Magistro darbe „Religinio pasirinkimo ekonominis “pamatas“ bandomos atskleisti šiuo metu pasaulyje labai populiarėjančios religijos ekonomikos metodologinių ir iš dalies teorinių nuostatų ištakos bei galimos aptariamos koncepcijos taikymo ribos. Akcentuojant metodologines klausimo prielaidas, išgryninama idėja apie naudos/prasmės perskyrą ekonominiuose tyrimuose, kai neproporcingai pabrėžiant naudos dimensiją slepiama ar net naikinama prasmės plotmė, neišvengiamai apimanti ir religinį komponentą. Naudos/prasmės perskyros metodologinės ištakos aptinkamos vyraujančioje ekonomikos pamato ir jos metodo koncepcijoje, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas racionalaus ekonominio individo sampratai bei pozityviosios ir normatyvinės ekonomikos perskyrai. Parodoma, kaip racionalaus individo koncepcijos vidinis prieštaringumas bei pozityvios/normatyvinės ekonomikos atskyrimas gimdo fakto/vertybės skirtį, itin giliai įsišaknijusią tiek ekonominėje politikoje, bet ir pačioje modernios ekonominės teorijos pamate. Aptariant populiarėjančią religijos ekonomikos koncepciją, demonstruojama, kaip nuostata religijos klausimus matyti iš išimtinai ekonomikos perspektyvos naikina esmines religijos dimensijas, o pastanga religijos ir ekonomikos sankirtų ieškoti pirmiausiai besirenkančio subjekto laikysenoje nepanaikindama fakto/vertybės skirties, ją transformuoja į naudos/prasmės perskyrą. Darbe parodoma, kaip fakto/vertybės ir atitinkamai, naudos/prasmės, skirtys, užvaldžiusios ekonomikos... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s thesis The Economic Ground of Religious Choice portrays an attempt to divulge the origins of the methodological and, in part, theoretical principles of the economics of religion, a concept which is presently gaining great popularity throughout the world. The work also demonstrates possible limits of application concerning the concepts under consideration. In highlighting the methodological assumptions of the issue, economic studies expose the notion of distinction between utility and meaning: by disproportionately emphasizing the utility dimension, the plane of meaning is hidden or even eliminated, inevitably incorporating the religious component as well. Methodological origins of the utility/meaning distinction are encountered in the prevailing concept of economic basis and means, where particular consideration is given to the comprehension of a rational, economic individual, as well as to the distinction between positive and normative economies. This demonstrates how the internal contradiction of a rational individual’s comprehension and the distinction of positive/normative economy give rise to fact-value distinction that is particularly deeply rooted not only in economic policy, but also in the very foundation of mainstream economic theory. Deliberation of an economics of religion concept, a concept that is gaining popularity, demonstrates how the principle of viewing religious issues exclusively from an economic perspective destroys essential religious... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_194038-52702 |
| Date | 08 September 2009 |
| Creators | Maldeikienė, Aušra |
| Contributors | Šerpytytė, Rita, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_194038-52702 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0018 seconds