Šiame magistro baigiamajam darbe nagrinėjama dviejų teismų – Tarptautinio teisingumo teismo ir Europos teisingumo teismo daroma įtaka tarptautinių teisės normų kūrimui. Tarptautinė teisė šiuo metu apima labai plačias ir sudėtingas tarptautinio pobūdžio sferas. Tačiau tarptautinėje teisėje nėra institucijos, kuri priimtų visuotinai privalomus tarptautinius teisės aktus. Šioje sistemoje tarptautinės teisės subjektai patys kuria tarptautines teisės normas ir principus, ir patys jų laikosi. Nemažą, nors ir netiesioginę įtaką kuriant bei plėtojant tarptautinės teisės normas turi ir tarptautiniai – pasauliniai bei regioniniai – teismai. Daugeliu atvejų minėtų tarptautinių teismų priimami sprendimai turėjo įtakos sprendžiant panašias bylas ir ateityje bei įtvirtinant tarptautinius visuotinai pripažįstamus teisės principus. Be to, tiek Tarptautinis teisingumo teismas, tiek Europos teisingumo teismas ne tik sprendžia ginčus tarp šalių, bet taip pat „užpildo“ egzistuojančias parlamentinės kontrolės spragas. / Influence on creation of international law rules by two courts – the International Court of Justice and the European Court of Justice is analyzed in this master’s final job. The international law covers wide and difficult range of the international spheres. But there is no institution in the international law, which would enact the international acts. Subjects themselves create law rules and principles at the same time sticking to them. The international courts – global and regional have quite big although indirect influence on development of the international law rules. In many cases, judgments made by the international courts, had the influence on solving similar cases in the future and on assessing internationally conventional law principles. Furthermore the International Court of Justice and the European Court of Justice not only solve issues between sides, but also “fill” the gap in the parliamentary control.

Pastaruoju metu Lietuvoje norminių aktų leidybos procese pradeda vyrauti poįstatyminiai aktai, kurie papildo ar patikslina įstatymus. Tai neretai sukelia grėsmę pažeisti teisėtumą. Teisėtumo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, kurdamos teisės aktus, neviršytų savo kompetencijos, laikytųsi kiekvienai teisės aktų rūšiai nustatytos tų aktų priėmimo ir išleidimo tvarkos (procedūrų) ir subordinacijos pagal juridinę galią: Seimo priimami įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, kitų valstybės institucijų teisės aktai – Konstitucijai ir įstatymams. Šis principas teisinėje valstybėje reiškia ne tik formos, bet ir turinio teisėtumą - konkretus teisės aktas turi neprieštarauti ne tik aukštesnę juridinę galią turinčiam teisės aktui, bet ir pagrindinėms žmogaus teisėms, jis neturi įtvirtinti įstatymų leidėjo savivalės tų teisių atžvilgiu. Teisė konstatuoti tokį prieštaravimą suteikta Konstituciniam ir administraciniam teismams. / The principle of legality claims that the State Institutions, when legislating the Acts of Law, shall not overstep its competence, shall observe the established procedure for the adoption and promulgation of the Acts of Law of every type and the subordination according to legal power. The Laws being adopted by the Seimas shall be in conformity with the Constitution, but the Decrees of the President, the Resolutions of the Government, the Acts of Law of other State Institutions shall be in conformity with the Constitution and Legislation. This study covers the theoretical and practical aspects for the investigation of the legality of the Statutory Administrative Acts. The conception of the principle of legality, the implementation and protection of this principle in public administration are analysed on the theoretical level. By applying the methods of documentation analyses and comparative investigation the Acts of Law of the Republic of Lithuania as well as foreign countries, regulating the investigation of the legality of the Statutory Administrative Acts, are analysed. The essence, types and process of this investigation are defined. The practice of the Constitutional and Administrative Courts of the Republic of Lithuania in the lawsuits with respect to the legality of Statutory Administrative Acts is analysed on practical level. By applying the method of empirical investigation it is pursued to highlight particular general attributes and regularities of the practice of... [to full text]

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – tai pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija, nuolatinis teismas, kuris nagrinėja jam valstybių perduotus teisinius ginčus ir teikia Jungtinių Tautų institucijų bei kitų įgaliotų įstaigų prašymu konsultacines išvadas. Teismas gali nagrinėti ir spręsti ginčus tik tais atvejais, kai valstybės išreiškia sutikimą dėl jo jurisdikcijos. Toks sutikimas gali būti išreikštas tiesiogiai dėl tam tikro ginčo ar iš anksto tam tikroms ginčų rūšims; Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas taip pat nustato valstybių galimybę pripažinti Teismo privalomąją jurisdikciją vienašalėmis deklaracijomis su išlygomis ar be jų. Visos valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto dalyvės ir gali kreiptis į Teismą, tačiau tik nedidelis valstybių skaičius yra pripažinęs jo privalomąją jurisdikciją ir tai...Teisingumo Teismas taip pat turi teisę teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kai to prašo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ar Generalinė Asamblėja; konsultacinių išvadų taip pat gali prašyti ir kitos Jungtinių Tautų institucijos bei įstaigos, kai jos turi Generalinės Asamblėjos joms suteiktus įgaliojimus. Teismo pateiktos konsultacinės išvados – tai autoritetinga Teismo nuomonė dėl tarptautinės teisės principų taikymo konkrečioms situacijoms, dėl kurių kreipiamasi į Teismą, ir jos nėra privalomos. Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė svarbų indėlį skatindamas taikius ginčų sureguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The International Court of Justice (ICJ), the principal judicial organ of the United Nations, is a standing tribunal to which States may bring their disputes, and which is empowered to give advirsory opinions to United Nations organs and specialized agencies. No dispute can be the subject of a decision of the Court unless the States parties to it have consented to the Court‘s jurisdiction over that specific dispute, or over a class of disputes of which that dispute is one. The consent may be given either directly in respect of a specific dispute, or in advance in respect of a defined class or category of diputes; the Statute of the Court also provides for acceptance of a general compulsory jurisdiction by simple declaration, wich may however be subject to reservations. All members of the United Nations are automatically parties to the ICJ Statute and enjoy access to the Court, but its compulsory jurisdiction is accepted by only but a fairly small number of States, and for most part with reservations that limit effective jurisdiction to certain classes of dispute. The Court is further empowered to give advirsory opinions on legal questions at the request of the Security Council or the General Assembly; such opinions may also be requested by other organs and agencies autherized by the General Assembly. Advirsory opinions are not binding but are authoritative statements of the principles of international law applying to the speciffic situations on which the advice of the Court... [to full text]

Bankroto teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus galima laikyti vienais iš svarbiausių aktų, reguliuojančių ūkio subjektų tarpusavio santykius rinkos ekonomikos sąlygomis. Visų pirma, kiekvienos įmonės bankrotas yra susijęs su daugelio kreditorių reikalavimais, todėl bankrutavusios įmonės likvidavimas daro tiesioginę įtaką visai valstybėje vykstančiai civilinei apyvartai. Antra, koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai vykdomas bankroto procesas užtikrina ne tik bankrutuojančios įmonės skolininkės kreditorių, bet ir jos pačios bei valstybės socialinių interesų apsaugą. Bankroto bylų nagrinėjimo sudėtingumą lemia dažna teisės aktų, reglamentuojančių bankroto teisinius santykius, kaita, poreikis ginti viešąjį interesą, taip pat specifinė bankroto proceso struktūra. Todėl, nagrinėjant bankroto bylas teisme iškylanti problematika ir jos įveikimo būdai yra labai aktualūs. Šio mokslinio tyrimo objektas - bankroto teisiniai santykiai bei bankroto bylų nagrinėjimo teisme ypatumai, bankroto procedūrų istorinė kilmė, raida, teisinė prigimtis, tikslai bei paskirtis. Darbe siekiama kompleksiškai ištirti bankroto bylų nagrinėjimo teisme ypatumus, surasti esamus bankroto santykių teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateikti jų tobulinimo pasiūlymus ir rekomendacijas; analizuojamos bankroto proceso ištakos ir raida (bankroto proceso užuomazgos romėnų teisėje, bankroto proceso raida viduramžiais, naujaisiais ir naujausiais laikais, Lietuvos bankroto procedūrų raidai)... [toliau žr. visą tekstą] / Legal acts governing bankruptcy legal relationships may be considered amongst the most important legislation that regulates mutual relationships between economic entities under market economy conditions. First of all, bankruptcy of any company is associated with numerous requirements of the creditors, that why liquidation of a bankrupted enterprise makes a direct impact on civil turnover in process of the state. Second, bankruptcy proceedings executed in an intense, effective and economical manner ensure protection not only of the interests of creditors of the enterprise-debtor that is under bankruptcy but also the interests of the enterprise itself and social interests of the state. Complexity of bankruptcy cases’ investigation is reasoned by frequent change of legal acts ruling bankruptcy legal relationships, the need to protect public interest, specific structure of bankruptcy procedure. Because of the listed reasons research of bankruptcy procedure becomes extremely vital. The object of this research – bankruptcy legal relationships and specific features of judicial investigation of bankruptcy cases, historical origin, development, legal origin, objectives and the essence of bankruptcy procedures. This research seeks to study in a complex manner specific features of investigation of bankruptcy cases in courts, to detect drawbacks of the existing legal regulations and to make proposals and recommendations for their improvement. Also the author of this research analyses... [to full text]

Asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pirminis realizavimo etapas yra kreipimasis būtent į pirmosios instancijos administracinį teismą, t.y. apygardos administracinį teismą. Šiame teisme nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės, renkami, tiriami ir vertinami įrodymai bei paprastai priimamas teismo sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės. Tai lemia išskirtinę proceso pirmosios instancijos administraciniame teisme vietą asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą realizavimo sistemoje. Todėl šį procesą reguliuojančiuose įstatymuose neturėtų būti prieštaravimų bei spragų, taip pat proceso pirmosios instancijos administraciniame teisme teisinis reguliavimas turėtų atitikti Konstitucijoje įtvirtintiems teisės į teisminę gynybą imperatyvams. Tyrimo objektas – administracinių bylų procesas pirmosios instancijos administraciniame teisme: teorinės ir teisinės praktikos problemos. Darbo tikslas – nustatyti administracinių bylų proceso pirmosios instancijos administraciniame teisme veiksmingumą. Darbe pirmą kartą Lietuvoje sistemiškai analizuojamas proceso pirmosios instancijos administraciniame teisme teisinio reguliavimo modelis. Darbe atskleistos proceso pirmosios instancijos administraciniame teisme teisinio reglamentavimo problemos bei pasiūlyti galimi jų sprendimo būdai, taip pat užsienio valstybių administracinės justicijos analizė būti panaudota siekiant sukurti optimalų administracinių bylų proceso teisinio reguliavimo modelį. / Initial stage of implementation of the constitutional right of a person to judicial protection is an application to the administrative court of first instance, i. e. to regional administrative court. At the administrative court of first instance circumstances relevant to the case are determined, evidence is collected, investigated and evaluated and usually court decision resolving the case in essence is adopted. This determines an exceptional place of the procedure at the administrative court of first instance in the system of implementation of the constitutional right of a person to judicial protection. Therefore, legislation regulating the procedure should be clear and bear no contradictions or gaps, moreover, legal regulation of the procedure at the administrative court of first instance should be in compliance with imperatives of the right to judicial protection conferred by the Constitution. The object of the research is the procedure of administrative cases at the administrative courts of first instance: theoretical and legal issues in the jurisprudence. The objective of the thesis is to determine the efficiency of the procedure of administrative cases at the administrative courts of first instance. The thesis in a systematical manner examines the model of legal regulation for the procedure at the administrative court of first instance in Lithuania the first time. Furthermore, the thesis reveals problematic aspects of legal regulation for the procedure at the... [to full text]

Kiekvienos demokratinės valstybės teisinės sistemos pagrindas yra konstitucija, todėl svarbus jos viršenybės užtikrinimas. Neginčytinai svarbią vietą konstitucingumo užtikrinimui valstybėje užima konstitucinės kontrolės institucijos. Šiame darbe yra analizuojama glaudžiais ryšiais susijusiose kaimyninėse Lietuvos ir Lenkijos valstybėse vykdoma konstitucinė kontrolė. Perėjimas prie demokratijos, naujų konstitucijų priėmimas, teisinė reforma neatskiriama nuo konstitucinės kontrolės įtvirtinimo. Beveik visos Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lenkija ir Lietuva, siekdamos užtikrinti konstitucijos viršenybę, pasirinko europietiškąjį konstitucinio teismo modelį. Taigi šią funkciją abiejose šalyse atlieka specialiai tam įsteigtos institucijos: Lietuvoje - Konstitucinis Teismas, Lenkijoje - Konstitucinis Tribunolas. Darbe trumpai apžvelgiama konstitucinės kontrolės institucijų Lenkijoje ir Lietuvoje susiformavimo istorija, jų įtvirtinimas konstitucijose. Remiantis daugiausiai aprašomuoju, lyginamuoju ir analizės metodais nagrinėjama šių institucijų formavimo tvarka, teisėjų teisinis statusas, priimamų baigiamųjų aktų galia. Konstitucinės kontrolės institucijų įgaliojimų apimtis abiejose šalyse yra panaši, tačiau Lenkijos Konstitucinio Tribunolo kompetencija neapima kai kurių įgaliojimų, neretai pavedamų konstitucinės kontrolės institucijų kompetencijai. Neabejotinai svarbią darbo dalį užima Lenkijos ir Lietuvos konstitucinės kontrolės institucijų... [toliau žr. visą tekstą] / Constitution is the basis of every democratic countries law system and it is very important to guarantee its supremacy. Undoubtedly institutions of constitutional justice take significant place in assurance of constitutional conformity in state. Author analyses constitutional control implemented by two neighbour countries close related to each other: Lithuania and Poland. Entrying into democracy, adoption of new constitutions, legal reform are inseparable from establishment of constitutional justice. Almost all Central and East Europe countries, including Lithuania and Poland, chose an european constitutional control model in order to guarantee the supremacy of constitution. The Constitutional Court in Lithuania and the Constitutional Tribunal in Poland were established especially for this purpose. Mostly using descriptive, comparative and analysis methods the order of these institutions formation, legal status of judges, the power of final acts are discussed. The competence of constitutional justice institutions of Lithuania and Poland is analyzed as well. The extent of competence is similar in both countries, although the competence of Constitutional Tribunal of Poland does not include few functions, usually typical for constitutional control institutions. Certainly an important part of this work takes the analysis of constitutional control institutions adopted acts legal effects. This question is one of the most fundamental questions in... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo pavadinimas „Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados ir pasiūlymai. Magistro darbe nagrinėjami teisės ir pareigos kreiptis dėl preliminaraus nutarimo probleminiai aspektai, didžiausią dėmesį skiriant kreipimosi į ETT ir asmens iš Bendrijos kilusios teisės apsaugos santykio analizei. Autorė darbe remiasi Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniais darbais, konferencijų medžiaga, ETT jurisprudencija. / The title of the thesis is “The Right and Obligation of the National Courts to Apply to the European Court of Justice”. The thesis consists of introduction, four parts, conclusions and suggestions. The work includes the analysis of the problematic aspects related to the right and obligation to apply for the preliminary ruling. The main attention is paid to the analysis of the relation between the cases of appeal to the ECJ and the protection of a person’s right arising from the Community. The author of the work refers to the scientific works of Lithuanian and foreign authors, conference material, the jurisprudence of the ECJ.

In allen europäischen Staaten wird der Grundsatz des Rechtes auf angemessenes Prozessgericht zubilligt. Jedem Menchen wird nicht nur Möglichkeit gesichert, damit das Urteil durchgesehen wird, sondern auch das Recht auf das angemessene Prozessgericht erster Instanz. Auf diese Weise wird in vielen Staaten das Recht des Berufungsgerichtes auf Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung anerkannt. Auf traditionelle Weise werden im Zivilverfahrensrecht zwei Arten von Berufung unterschieden: die gänzliche (unbeschränkte) Berufung und teilweise (beschränkte) Berufung. Die Zurückweisung im System der gänzlichen und teilweisen Berufung wird verschieden eingeschätzt. In dieser Arbeit wird der Grundsatz des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung erörtert, auch die Beschränkung dieses Rechtes bei der Analyse der jedem Modell typischen Merkmale. Dabei wird die Erfahrung von Frankreich, Österreich, Polen, BRD (Bundesrepublik Deutschland) und Litauens beim Reglamentieren des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Gericht erster Instanz zur neuen Behandlung. Im Zivilprozessrecht Litauens gilt ab 1. Januar 1999 das Modell der teilweisen Berufung. Die Zurückweisung wird behandelt, um auf die Frage zu antworten: in welchen Maβ muβ die Beschränkung des Rechtes auf Zurückweisung im ZPO Litauen sein, damit die Berufungsgerichte dieses Recht auf... [to full text]

Many democratic countries in Europe seek to form a law-governed state. In Lithuania this model is formulated as the long term and strategic ideal of the State’s development, which we find in the preamble of 1992 Constitution of the Republic of Lithuania. Law-governed state is responsible for realization of the rights and freedom of all the citizens, it has to ensure the separation of powers in the State, the legality of actions of the authority and all the public and private organizations and the supremacy of Constitution. At the end of XXth century researchers noticed, that various branches of national law also practice of using of legal norms and even science of law, undergoes bigger and bigger influence of Constitution and its values. Constitution penetrates deeper and deeper into the whole legal life. Constitutional fixing of the main personal rights and freedoms, direct implementation of Constitution, appearance of the institutions of the constitutional control and their active proceeding, possibility to defend one’s rights using Constitution, makes the main law of the country the real centre of life. Today the national law is looked at through the prism of constitutionality. Constitutional principle of the law-governed state is one of the most important principles of our Constitution. It has all the elements of the law-governed state. Besides, this principle means, that this kind of development of State is legalized by the highest law in Lithuania – the Constitution... [to full text]

Constitution bails of legal proceeding we can understand like unit of laws beingin Constitution, which determine constitutional positions for court and judge. Law system secure independence of the judge and the court of the Republic of Lithuania from other govermance branch or individual person. Alongside, it guarantee fairminded and unprejudiced procecution of the justies.