Nustatyti vitamininių – mineralinių priedų – „Sel-PlexTM“, „Suplex E-50000/K/Selenium“, „Suplex E/Selenium“ (savo sudėtyje turinčių seleno) ir „Oxistop“ – pasižyminčių antioksidaciniu veikimu, įtaką, kiaulių hematologiniams, mėsos fiziniams ir cheminiams bei zootechniniams produktyvumo rodikliams. Remdamiesi atliktų bandymų duomenimis, paruoštos kiaulininkystės ūkiams ir ūkininkams rekomendacijos dėl vitamininių – mineralinių priedų, savo sudėtyje turinčių organinio ir neorganinio seleno formų ir pasižyminčių antioksidaciniu veikimu panaudojimo ir šėrimo efektyvumo penimoms kiaulėms. Pirmą kartą Lietuvos sąlygomis ištirtas kiaulių kraujyje fermento glutationo peroksidazės kiekis ir jo kitimas per visą bandymo laikotarpį, priklausomai nuo seleno koncentracijos ir formos racione. Ištirta vitamininių – mineralinių „Sel-PlexTM“, „Suplex E-50000/K/Selenium“, „Suplex E/Selenium“ ir „Oxistop“ priedų įtaka kiaulių augimui, kraujo biocheminiams ir morfologiniams rodikliams, mėsos fizinėms savybėms ir cheminei sudėčiai bei įvertintas seleno kiekis nustatant jį kraujyje ir dengiamuosiuose plaukuose (šeriuose). / To determine the influence of vitamin-mineral supplements -„Sel-PlexTM“, „Suplex E-50000/K/Selenium“, „Suplex E/Selenium“ (containing selenium) and „Oxistop“ (having antioxidational effect) on pig‘s haematological, meat‘s physical, chemical and zootechnical rates of productivity. First time in Lithuania the enzyme glutathione peroxidase in pig‘s blood and its change during the experimental period, depending on selenium concentration and form in ration was examined. The influence of vitamin-mineral supplements - „Sel-PlexTM“, „Suplex E-50000/K/ Selenium“, „Suplex E/Selenium“ and „Oxistop“ on pig‘s growing, blood biochemical and morphological rates, meat‘s physical and chemical composition was examined. Also the amount of selenium in blood and hair was evaluated. Appealing to the test data, recomendations about pig‘s feeding effectivity and using vitamin-mineral supplements containing organic and inorganic forms of selenium and having antioxidational effect were prepared for swine-breeding farms and farmers.

Visame pasaulyje mėsos poreikis didėja jau nuo 1950 metų. Per šį laikotarpį kiekvienam pasaulio žmogui tenkančios mėsos kiekis padidėjo beveik dvigubai. Taip pat radikaliai pasikeitė ir gyvulių auginimo bei šėrimo technologijos. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad ateinančiais metais mėsos bus suvalgoma dar daugiau. Ir ypač besivystančiose šalyse, nes pastebima, kad industrinių valstybių gyventojai jau persisotino šiuo produktu. Naujausi tyrimai bei mėsos perdirbėjų duomenys liudija, kad šiandien lietuviai dažniausiai mėgaujasi paukštiena ir kiauliena, o jautienai atitenka trečioji vieta. Kauno medicinos Kardiologijos, institute ištyrus mitybos faktorius, turinčius įtakos širdies – kraujagyslių ligoms ir kraujo biocheminei sandarai, paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai vartoja pernelyg daug riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, cukraus. Riebalai yra ne tik geras energijos pagrindas, bet ir esminių riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas nesugeba pasigaminti ir jas būtinai turi gauti su maistu, šaltinis. Tačiau šių rūgščių suvartojimas su produktais turi būti ribojamas ir susietas su energijos sąnaudomis, nes šios rūgštys didina bendrą cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Dar viena mėsos gaminių problema ─ riebalų oksidacija (apkartimas) ─ kyla biocheminio proceso metu, vykstat reakcijoms tarp riebalų ir deguonies. Šiame procese ilgos riebalinių rūgščių grandinės sutrumpėja ir susiformuoja trumpų grandinių junginiai. Medžiagos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of work: the investigation and analysis of the number of peroxides into products, bearing different oxidation inhibitors. 4 lines of sausages were produced using different oxidation inhibitors: Investigative line I (vitamin C), Investigative line II (mixture „ACELACT“), Investigative III (mixture Presto „MEDITERRAN“) and Control line without any antioxidant. Sausages of all lines were kept under the same conditions: in the refrigerator, freezing chamber and at room temperature. Number of peroxides in products was estimated according to the following schedule: 1, 6, 8, 10, 13, 15 days after producing and 7 days after expiry date. Used measurement devices and computer programs: domestic stirrer „Philips“, thermometer of inner temperature measurement „WEEE DE 21871675”, test tubes shaker „Biosan“, microbiological microscope „Meiji“, thermostat – incubator, Microsoft Office Word, Microsoft Office Excel, Power Point. Following results were fixed: 1. The number of peroxides in 4 lines of sausages, using different components as anti-oxidators: vitamin C, mixtures „ACELACT“, Presto „MEDITERRAN“and in Control line without inhibitor was estimated. At the end of expiry date (15 days after producing) the biggest number of peroxides 2.3664 mekv/kg was set in the specimens of the sausages of Control line, where any anti-oxidator was not included into its composition. The least number of peroxides at the end of expiry date was 1.1287 mekv/kg ─ which was set in the sausages of... [to full text]

Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti maisto produktų užterštumą kai kuriomis A grupės farmakologiškai aktyviomis medžiagomis Lietuvoje. Darbo metu atlikta A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų patekimo į organizmą jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose liečiančią mokslinę literatūrą. Aptartas farmakologiškai aktyvių medžiagų teisinis reglamentavimas LR bei ES, išanalizuoti 1998-2006 metų literatūroje rasti farmakologiškai aktyvių medžiagų monitoringo duomenys, bei 1998-1999 ir 2004-2006 metais sukauptų visų farmakologiškai aktyvių A grupės medžiagų stebėsenos rezultatai pagal maisto žaliavų grupes. Informacija ir tyrimų medžiaga gauti iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos ir atlikta jų statistinė analizė SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Analizuojant 1998-2006 metų A grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų stebėsenos aprašomosios statistikos rezultatus nustatyta, kad daugiausiai mėginių ištirta ieškant chloramfenikolio likučių maisto produktuose (1271). Daugiausiai maisto produktų tyrimų nustatant A grupės medžiagas atlikta 2003 metais (1476). Per analizuojamą laikotarpį daugiausiai ištirta galvijienos (3024) ir kiaulienos (1069) mėginių, mažiausiai – medaus, avienos, triušienos, žvėrienos ir vandens mėginių. Daugumos A grupės medžiagų - stilbeno ir stilbeno produktų, antitiroidinių agentų, steroidų (išskyrus estradiolį ir testosteroną), rezorcilo rūgšties laktinų, beta-antagonistų zeranolio, farmakologiškai aktyvių junginių (chloramfenikolio... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of research was to analyze the contamination of food products with some pharmacologically active substances of group A in Lithuania. The work analyzed the getting of pharmacologically active substances of group A into the organism, the damage that they cause, and the scientific literature related to their amounts in the food products. The legal regulation of pharmacologically active substances in Lithuania and the EU was discussed, the monitoring data on the pharmacologically active substances found in the literature of the years 1998-2006 was analyzed together with the monitoring results of pharmacologically active substances of group A accumulated in 2004-2006, according to the groups of raw food materials. The information and research’s material was received from the National Laboratory of Veterinary and its statistical analysis was done with the help of SPSS statistical package (SPSS Inc, 1995-2007). While analyzing the results of the descriptive statistics of the monitoring of pharmacologically active substances of group A in the years 1998-2006, it was determined that the majority of samples were analyzed in search for the remains of chloramphenicol in the food products (1271). The majority of tests with food products determining the substances of group A was done in 2003 (1476). During the analyzed period the number of samples of cattle meat (3024) and pork (1069) was the biggest, while that of honey, lamb, rabbit, game and water was the smallest. The... [to full text]

Pienininkystė yra svarbi mūsų krašto gyvulininkystės šaka. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją pieninė galvijininkystė pripažinta viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Mūsų šalyje 2006 metais pieno gamyba sudarė 23 % bendrosios žemės ūkio produkcijos. Pieną bei jo produkciją gamina daugiau nei 180 tūkst. ūkio subjektų. Pastaraisiais metais apie 50 proc. perdirbto pieno yra eksportuojama. Todėl labai svarbu gerinti šios gamybos efektyvumą. 2006 metais iš vienos karvės Lietuvoje vidutiniškai primelžta 4484 kg pieno arba 12 proc. daugiau nei 2002 metais. Nors šalyje vidutinis pieno primilžis iš karvės nuolat didėja, bet kol kas yra vienas mažiausių ES. Pienininkystei plėtoti yra palankios gamtinės sąlygos, šalyje veisiami galvijai gerai prisitaikę prie esamos pašarų bazės, jų genetinis produktyvumas gana aukštas. Tačiau dėl konkurencijos augant reikalavimams šalies ir užsienio rinkose, reikia siekti efektyvesnio pieno ūkio vystymo. Pieno gamyboje daugiau nei 60 proc. išlaidų tenka pašarams. Tod��l jų gamybos kaštai, kokybė ir maistingumas daro didžiausią įtaką pieno gamybos ekonomiškumui. Mažinant pieno gamybos savikainą, labai svarbu pasiekti aukštą pašarų maisto medžiagų konversiją. Efektyviau panaudoti pašarus ir, esant tiems patiems ištekliams, gauti daugiau produkcijos padeda įvairių pašarų paruošimo šėrimui būdų taikymas. Todėl, tobulinant produktyvių karvių šėrimo technologijas, ieškoma naujų, pažangesnių pašarų paruošimo būdų ir vienas iš jų gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Dairy farming has always been a primary important branch of cattle breeding in our country. Dairy farming is considered to be the essential direction of the strategy of agricultural development in the country of Lithuania. Dairy production made 23% of total agricultural production during the year of 2006. Milk and dairy production is produced by more than 180 thousands of agricultural subjects. About 50% of produced milk has been exported recently. It explains why economical efficiency of the production is especially important. Despite the fact that an average milk production per cow has been increasing recently, but it remains among the lowest ones in the EU. During the year of 2006 an average milk production per cow made 4484 kg of milk, 13% more than in 2000. It should be stated that our country is distinguished by quite favorable conditions for dairy farming. The cattle bred in the country are adjusted to the existing forage basis and the potential of their genetic productivity is rather high. Nevertheless, the higher requirements caused by the competition on the inner and foreign market force to seek for the more efficient development of dairy farming. About 60% of expenditure in milk production is spent on forage. That is why costs of forage production, quality and nutritional value mainly determine milk production economy. In order to decrease milk production costs it is primarily important to reach high conversion of forage nutritional substances. For more effective... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti praktinio mokymo centro karvių bandos pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaitą atskirais laktacijos mėnesiais, sezonais bei keičiantis laikymo sąlygoms. Darbo uždaviniai: 1. Susipažinti su LVA praktinio mokymo ir bandymų centre karvių veislėmis; 2. Išnagrinėti atrinktų karvių grupių pieno kokybės rodiklius ir kokybę, palyginti su atitinkamų veislių Lietuvoje vidurkiu; 3. Išnagrinėti laktacijos mėnesio įtaką pieno kokybės rodikliams; 4. nustatyti sezono įtaką pieno kokybės rodikliams. Išvados: 1. Lietuvos juodmargių įprastinėmis laikymo sąlygomis pieno kiekis buvo 9 % didesnis nei Lietuvos juodmargių, laikomų šaltomis sąlygomis, Vokietijos juodmargių – 22 % didesnis nei tos pačios veislės karvių, laikomų šaltomis sąlygomis, Olandijos juodmargių – 14,9 % didesnis nei tos pačios veislės juodmargių šaltoje karvidėje ir Danijos juodmargių – 7 % didesnis nei tos pačios veislės juodmargių šaltoje karvidėje; 2. Lietuvos juodmargių produktyvumas šalto tipo karvidėje buvo didesnis už kitų juodmargių veislių produktyvumą tomis pačiomis laikymo sąlygomis (14,4 % didesnis už Vokietijos juodmarges, 14,6 % didesnis už Olandijos juodmarges ir 25 % didesnis už Danijos juodmarges). Šis rodiklis demonstruoja Lietuvos juodmargių veislės didesnį atsparumą šalto laikymo sąlygoms; 3. Didžiausias pieno riebalų kiekis (4,63 %) buvo nustatytas Danijos juodmargių karvių piene, laikomų šaltomis sąlygomis; 4. Pieno riebalai ir pieno baltymai kito nepriklausomai nuo laktacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Place and methods of work fulfillment: the work was carried out in the Department of Animal Science of Lithuanian Veterinary Academy and Practical Instruction and Research Centre under Lithuanian Veterinary Academy in 2006 – 2008 years of postgraduate studies. 84 cows of equal period of lactation were selected: 58 cows in Muniškiai farm and 26 cows in Giraitė farm. Cows were selected considering that the most producing period of lactation would coincide with cattle-shed period. The conditions of cow keeping are different. In Muniškiai cattle-shed they are kept in standard conditions: they spend time in a pasture in summer and bound to standing places in winter. They are milked in their standing places. Giraitė cattle-shed is of cold type, where cattle are kept loosely. Here cows are kept in cold conditions in groups consisting of 30 – 40 cows. They are herded in a pasture in summer. The cows are milked in Swedish DeLaval “Tandem” type milker. The cows are fed with the same fodder and the schedule of work is also the same. The data has been analyzed statistically using “Excel” spreadsheet. Review of the work: in a period of 2006 – 2007 years milk yield of Lithuanian black-and-white cows was 434 kg less than of German, 768 kg less than of Dutch and 1409 kg less than of Danish black-and-white cows. Lithuanian black-and-white cows provided 25 – 77 kg of butterfat less than Dutch, German or Danish cows. Lithuanian black-and-white cows had proteins 0,05 % less than the same Danish... [to full text]

Darbo tikslas ir uždaviniai: 1. Ištirti laktozės kiekio kintamumą LVA Praktinio mokymo centro karvių piene. 2. Įvertinti tvartinio ir ganyklinio laikotarpio įtaką laktozės kiekiui. 3. Įvertinti sezono įtak�� laktozės kiekiui. 4. Nustatyti ir įvertinti mėnesio įtaką laktozės kiekiui karvių piene. 5. Nustatyti ir įvertinti laktacijos įtaką laktozės kiekiui. 6. Nustatyti ir įvertinti laktacijos mėnesio įtaką laktozės kiekiui Buvo skaičiuojami statistiniai rodikliai Vidurkis (mean), vid. paklaida (std. Error of Mean), median (mediana), minimum, maximum. Darbe naudojama programinė įranga: Exsel, Word. Susisteminta, sugrupuota bei analizuota Excel pagalba. Tam panaudoti pirminės informacijos sisteminimo, apibendrinimo ir matematiniai duomenų apdorojimo metodai. Karvės buvo sugrupuotos pagal laktacijas, laktacijos mėnesius, pagal sezonus, metų mėnesius. Teorinės šio darbo medžiagos kaupimui ir jos analizei panaudoti loginio mąstymo, sisteminimo, monografinis ir apibendrinimų metodai. Praktinės tyrimų medžiagos analizavimui panaudoti analitiniai, statistiniai metodai. Rezultatai ir išvados: 1.Tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais laktozės kiekiai karvių piene skyrėsi 0,07 % 2. Didžiausias laktozės kiekis karvių piene buvo pavasarį, o mažiausias – rudenį ir žiemą. 3. Kovo ir gegužės mėnesiais buvo didžiausi laktozės ir riebalų kiekiai piene. 4. Pirmos laktacijos karvių piene yra daugiau (0,21%) laktozės, nei III ir vyresnių laktacijų karvių piene. 5. Laktacijos mėnesio atžvilgiu... [toliau žr. visą tekstą] / Object and tasks of work: 1. To evaluate the variability of lactose quantity in milk from cows from Centre for Practical Instruction of LVA. 2. To evaluate the influence of periods, when cows are in cowshed and when in pasture, to lactose quantity. 3. To evaluate the season‘s influence to lactose quantity. 4. To institute and evaluate month‘s influence to lactose quantity of cows milk. 5. To institute and evaluate lactation influence to lactose quantity. 6. To institute and evaluate influence of lactation months to lactose quantity. There were being calculated the following statistical indexes: mean, error of mean, median, minimum, and maximum. There were used the following software: Excel, Word. Data was systemised, grouped and analysed using Excel. There were used processing methods of primal information filing, generalization and mathematics data. Cows were grouped according to lactations, months of lactation, seasons, and according months of the year. For accumulation and analysis of this theoretical material, there were used the following methods: logical thinking, filing, monographic and generalization. For analysis of practical research material there were used analytical and statistical methods. Results and conclusions:1. Lactose quantity during the periods, when cows were in cowshed and when in pasture, in cow milk differed in 0,07 %; 2. The biggest lactose quantity in cows’ milk was in spring and the smallest in autumn and winter; 3. In months of March and May... [to full text]

Modernios pienininkystės fermos sėkmė priklauso nuo to, ar joje gaminamas pienas yra aukštos kokybės. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene, yra gera melžimo organizacija, melžimo įrangos taisyklingas veikimas, klinikinių mastitų gydymas antibiotikais ir kt. Mokslininkai įrodė, kad melžti karves kas dvylika valandų yra optimaliausia, kai jos melžiamos du kartus per parą. SLS piene daug priklauso nuo taisyklingos melžimo darbotvarkės, kuri apima skirtingas melžimo operacijas (tešmens ir spenių paruošimas melžimui, spenių dirginimas, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas, melžiklių užmovimas ant spenių, melžiklių numovimas pamelžus ir efektyvi spenių antiseptika po melžimo) ir nuo šių operacijų trukmės. Teisingai atliekamos melžimo procedūros yra svarbios mastito prevencijai ir užtikrina visišką pieno išmelžimą iš tešmens. Tyrėjai įrodė, kad daugiau kaip 50 % melžimo proceso laiko užtrunka pats melžimas. Dabartiniu metu melžimo operacijos vis labiau mechanizuojamos. Netaisyklingas melžimas gali pailginti pieno atleidimo laiką, didėja rizika susirgti tešmens uždegimais. Pablogėja pieno kokybė, todėl gaunami ekonominiai nuostoliai. Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene ¬ svarbus mastito požymis. Perdirbamajai pramonei karvių mastitas buvo ir liks vienu iš svarbiausių trukdžių gaminant aukštos kokybės pieno produktus. Klinikine forma serga 2 – 5 % laktuojančių ir užtrūkintų karvių, o slaptuoju uždegimu – iki 50 % karvių. Viena dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Data were collected from two dairy farms. On the farm A cows were milked using full automatised milking equipment „Milkmaster“. On the farm B cows were milked with „Interpuls“ milking equipment. The DeLaval milking system was supplied with automatic cluster remover. On dairy farms A and B cows were milked twice daily. The goal of our studies was to analyse consumption of main milking operations (cow udder preparation before milking, milking and over-milking) and their influence on milk somatic cell count. Were selected 20 cows in each farm. The duration of main milking procedures were recorded. Data on milk, fat and protein yields and somatic cell count were collected.The mean duration of pre-milking udder preparation was 42 s (farm A) and 46,03 s (farm B). Some cows were prepared only for 25,50 Afarm A) s, whereas the udder preparation comprised merely inadequate cleaning of teats. The maximum duration of over-milking was 41,10 (farm B).

Darbo tikslas – išanalizuoti audinių šėrimą bei jo ypatumus, panaudojant racionus su skirtingu baltymų kiekiu ir skirtingu maisto medžiagų santykiu juose, stebėti laktuojančių audinių pieno produkcijos lygį, audinukų augimo spartą bei išsivystymą. Bandymo uždaviniai buvo: 1. Atrinkti analoginius gyvūnus ir juos suskirstyti į analogines grupes; 2. Sekti audinių pašarų ėdamumą ir laikymo sąlygas; 3. Sekti audinių pieno produktyvumą pagal atskiras grupes, nes kiekvienos grupės audinės buvo šeriamos skirtingais racionais pagal maisto medžiagų santykį; 4. Stebėti audinukų kūno masės priaugimą, kada jie buvo maitinami tik motinos pienu ir auginimo pabaigoje, t.y. įvertinti augimo ir vystimosi spartą. Tyrimus atlikome Lietuvos žvėrininkystės individualioje fermoje su audinėmis Mustela vison. Visos audinės buvo suskirstytos į 3 grupes: I gr. - racionas su dideliu baltymų kiekiu, II gr. - racionas su vidutiniu baltymų kiekiu, II gr. - racionas su mažu baltymų kiekiu. Šeriant audines skirtingais racionais, kur skyrėsi maisto medžiagų santykis: baltymai-riebalai-angliavandeniai nuo energijos kiekio, pirmoje grupėje buvo 63:35:2; antroje grupėje 45:41:14 ir trečioje grupėje 29:44:27, galime padaryti sekančias išvadas: 1. nustačius naudojamų pašarų maistinę ir energetinę vertes, baltymų didžiausias kiekis buvo pirmos grupės audinių racione ir sudarė 66,1 proc., nes jų racione buvo daugiau kaip 60 proc. žuvies ir žuvų produktų. Kitų grupių audinių racionuose riebalai ir angliavandeniai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to analyze the foddering of minks and its peculiarity, using rations with different amount of albumen and different proportion of nutritious matter in it; to watch the level of milk production during the period of mink lactation; to watch the speed of baby mink growing up and development. The tasks of the experiment: 1. To choose analogical animals and divide them into analogical groups; 2. To watch the fitness of mink fodder and their keeping conditions; 3. To watch the mink milk productivity in different groups because minks in every group were foddered on different rations according to the proportion of nutritious matter; 4. To watch baby mink gaining weight when they are fed on mother’s milk and at the end of mink breeding. The aim of it is to estimate the speed of growing up and development. The experiment was done in the individual farm of fur farming in Lithuania with Mustela Vison minks. All minks were divided into three groups: 1st group – ration with big amount of albumen; 2nd group – ration with average amount of albumen and 3rd group – ration with little amount of albumen. Foddering minks on various rations, where the proportion of nutritious matter was different: albumen – fat – carbohydrate from the amount of energy, in the 1st group it was 63:35:2; in the 2nd group 45:41:14 and in the 3rd group it was 29:44:27. After the experiment the following conclusions can be made: 1) When the nutritional and energetic value was settled, the biggest... [to full text]

Darbo tikslas - ištirti STAT 5 geno įvairovę Lietuvoje auginamų galvijų tarpe. LVA Gyvūnų genetikos laboratorijoje įdiegta galvijų STAT 5 geno, ištyrimo metodika. Pirmą kartą ištirtas STAT 5 geno polimorfizmas Lietuvoje auginamų galvijų tarpe Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie mėsinių galvijų STAT 5 geną ir ištirti jo įtaką produktyviosioms savybėms, ieškoti straipsnių internetinėse svetainėse nagrinėjama tema; 2. Įdiegti galvijų STAT 5 geno tyrimo metodiką LVA K.Janušausko Gyvūnų genetikos laboratorijoje; 3. Ištirti STAT 5 geno įvairovę Lietuvoje auginamų galvijų tarpe, naudojant sumodeliuotus pradmenis pagal geno seką; 4. Nustatyti STAT 5 geno aleli�� ir genotipų dažnius skirtingose galvijų veislėse. / Object and tasks of work. Analyse and summarize literature about STAT 5 gene in cattle. Introduce bovine STAT 5 gene research methodology at K. Janušauskas Laboratory of Animal Genetics, LVA..Investigate STAT 5 gene polymorphism and distribution of different alleles and genotypes in cattle breeds bred in Lithuania. Research methodology. DNA extraction from hair roots; PGR to amplify STAT 5 gene; RFLP method-STAT 5 – enzyme AvaI; Electrophoresis in agarose gel; Staining with etidium bromide; Genotyping; Statistical analysis of data. Results and conclusions. Two alleles C and T were found in tested cattle group identified by PGR-RFLP method. There was found a bit lower heterozigosity than expected in STAT 5 gene locus. The frequency of C allele was 0,89, T allele – 0,11, CC genotipe – 0,79, Ct genotipe -0,21. TT genotipe was not found. In all tested cattle breeds prevailing was found C allele and CC genotipe varying from 50 percent in Sharole breed to 100 percent in simental breed. CT heterozygote genotipe in pargest frequency 0,5 found in Sharole breed and lowest frequency 0,03 in Lithuanian black and white.

Pastaraisiais metais, siekiant geriau panaudoti kiaulių genetinį potencialą, mažinti pašarų sąnaudas ir kiaulienos savikainą, apsaugoti nuo kai kurių virškinimo trakto ligų, pradėti naudoti biologiškai aktyvių medžiagų pašarų priedai. Vis plačiau naudojami mikrobinės kilmės produktai – probiotikai – jie normalizuoja žarnyno veiklą, gerina pašarų maistinę vertę, gerina pašaro maistingųjų dalių pasisavinimą ir didina gyvulių produktyvumą. Darbo tikslas. Ištirti probiotiko Yeasture kombinuotuosiuose pašaruose įtaką penimų kiaulių augimui, pa�����arų sąnaudoms ir mėsos fizinėms savybėms. Tyrimo metodika. Eksperimentinis darbas buvo atliktas Jono Juodžio vadovaujamoje UAB „Dainavos kiaulių veislynas“ kiaulių fermoje. Bandymo metu analogų principu buvo sudarytos dvi penimų kiaulių grupės – I (kontrolinė) ir II (bandomoji). Bandomosios grupės kiaulės buvo šeriamos visaverčiais kombinuotaisiais pašarais su probiotiku Yeasture, kuris buvo įmaišomas į kombinuotąjį pašarą, o kontrolinė grupė su kombinuotaisiais pašarais be probiotiko. Masės prieaugiui nustatyti kiaulės buvo sveriamos. Bandymo pabaigoje kiaulės buvo skerdžiamos ir paimti mėginiai mėsos kokybiniams rodikliams nustatyti. Mėginiai tyrimams buvo paimti iš ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi) tarpe 12 ir paskutiniojo šonkaulio. Mėsos kokybės rodikliai buvo nustatinėjami „Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo“ laboratorijoje. Tyrimo rezultatai. Per visą bandymo laikotarpį tiriamųjų gyvulių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work: To analyze the influence of the probiotic. Yeasture in combinet fodder on the growth of porkers, the fodder expenditure and physical characteristics of meat. The following tasks were set to perform the work: 1. to evaluate the speed or porker growth by using the ration of different structure; 2. to evaluate the fodder expenditure in kg necessary to gain 1kg increase in weight; 3. to analyze the physical characteristics of meat; 4. to calculate the economic efficiency . Research methods: On the basis of analogues, 2 porker groups (control and experimental) were formed. Porkers from the control group were foddered with a full-valued combined fodder without probiotic, and the probiotic Yeasture was mixed in the fodder for experimental group on the ratio 1 kg:ton. Porkers were weighed three times during the whole experimental period, and the average increase in weight within twenty-four hours was calculated. In all weighing, increases in weight within twenty-four hours were statistically reliably greater in the experimental group of porkers – by 15 per cent. Fodder expenditure in kg necessary to gain 1 kg increase in weight was considerably greater in the experimental group of porkers (4.1 kg-3,1 kg). Here data were also reliable (p < 0,001). The economic efficiency was calculated that has showed the positive influence of probiotic on raising the porkers. The probiotic Yeasture was economically efficient (expenditure necessary to produce a production unit... [to full text]