Darbe yra apžvelgiama teismingumo harmonizavimo Europos Sąjungos mastu, kurio teisinį pagrindą sudarė 1957 m. kovo 25 d. Romos sutarties dėl EEB įkūrimo 220 straipsnis, pagal kurį pirmosios šešios EEB narės įsipareigojo derėtis viena su kita, siekdamos supaprastinti formalumus, taikomus jų teismų sprendimų savitarpio pripažinimui ir vykdymui, genezė, teisės aktai bei susijusi ETT ir valstybių narių teismų praktika. Ypatingas dėmesys yra skirtas bylų, kylančių iš draudimo, individualių darbo ir vartojimo sutartinių santykių (dėl tikslo apsaugoti silpnesnės šalies interesus dar vadinamam apsauginiu) teismingumui. Taip pat yra pateiktas trumpas ETT suformuoto autonominio konvencijų bei Reglamento aiškinimo apibūdinimas. Magistro darbas yra baigiamas trumpu šiuolaikinių teismingumo harmonizavimo pasauliniu mastu tendencijų pristatymu, iš kurių paminėtinos universalaus teismingumo principo specifinių tarptautinės baudžiamosios teisės draudžiamų nusikaltimų civilinėms pasekmėms taikymas bei apsauginių nuostatų atsisakymas reglamentuojant bylų, susijusių su draudimo sutartiniais santykiai, teismingumą. / Common issues of jurisdiction in civil procedure of European Union The legal ground for the states to institute the cooperation on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in civil and commercial matters was Article 220 of the Treaty establishing European Economic Community (EEC) by virtue of which they undertook to secure the simplification of formalities governing the reciprocal recognition and enforcement of judgments of courts. The Regulation 44/2001, which has changed The Brussels Convention, covered many of legal gaps in the regulation of jurisdiction, which were effectively filled by the autonomous Brussels Convention interpretation by the European Court of Justice (ECJ) before. The Regulation 44/2001 provides detailed conceptions of place, in which contract has to be performed and of domicile of the legal persons, renews regulation of jurisdiction over individual contracts of employment and determines the moment of when a court shall be deemed to be seised.

1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymui bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui, Lietuvoje greta bendrosios kompetencijos teismų sistemos pradėjo funkcionuoti savarankiška administracinių teismų sistema. Įsteigus administracinius teismus, tapo aktualus ir bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas. Nepaisant to, kad administraciniai teismai Lietuvoje veikia jau vienuolika metų, tačiau teismų kompetencijos atribojimo klausimui teisės literatūroje skiriamas pernelyg menkas dėmesys, o tai ir nulemia šios temos aktualumą. Magistro baigiamojo darbo tikslas – pateikti išsamią bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetencijos atribojimo analizę, išskiriant probleminius minėtos temos aspektus bei pateikti galimas įstatyminio reguliavimo tobulinimo kryptis. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje analizuojami bendrieji teismų kompetencijos atribojimo klausimai. Antrajame aptariama priskirtinumo ginčų nagrinėjimo tvarka bei priskirtinumo taisyklių nesilaikymo teisiniai padariniai, o trečiasis darbo skyrius skirtas mišraus teismų kompetencijos atribojimo būdo, taikomo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, analizei. Magistro baigiamajame darbe keliamas probleminis klausimas, ar bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo ar vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Mit dem In-Kraft-Treten des Gesetzes der Einrichtung von Verwaltungsgerichten der Republik Litauen und des Gesetzes des Verwaltungsstreitverfahrens am 1. Mai 1999, began in der Republik Litauen neben den Gerichten der ordentlichen Gerichtsbarkeit das selbstständige System der Verwaltungsgerichte zu funktionieren. Mit der Einrichtung der Verwaltungsgerichte ist die Frage der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit aktuell geworden. Ungeachtet dessen, dass Verwaltungsgerichte bereits seit 11 Jahren in der Republik Litauen funktionieren, wird jedoch in der Rechtsliteratur zu wenig Achtung der Frage der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit geschenkt, was über die Aktualität des Themas entscheidet. Das Ziel der vorliegenden Magisterarbeit besteht darin, eine ausführliche Analyse der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit darzustellen, problematische Aspekte des erwähnten Themas hervorzuheben sowie mögliche Richtungen der Vervollkommnung der gesetzlichen Regelung zu präsentieren. Die Magisterarbeit besteht aus drei Kapiteln. Im ersten Kapitel werden allgemeine Fragen der Zuständigkeitsabgrenzung analysiert. Im zweiten Kapitel wird die Verhandlungsordnung von Streitigkeiten wegen der Zurechenbarkeit sowie die Folgen der Nichteinhaltung von Regeln der Zurechenbarkeit besprochen. Das dritte Kapitel der Magisterarbeit wird... [der volle Text, siehe weiter]