Klaidinančios reklamos reguliavimo poreikis labiausiai kilo nuo XV a., Vokietijoje išradus spausdinimo stakles ir dėl to ėmus didėti reklamos, tarp jos ir klaidinančios, apimtims spaudoje. Didėjant pardavėjų išradingumui ir apgautų pirkėjų nepasitikėjimu reklama, reguliavimas tapo gana griežtas ir detalus. Kadangi neįmanoma sudaryti išsamaus klaidinimo sąrašo, Reklamos įstatymas, įgyvendinęs Europos Sąjungos direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos nuostatas, numatė pagrindines sąlygas, reikalingas nustatyti klaidinančios reklamos faktą. Pirma, pateikiama informacija turi būti laikoma reklama, t.y. turėti tikslą skatinti pirkti prekes ir naudotis paslaugomis, ir paprastai reklamuotojas kokiu nors būdu atsilygina už reklamos platinimą. Platinimo kaina labai priklauso nuo paskelbimo būdo, todėl reklamos davėjai dažniausiai skelbia klaidinančią informaciją brangiausiai apmokamose žiniasklaidos priemonėse – televizijoje ir spaudoje, rizikuodami ir tikėdamiesi didesnio pelno iš reklamos nei išlaidų. Antra sąlyga – tai klaidinantis reklamos pobūdis. Klaidingumas gali būti vertinamas pagal tris kriterijus – teisingumo, visapusiškumo ir pateikimo būdo. Teisingumas yra suvokiamas kaip galėjimas pagrįsti reklamoje naudojamus teiginius. Visapusiškumas – pateikimas visos vartotojui svarbios informacijos. Pateikimo būdas turi būti toks, kad vartotojas nesusidarytų klaidingo įspūdžio apie prekę. Esant draudžiamai lyginamajai reklamai, vartotojams sudaromas klaidingas įspūdis... [toliau žr. visą tekstą] / The need for regulation of the misleading advertising rose in the XVth century, as a result of German invention of the printing press. This invention determined growing amounts of adverts, and misleading adverts as well. Since traders became more creative and screwed consumers more mistrustful, the regulation became quite strict and detailed. As it is impossible to create an exhaustive list of falseness, Advertising Law (implementing directives of the EU), set a list of general conditions needed to identify misleading advertising. First, the questionable information must be regarded as an advert, to wit it should be created to motivate buying certain items or using services, and usually advertiser repays in some way for distributing it. Price for distributing highly depends on the way of propagations, which is why advertisers choose to mislead consumers via the most expensive media – television and press, risking and hoping to have more profit than expenses. The second condition is misleading nature of the advert. Falseness may be evaluated according to three criterions – correctness, thoroughness and the way of presentation. Correctness is comprehended as the ability to prove statements made in the advert. Thoroughness means giving the most important information for customers. The way of presentation forbids creating an impression of correct and thorough information, as it actually is not. Misleading comparative advertising creates false impression about the reputation of... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204542-99949 |
| Date | 04 March 2009 |
| Creators | Navickaitė, Agnė |
| Contributors | Pranevičius, Gediminas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204542-99949 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0021 seconds