Įtariamojo (kaltinamojo) teisė atsisakyti duoti parodymus – tai konstitucinės garantijos draudžiančios versti duoti parodymus prieš save (LR Konstitucijos 31 str. 3 d.) įgyvendinimo forma, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą sprendžiant teisingumo klausimus. Taip pat įtariamojo (kaltinamojo) teisę atsisakyti duoti parodymus galime vertinti ir kaip teisės duoti parodymus formą. Šios teisės istorinės užuomazgos siekia Romos Respublikos laikotarpį - VI a. pr. Kr. pabaigą. Vėliau tai perėmė daugelis kitų šalių: pirmiau besivystanti kontinentinė Europos teisė, kiek vėliau anglosaksų tradicijų teisė. Šiandien tiek kontinentinės, tiek anglosaksų tradicijos valstybėse įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau šios teisės samprata skirtinga. Kalbant apie įtariamojo (kaltinamojo) nebaudžiamą galimybę meluoti išryškėja skirtumas tarp bendrosios teisės ir kontinentinės teisės tradicijos šalių. Kontinentinės teisės tradicijos šalyse asmeniui įtariamam nusikaltimo padarymo nėra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jis neįspėjamas už tokių parodymų davimą. Bendrosios teisės tradicijos šalyse asmuo nepasinaudojęs savo teise tylėti tampa liudytoju, yra prisaikdinamas ir duoda parodymus kaip liudytojas, kuriam yra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Lietuvos valstybės teisėje įtariamojo (kaltinamojo) teisės atsisakyti duoti parodymus užuomazgų randame Lietuvos Statutuose – bajorų priesaikos institute. Tačiau šios... [toliau žr. visą tekstą] / The right of the suspect (the accused) to refuse to give evidence is the implementation form of the constitutional guarantee that prohibits giving evidence against oneself (Constitution of the Republic of Lithuania, article 31, part 3), it assures the compatibility between a person and state when solving justice questions. We can also consider the right of the suspect (the accused) to refuse to give evidence as a form of the right to give evidence. Historical beginning of this right reaches the Republic of Rome, i.e. the end of the 6th century B.C. Later many other countries absorbed this: first of all developing continental European law, later traditional law of Anglo-Saxons. Today in both the continental and Anglo-Saxon tradition states, the suspect (the accused) has a right to refuse to give evidence, however the conception of this right is different. When speaking about the suspect’s (the accused) unpunishable possibility to lie, the difference is highlighted among countries of common law and continental law traditions. In the countries of Continental law traditions, for the suspect there are no responsibility for misstate, he/she is not warned for giving such evidence. In the countries of common law traditions, a person who does not use his/her right for silence, is sworn and gives evidence as a witness who has to take responsibility for misstate. In the law of the Republic of Lithuania, the germ of the right of the suspect (the accused) to give evidence was found in... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152147-63942 |
| Date | 09 July 2011 |
| Creators | Kareivaitė, Aušrinė |
| Contributors | Merkevičius, Remigijus, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152147-63942 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0022 seconds