Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas.
Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui.
Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą] / Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing.
The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement.
In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090707_155025-56637 |
| Date | 07 July 2009 |
| Creators | Trakelis, Darius |
| Contributors | Radžvilas, Vytautas, Čičinskas, Jonas, Vitkus, Gediminas, Mažylis, Liudas, Jurkynas, Mindaugas, Paulikas, Vygandas, Nakrošis, Vitalis, Vilpišauskas, Ramūnas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090707_155025-56637 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0057 seconds