Analizuodama keturių Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakultetą baigusių ir pirmąsias kūrybos knygeles išleidusių poetų – Renatos Radavičiūtės, Donato Petrošiaus, Antano Šimkaus ir Agnės Žagrakalytės – kūrybos puslapius, autorė aiškinosi, kokį jų poezija pateikia santykį tarp miesto ir žmogaus. Padaryta išvada, jog šiame dialoge svarbiausią vaidmenį šiandien atlieka miestas. Jis jaunųjų kūryboje žymi ne tik erdvę, bet ir specifinį mąstymo, gyvenimo būdą. Autorė kalba apie išorinį ir vidinį miestą. Išoriniame mieste žmogus klajoja gatvėmis, važiuoja viešuoju transportu, kvėpuoja smogu ir jaučiasi praradęs savo individualumą, tapatybę, virsta didžiulio miesto kūno dalimi. Prabylama apie suvaržytą žmogaus laisvę, begalinį skubėjimą, kuris veda šiuolaikinį žmogų tikrųjų kultūrinių vertybių praradimo link. Sumenkęjęs motinos vaidmuo, kultūros krizė, sunki menininko padėtis visuomenėje, nemokėjimas mylėti, nusigręžimas nuo Dievo – tai vidinio, žmoguje apsigyvenusio miesto ženklai. Bet eilėraščiuose skambanti ironija yra nuoroda į sąmoningą žmogaus būseną. O mąstantis žmogus – laisva asmenybė. Tad autorė daro optimistinę išvadą ir tiki šviesesniu, kultūringesniu, sąmoningesniu rytojumi jaunųjų poezijoje. / Looking through the pages of creatyve works oh the four poets such as Renata Radavičiūtė, Donatas Petrošius, Antanas Šimkus, Agnė Žagrakalytė, who are Vilnius Pedagogical University, the Faculty of Lithuanian literature graduates and who published their first books, the author interprets the relationship between the town and the human. The conclusion is that nowadays the town plays the greatest role in this dialogue. It marks not only space, but also a specific way of thinking and life in the youth creation. The author speaks about external and internal town. In txe external town a person is wandering along the streets going by public transport, breathing smog and having lost his identity, becomes a part of the big town. The poets started to speak about restricted human freedom, endless hurrying, which leads a nowaday person towards the loss of real values (cultural, moral). Less maternal role, cultural crisis, difficult artist’s position in the society, inability to love, turning away from God are the marks of the internal town which has settled inthe person. However, the irony of the poems is the reference to a sensible human state. A thinking person is a free personality. Thus the author draws an optimistic conslusion and believes in brighter, more cultural and move sensible future.
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_174112-56145 |
| Date | 24 September 2008 |
| Creators | Kuliavaitė, Rasa |
| Contributors | Sprindytė, Jūratė, Čingaitė, Ginta, Skrodenis, Stasys, Nastopka, Kęstutis, Radzevičienė, Sigutė, Martinkus, Vytautas, Vaitiekūnas, Dainius, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_174112-56145 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0021 seconds