Keramikos studijos – informatyvus šaltinis archeologiniams paminklams pažinti. Pasirinkta šio darbo tema apima Kernavės viduramžių apžiestą keramiką. Pagrindinis darbo tikslas – pasekti Kernavės keramikos raidą viduramžių Kernavės miesto ir vėliau čia egzistavusio miestelio chronologinėse ribose. Didžiausias dėmesys skiriamas XIII-XIV a. puodininkystės raidos tendencijoms stebėti, tuo tarpu miestelio keramika naudojama daugiau kaip lyginamoji medžiaga pokyčių stebėjimui ir išryškinimui. Tikslo įgyvendinimui tyrinėti technologiniai, morfologiniai, puošybiniai keramikos požymiai, stebėtas jų stabilumas ar kaita laike ir erdvėje, įvertinta šių požymių reikšmė. Didžiąją dalį nagrinėjamos Kernavės keramikos sudaro įvairių dydžių puodai, kurie sąlygiškai suskirstyti į funkcines grupes: mažus puodelius, puodus, puodynes, galėjusius atlikti maisto gamybos, pernešimo, saugojimo funkcijas. Specializuotų apžiestos keramikos indų sutinkama retai - dauguma jų priklauso miestelio laikotarpiui Technologinių gamybos požymių kaita aptariamu laikotarpiu nėra žymi. XIII-XIV a. pokyčiai dažniau pastebima ne diachroninėje, o erdvinėje plotmėje. Molio liesinimui dažniausiai naudotas grūstas granitas, sienelės formuotos iš volelių, o XIV a. ir iš juostų, apžiedžiant puodui buvo suteikiama forma ir/ar nulyginamas paviršius. XIV a. II p. keramikoje pastebima kiek spartesnė gamybinių požymių kaita – smulkėja priemaišos, puodai apžiedžiami intensyviau, sienelių storis tolygesnis, jos kruopščiau... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this study is medieval wheel-turned pottery of Kernavė. The main goal of this work is to observe the development of pottery of medieval town and later settlement of Kernavė. Particular attention is paid to the pottery making traditions in 13th-14th centuries. Pottery from the later settlement meanwhile is used mainly as the comparative material in order to observe some changes through time. Technological, morphological and ornamental properties of pottery were identified for the study of their significance and evolution through time and space. The majority of pottery under consideration can be attributed to the pots of different sizes. These pots were differentiated into several functional groups: small pots, pots and jars. All these groups could be used for a variety of purposes such as cooking, transportation or storage. The amount of single-purpose vessels is very small and even these few belong to the settlement which was established in the 15th century in the place of earlier town. The evolution of technological attributes of Kernavė’s pottery in the Middle-ages is quite gradual. It is especially characteristic to the pottery of the 13th-14th centuries when most of discrepancies in pottery are influenced mainly by the individual peculiarities of every potter but not by the chronological differences. Crushed granite is typically used as a temper, the intensity of turning varies from the subtle surface smoothing to the partial forming of vessel. However... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140701_181140-34792 |
| Date | 01 July 2014 |
| Creators | Baltramiejūnaitė, Dovilė |
| Contributors | Vėlius, Gintautas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140701_181140-34792 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0027 seconds