąranga grindžiama valdžių padalijimo principu. Vadinasi kiekviena valdžios sistemos grandis atlieka tik jai patikėtas funkcijas. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse teisminė valdžia veikia kaip savarankiška valstybės valdžia, nepriklausomai nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Todėl magistrinio tema kelia klausimą: kaip ir ar iš viso gali Konstitucinis Teismas įtakoti įstatymų leidybą. Darbe stengiamasi atskleisti Konstitucinio Teismo funkcijas ir tikslus, jo kompetenciją, kompetencijos ribas, analizuojant atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus (priimamus teisės aktus), bei nustatyti, ar egzistuoja tarpusavio priklausomybė, t. y. ar Konstitucinis Teismas daro įtaka įstatymų leidybai. Yra pateikiami statistiniai duomenys apie Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus bei Seimo priimtas įstatymų pataisas. Pirmoji darbo dalis – įvadas. Antroje dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional Court‘s Influence to Legislation in Lithuania This master paper „Constitutional Court‘s Influence to Legislation in Lithuania“ is dedicated to analysis of Constitutional Court‘s participation in legislation procedure. In Lithuania as well as in other democratic countries it is important to ensure proper constitutional control in order to safeguard essential human rights and freedoms, constitutional regulation of the most important social relationship. In the Republic of Lithuania the constitutional control is perforemd by the Constitutional Court. In Lithuania the system of the institutional authority is based on the partition of powers. Every link of the authority system performs the functions which are assigned to it. In contemporary democratic states judicial authority acts as separate state authority independently from the legislative or the executive. Therefore this master paper raises a question how (if at all) the Constitutional Court influence the legislation. The Constitutional Court‘s functions, purposes, competence, its limits shall be seeked to be revealed herein while analysing relevant rulings of the Constitutional Court, actions of the Parliament of the Republic of Lithuania (legal acts adopted), interdependence shall be seeked to be identified, i.e. whether Constitutional Court influences the legislation. The statistical data on the rulings adopted by the Constitutional Court and the ammendments of the laws adopted by the Parliament of the... [to full text]

Šio darbo objektas yra teismo ir notaro veikla paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Per teismo ir notaro vaidmens paveldėjimo teisiniuose santykiuose analizę, siekiama aptarti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria teismai ir notarai, taikydami paveldėjimo teisę reglamentuojančius įstatymus, ir pateikti galimus šių problemų sprendimo būdus. Taip pat išanalizuoti, ar pagrįstai įtvirtintas teismo vaidmuo paveldėjimo teisiniuose santykiuose, ir ar kai kuriais atvejais teismo atliekami veiksmai nėra vien tik formalumas. / The subject of this work is the action of court and notary in the inheritance of legal relationships. Analysing the role of court and notary, there is tried to discuss the principal problems in practising the inheritance of legal relationships, and to find the solution of these problems. In this work there is also tried to discuss, if the role of court in inheritance of legal relationships sometimes is not only a formality. To reach this purpose there is analysied the practise of courts and notaries, legislation, also there is used the method of comparative analysis.

Magistro darbe pagrindinis dėmesys yra skiriamas teismo sprendimų rūšių baudžiamajame procese nagrinėjimo klausimui, glaudžiai susijusiam su teismo sprendimo sąvokos interpretavimu. Prieinama prie išvados, kad nuo to, kaip bus suprantama ši teisinė kategorija, priklauso teismo sprendimų klasifikavimo pagrindai. Neretai teorijoje ir praktikoje sutinkama prieštaringų nuomonių dėl teismo sprendimo ir jo formos santykio. Autoriaus pasirinkta teismo sprendimų rūšių istorinė, lyginamoji, statistinė analizė atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadijas nėra vienintelis, didžiausia dalimi priklausantis nuo teisės metodologijos kriterijus, pagal kurį būtų galima diferencijuoti teismo sprendimus baudžiamajame procese. Pasirinktu kriterijumi analizuojamos teismo spendimų rūšys, tiesiogiai priklausančios nuo teismo įgaliojimų ribų, baudžiamojo proceso stadijos ypatumų. Nagrinėjant atskiras teismo sprendimų rūšis teoriniu ir praktiniu lygmeniu iškyla klausimas, ar tam tikri teismo sprendimai neprieštarauja teismo įgaliojimų prigimčiai atskirose baudžiamojo procese stadijose. Akcentuojama, kad svarbi vieta turi atitekti ne tik galutiniams teismo sprendimams, kuriais yra užbaigiamas baudžiamasis procesas, tačiau ir tiems sprendimams, kuriais yra sudaromos prielaidos priimti galutinį sprendimą. Kiekviena teismo sprendimų rūšis turi savitą, tik jai būdingą turinį, tačiau būtina neužmiršti, kad jos yra tarpusavyje susijusios ir galima pastebėti tam tikrus dėsningumus. / The MA thesis mainly analyzes the kinds of court decisions in the criminal procedure. Such analysis is closely interrelated with interpretation of the concept of court decision. It is concluded that the way how this legal category is understood determines the basis of classification of court decisions. There are cases when theory and practice present contradictory views about the relation between the court decision and its form. The author has chosen the historical, comparative and statistical analysis considering the stages of the criminal procedure; this is not the only criterion mainly depending on the law methodology on the grounds of which court decisions in the criminal procedure could be differentiated. On the basis of the chosen criterion, the kinds of court decisions which are directly dependent on the limits of court’s powers and characteristics of the stage of criminal procedure are analyzed in the thesis. While analyzing individual kinds of court decision, the question from the theoretical and practical aspect arises whether particular court decisions do not contradict to the nature of the powers of the court in separate stages of the criminal procedure. It is emphasized that in addition to final court decisions which complete the criminal procedure, the decisions providing for prerequisites for making the final decision play an important role too. With having in mind the individual contents of each kind of court decision, it should be remembered that these kinds... [to full text]

Magistro darbe „Arbitražinio susitarimo negaliojimas“, remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais bei teismų praktika, pateikiama arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu analizė. Magistro darbo tikslas – įvertinti galiojantį arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu reglamentavimą, atkreipti dėmesį į pagrindines teorines ir praktines problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus. Nors Lietuvoje arbitražas dar nėra toks populiarus kaip Vakarų Europos valstybėse, JAV ar Kanadoje, tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vis daugiau verslo atstovų savo ginčus sprendžia arbitraže. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra privaloma sąlyga ginčą spręsti arbitraže, nepriklausomai nuo to, ar arbitražas yra tarptautinis ar nacionalinis, ad hoc arbitražas ar institucinis arbitražas. Be to, arbitražinio susitarimo negaliojimas yra vienas iš arbitražo sprendimo panaikinimo ar atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą pagrindų. Siekiant išsamiau išanalizuoti arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, magistro darbas suskirstytas į keturias dalis. Pirmos dvi darbo dalys yra teorinio pobūdžio. Šiose dalyse apžvelgiama arbitražinio susitarimo sąvoka, analizuojami svarbiausi arbitražinio susitarimo principai, atskiros arbitražinių susitarimų rūšys ir jų skirtumai. Taip pat nagrinėjamas sandorio negaliojimo institutas, skirtumai tarp niekinių ir nuginčijamų sandorių. Trečioje ir ketvirtoje darbo dalyse daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis „Void Arbitration Agreement“ analyses the recognition of void arbitration agreement in accordance with case law as well as international and national legislation. The purpose of the master thesis is to evaluate the legislation in force, drawing attention to the fundamental theoretical and practical problems of void arbitration agreement, and to propose possible solutions. Compared to Western Europe, the United States and Canada, arbitration as a method of dispute resolution in Lithuania is not as popular. It is however growing in popularity amongst commercial entities as alternative method of dispute resolution. It is known that a valid arbitration agreement is required when trying to achieve dispute resolution in arbitration regardless of whether the arbitration is international or local, ad hoc or institutional. Moreover, the void arbitration agreement is one of the grounds of setting aside the arbitral award or refusing the recognition or enforcement of the foreign arbitral award. In order to analyse the issue of invalidity of arbitration agreement further, the master thesis is divided into four parts. The first and second parts of the thesis are more theoretical in nature. They focus on the problems of interpretation and application of the notion of the arbitration agreement. Furthermore, they discuss the most important principles and categories of the arbitration agreement. The institute of nullity of a contract and the differences between absolutely... [to full text]

Per savo veiklos metus Europos žmogaus teisių teismas ne tik išnagrinėjo šimtus bylų, kuriose ieškovai iš įvairių Europos valstybių skundėsi dėl savo šalyje pažeistų jų teisių, bet ir sukūrė savitą, visame pasaulyje pripažintą jurisprudencijos mokyklą bei tradicijas, kaip vertinti žmogaus teisių pažeidimus ir kaip spręsti tokio pobūdžio bylas. Tačiau kyla klausimas, kokia Teismo sprendimų reikšmė nacionalinei teismų jurisprudencijai ir teisei ? Darbe analizuojami Europos žmogaus teisių teismo sprendimai, priimti bylose prieš Lietuvą. Siekiant atskleisti kiek svarbūs ir kokią reikšmę Lietuvos baudžiamajam procesui ir visai teisės sistemai turi Teismo sprendimai, lyginamos baudžiamojo proceso kodekso normos galiojusios iki minimų sprendimų priėmimo ir po jų priėmimo, kai buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimai. Darbe aptariami dažniausiai pasitaikantys žmogaus teisių pažeidimai: sulaikymo ar suėmimo teisėtumo problema, suėmimo ar sulaikymo trukmės pažeidimai, galimybė ginčyti suėmimo teisėtumą, suimtojo teisė į gynybą, teisė į greitą bylos išnagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai. Rašant darbą remtasi Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymais bei kitais teisės aktais, baudžiamojo proceso, tarptautinės teisės specialistų mokslo darbais, straipsniais teisinėje literatūroje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. / During its years of activity, the European Court of Human Rights has tackled hundreds of cases where plaintiffs from various European countries complained about their rights violations in their own countries. Moreover, the Court created a specific and globally acknowledged jurisprudence school and traditions on the way the human rights violations should be assessed and how this kind of cases should be dealt with. Still, the question remains: what is the importance of the Court’s decisions to the national courts jurisprudence and the Law? The work analyses decisions of the European Court of Human Rights taken in court cases against Lithuania. In order to disclose the importance and significance of the Court’s decisions for the Lithuanian penal process and the legal system in general, a comparison has been made between the norms of the penal process code in force before and after the relevant Court’s decisions when the human rights violations were identified. The work discusses the most frequent human rights violations, such as the problem of the legality of detention and arrest, violations of the period of arrest or detention, the possibility of litigation of the arrest legality, the right of the arrested for defense, the right for fast case trial, and the violations of the presumption of innocence. The author based her work on the laws of the Lithuanian penal process and other legal acts, on the scientific works and articles in legal literature by the specialists in the penal... [to full text]

Anot Konstitucinio Teismo teisė į teisminę gynybą yra fundamentali, absoliuti, universali. Tačiau egzistuojant skirtingoms institucinėms teismų sistemoms (bendrajai, konstitucinei ir administracinei) bei skiriantis jų funkcijoms, skiriasi ir teisės kreiptis teisminės gynybos instituto samprata kiekvienoje justicijoje. Veiksmingos teisminės gynybos administraciniuose teismuose modelis užtikrina darnią žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyrą, o jos siekiama kiekvienoje teisinėje demokratinėje pilietinėje visuomenėje. Šiame magistro darbe analizuojama žmogaus teisių ir laisvių teisminės gynybos Lietuvos administraciniuose teismuose procedūros, kurių metu sprendžiami tiek privačių asmenų ir viešųjų valstybės interesų konfliktai, tiek atskirų viešosios administracijos subjektų ginčai. Pateikiama savarankiškų administracinių teismų, kaip vieno iš pagrindinių administracinės justicijos komponentų, kūrimosi eiga ir šių specializuotų teismų sistemos reformos etapai. Pagrindinė darbo ašis yra subjektų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo problemos administraciniuose teismuose. Magistro darbo tikslas – kompleksiškai teoriniu ir praktiniu aspektais nustatyti administracinių teismų būtinybės tendencijas ir išanalizuoti subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, įvairovę bei pasiūlyti galimą aiškesnį reglamentavimą asmens suinteresuotumo reikalavimui, kaip vienai iš specialių prielaidų kreipiantis teisminės gynybos į administracinį teismą. Įstatymų leidėjas yra atribojęs... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania is said that the right to apply is fundamental, absolute and universal. But there are different systems of institution courts (general, constitutional and administrative) and their different functions. So there are different institution conception of the right to apply in each justice, too. The model of the right to apply in the administrative courts safeguards regular balance between person and polity interests. This balance is important in every law democracy civil society. In this doing postgraduate there is analysed the procedurals of the person‘s liberties and rights into the right to apply in the administrative court of the Respublic of Lithuania. In these procedurals there is tackled the conflicts between private people and public state interests and several public administrative subject litigations, too. There is subjected a course for creation of the independent administrative court and their stages of specialize court systems reform. The main idea of this doing is to implement the problems of subjects’ right to the rights to apply in the administrative courts. The main point of this doing postgraduate is to measure the tendencies of necessity administrative court and to analyze the subjects which have the right to appeal to administrative court and to propose clearer regulation of the person interest for the requisition which is one of the special presumption for the right to apply to administrative court... [to full text]

Teisės principai – tai pagrindinės, vadovaujančios idėjos, kurios išreiškia visos teisinės sistemos esmę ir prasmę. Laikantis teisės principų turi būti ne tik sprendžiamos bylos teismuose, bet ir kuriami teisės aktai, teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų principų dvasią, pasitelkus teisės principus gali būti šalinamos teisės normų kolizijos ar teisės spragos, sprendžiami teisės normų konkurencijos klausimai. Šiame darbe nagrinėjama, kaip konkrečios teisės principų funkcijos pasireiškia teismų praktikoje bei, kaip atskiri principai sąveikauja tarpusavyje, todėl magistro darbo temos analizė yra aktuali ne tik teisės doktrinai, bet ir praktikai. Atsižvelgiant į šio darbo temą, darbe daugiausia nagrinėjama teismų praktika, tačiau nepamirštama ir specialioji literatūra. Darbe į teisės principų pasireiškimą teismų praktikoje pažvelgiama kitu kampu, tai yra per teisės principų funkcijų prizmę. Magistro darbu norima išsiaiškinti, ar teisės principai daro įtaką Lietuvos teismų praktikai, o jei taip, tai kokią. Darbo dėstomoji dalis suskirstyta į penkias pagrindines struktūrines dalis. Pirmojoje dalyje trumpai pristatoma Lietuvos teismų sistema. Antroji – skirta nagrinėti teisės principų sampratą ir klasifikaciją. Trečiojoje dalyje nagrinėjamas teisės principų funkcijų pasireiškimas teismų praktikoje. Sekančioji darbo dalis skirta teisės principų konkurencijos ir interesų pusiausvyros bei jų praktinių aspektų nagrinėjimui. Penktojoje darbo dalyje analizuojama teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Principles of law are main guiding ideas that represent the whole essence and meaning of the legal system. Court cases must be tried according to the principles of law, but also legal acts should be passed, collisions of legal norms can be settled and gaps of legislation can be filled according to the principles of law. Legal norms should also be explained in the way that they would correspond to the spirit of the principles of law. The occurrence of particular functions of the principles of law in the jurisprudence and the interaction of separate principles of law is analyzed in this master’s paper, therefore this analysis is relevant not only the jurisprudence, but to the legal doctrine as well. In consideration of the theme of this master thesis, jurisprudence is analyzed mostly, but special literature is not forgotten too. The master’s paper provides a new view to the occurrence of the principles of law in the jurisprudence; the subject is approached through the prism of the functions of the principles of law. The purpose of this master’s paper is to find out if the principles of law influence jurisprudence, and if so to what extent. The paper is divided in to five major parts. Judiciary system of Lithuania is shortly presented in the first part. The second part is dedicated to the analysis of the conception and classification of the principles of law. The occurrence of the functions of the principles of law in jurisprudence is discussed in the third part of the paper... [to full text]

The topic of this thesis is the preliminary ruling institution found in article 234 EC and contemporary its problems. This institution is based on a co-operation between the ECJ and national courts giving each of the two types of courts their own tasks and responsibilities. The co-operative approach entails a mutual respect for the other type of court’s function and a focus on dialogue as a driving force in the development of Community law through preliminary rulings. The second chapter of the thesis focuses on the review of the activity of Community courts taking part in the mechanism of the preliminary ruling. This activity is meant to ensure that the same Community law act is equally comprehended and applied and in the case of the act violation it is defended by referring of the national court to the European Court of Justice. The right and obligation of the national court to refer to the ECJ is possible only in two cases because of the interpretation and validity of the Community legal act. The European Court of Justice has determined that to it should refer not only the last instance national courts according to the EC Treaty article 234 (3), but also the lower instance national courts when there arises the question of the Community law validity. The European Court of Justice has also determined conditions according to which the last instance national courts are discharged from the obligation to refer according to the EC treaty Article 234 (3). The conclusion made at... [to full text]

Darbe autorius analizuoja teisinio argumentavimo ir teisės aiškinimo santykį bei tai, kaip šis santykis pasireiškia teismo precedente. Keliamas klausimas - teismo precedentas yra teisinio argumentavimo ar teisės aiškinimo sudėtinė dalis? Ieškant atsakymo į šį klausimą, analizuojama teisinio argumentavimo samprata ir argumentavimo prielaidos, teisės aiškinimo samprata ir jo prielaidos, jų tarpusavio sąsajos. Kadangi tiriama, kaip teismo precedentas pasireiškia argumentavimo ir aiškinimo procese, detaliau analizuojama precedento samprata, precedento veikimo mechanizmas, kuris atskleidžia, kad precedento teorija iš esmės yra teisinio argumentavimo teorija, lemianti unikalų tokio argumentavimo aspektą – privalomą nurodymą teismui savo sprendimą grįsti ankstesnio teismo sprendimu kaip argumentu. Tokiu būdu atskleidžia, kad precedentas kaip sprendimo argumentas yra privalomas ne tiek dėl savo turinio įtikinamumo, kiek dėl to, jog teisės nuostatą suformavo aukštesnės galios teismas. Tokį privalomumo aspektą patvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymų analizė bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Šiame darbe autorius tai pat analizuoja, kokį vaidmenį atskiri precedento elementai vaidina argumentavime, nurodoma, jog šių elementų išskyrimas yra gan sudėtingas, kas savo ruožtu apsunkina ir argumentavimą, tačiau iš kitos pusės daro jį ganėtinai lankstų. Kaip dar vienas lankstumo argumentuojant teismo precedentu pasireiškimas aptariamos taisyklės, leidžiančios išvengti privalomo... [toliau žr. visą tekstą] / The author is dealing with the issue of relations between legal reasoning and law interpretation, therefore, disclosing the appearance of such relations in the context of precedent. Furthermore, the question whether precedent is the constitutional part of the legal reasoning or law interpretation is met. In answering the previous question issues on the definition and conditions of legal reasoning, the definition and conditions of law interpretation and their correlation are approached. As the different ways of the precedent appearance in the legal reasoning and law interpretation are analyzed during the course of the work, the definition of precedent and its mechanism of working are analyzed more thorough, as these issues reveal that the theory of precedent is the integral part of the legal reasoning theory, having its particular and unique aspect – the mandatory order to the court to ground ones decisions taking into consideration previous decisions of the courts. In that way it is to be concluded, that the precedent as an argument of the court is compulsory not for its persuasive content but for the reason that it has been established by the superior court. The upper-mentioned specifics are confirmed by the analysis of the practice of Lithuanian Republic courts and the practice of the Supreme Court of Lithuania. In the course of work the issue of the importance of precedent’s elements is approached by the author, giving a conclusion that the distinguishing of different... [to full text]