In European countries, people, whatever the socio-economic group or nationality they belong to, men or women, the young or the elderly without distinction, should be guaranteed the right to health as well as its promotion and support measures (Javtokas, 2009). Personal health promotion reflects the general idea stating that in order to enhance health it is necessary to change the way of life (Tones, Tilford, 1994; Donev et al., 2007).
In this era of radical modernity related to the increased personal anxiety and uncertainty, there appear new alternative ways to enhance a person’s health: taking a variety of medications, trying different diets, engaging in traditional and non-traditional forms and ways of physical education (Cavill et al., 2006). In turn, physical education specialists and health educators bring out the importance of exercise encouraging a person to understand the social value and significance of their health promotion and physical development (Schneider and Becker, 2005; Netz et al., 2005). It is widely recognized that a major health risk factor associated with a person’s lifestyle, is low physical activity, the importance of which for human health has been shown in numerous scientific studies. They have emphasized the positive interface between active leisure time physical activity and a range of health indicators (Kalėdienė et al., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008, Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). The... [to full text] / Visuotinai pripažįstama, kad esminis sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su asmens gyvensena, yra mažas fizinis aktyvumas, kurio svarba žmogaus sveikatai yra įrodyta daugelyje mokslinių studijų. Jose pabrėžiama pozityvi aktyvios fizinės veiklos laisvalaikiu sąsaja su įvairiais sveikatos rodikliais (Kalėdienė ir kt., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008; Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). Nekelia abejonių faktas, kad dažnai deklaruojama sveikatos stiprinimo idėja yra tiesiogiai susijusi su gyvensenos ypatumais, kuriuos lemia tiek atskiro individo požiūris į savo sveikatą, tiek įvairūs išoriniai veiksniai, visų pirma gyvenimo sąlygos. Savaime suprantama, daugiausia dėmesio stiprinant žmonių sveikatą turėtų būti skiriama įvairiose sveikatos ugdymo (sveikatinimo) programose. Šių programų pagrindinis tikslas turėtų būti asmens elgesio keitimas panaudojant žiniasklaidos ir individualaus poveikio priemones (Van der Bij et al., 2002; Rise, 2004; Roux et al., 2008). Reiškiama nuomonė, kad supažindinus gyventojus su aktyvaus gyvenimo būdo principais, propaguojant ir skatinant pastovų jų realizavimą, tobulinant fizinę parengtį, pagerėtų ir žmonių gyvenimo kokybė (Aхвердова, Maгин, 2002; Taylor et al., 2002; Netz et al., 2005; Kallings, 2008; Miller, Miller, 2010). Kita vertus, kada kalbama apie fizinį aktyvumą laisvalaikiu kaip apie asmens visapusiškos gerovės sąlygą bei ligų profilaktikos veiksnį labiau akcentuojama jo reikšmė vaikystės ir... [toliau žr. visą tekstą]
Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130522_082355-83549 |
Date | 22 May 2013 |
Creators | Maciulevičienė, Edita |
Contributors | Kardelis, Kęstutis, Domarkienė, Stanislava, Malinauskas, Romualdas, Vilkas, Audronius, Grants, Juris, Jaščaninas, Janas, Tamošiūnas, Abdonas, Zaborskis, Apolinaras, Lithuanian Academy of Physical Education |
Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Lithuanian Academy of Physical Education |
Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
Language | English |
Detected Language | English |
Type | Doctoral thesis |
Format | application/pdf |
Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130522_082355-83549 |
Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0029 seconds