Dėmesio mirksėjimo efektas – tai plačiai žinomas reiškinys dėmesio tyrimuose. Jis atspindi dėmesingo informacijos apdorojimo ribas, kadangi greitai (10 stimulų per sekundę dažniu) toje pačioje regos lauko vietoje pateikus stimulų seką dažniausiai žmonės nepastebi ir/ arba neatsimena antrojo reikšminio stimulo. Tai įvyksta tuo atveju, kai šis pasirodo 200-500 ms intervale nuo pirmojo reikšminio stimulo pateikimo. Neseniai Martens ir kolegos (2006) nustatė, jog kai kuriems žmonėms dėmesio mirksėjimo efektas nepasireiškia, jie buvo pavadinti „nemirksinčiais“. Manoma, kad individualius skirtumus lemia nevienodai efektyvus gebėjimas iš nereikšmingos informacijos srauto išsirinkti reikšmingą. Šiame darbe siekta patikrinti, ar individuali darbinės atminties talpa, tiriamojo emocinė būsena ir tiriamojo asmenybės bruožai turi įtakos dėmesio efekto išreikštumui. Naudojant parametrizuotą dėmesio mirksėjimo efekto analizės būdą, nustatyta, kad didesnė darbinės atminties talpa sąlygoja mažesnį dėmesio mirksėjimo efektą. Šie rezultatai patvirtina nuomonę, kad dėmesio mirksėjimo efektas yra darbinės atminties talpos ribotumo pasekmė. Taip pat nustatyta, kad tiriamojo emocinio sužadinamumo būsena yra susijusi su dėmesio mirksėjimo efekto stiprumu, o asmenybės bruožai – su trukme. / The attentional blink is a well-known phenomenon in the study of attention. It reflects the impaired ability to identify the second of two targets presented in a rapid serial visual presentation (RSVP) of events if it appears between 200 and 500 ms after the first target. Recently Martens et al. (2006) reported that about 5% of the population (referred to as “non-blinkers”) shows little or no attentional blink under conditions in which most people (“blinkers”) do show. It is proposed that aforementioned differences are determined by individual differences in efficiency of ignoring irrelevant information. Thus, the aims of this master’s thesis were to investigate the impact of working memory capacity, emotional state and personality traits on attentional blink effect. Using parameterized attentional blink analysis method, based on curve fitting, the negative correlation between the size of attentional blink and working memory capacity was revealed. These findings support the idea that individual processing limitations and working memory play a key role in attentional blink. Also it was demonstrated that emotional arousal has impact on the strength of attentional blink and personality traits have effect on the span of attentional blink.
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_200836-30961 |
| Date | 23 June 2014 |
| Creators | Gulbinaitė, Rasa |
| Contributors | Gurčinienė, Ona, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_200836-30961 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds