Istoriškai pradinis impulsas nesąžiningos konkurencijos teisei plėtotis buvo poreikis apginti ūkio subjektų interesus. Tačiau vystantis ekonomikai, toks siauras nesąžiningos konkurencijos teisės supratimas nebeatitiko rinkos sąlygų, todėl palaipsniui nagrinėjamų valstybių specialiuose įstatymuose, kaip pagrindinis šių teisės aktų tikslas buvo nurodytas ne tik konkurentų, bet ir vartotojų ir visuomenės interesų apsaugos užtikrinimas. Šios srities teisės vienodinimas tarptautiniu mastu nėra rezultatyvus, tarptautiniuose dokumentuose apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos reguliuojama labai paviršutiniškai. EB mastu harmonizavimas vyko sparčiau, ir yra priimta eilė direktyvų, kurių pagrindinis tikslas buvo kitų sektorių reguliavimas, tačiau netiesiogiai buvo prisidedama prie bendros nesąžiningos konkurencijos teisės kūrimo. Ypatingai prie to prisidėjo 2005 m. Direktyva dėl nesąžiningos komercinės praktikos. Tačiau, atsižvelgiant į gilias kai kurių valstybių teisines šios srities tradicijas, istorines bei ekonomines raidos aplinkybes visiškas vienodinimas nepavyko. Nors nesąžiningos konkurencijos teisės ištakos ir pagrindinis tikslas nagrinėjamose valstybėse buvo iš esmės tapatūs, tačiau ši sritis buvo plėtojama skirtingai. Vokietijoje ir Šveicarijoje buvo priimti atskiri įstatymai, Lietuvoje turime Konkurencijos įstatymo III skyrių bei kitus specialius įstatymus (skirtus reklamai ir vartotojų apsaugai), kuriuose randame nuostatų, užtikrinančių sąžiningą konkurenciją. Būtina... [toliau žr. visą tekstą] / Der erste historische Impuls für die Entwicklung des unlauteren Wettbewerbs waren die Bemühungen einen Schutz der Markpartnerinteressen zu gewährleisten. Aufgrund der raschen wirtschaftlichen Entwicklung entsprach die Definition des unlauteren Wettbewerbs langfristig nicht mehr den anspruchsvollen marktwirtschaftlichen Konditionen. In Folge dessen entwickelte sich in speziellen Gesetzen bestimmter Länder Schutzzwecktrias. Das neue Wettbewerbsrecht soll nicht nur das Individualinteresse der Mitbewerbern, sondern auch das Interesse der Verbraucher und der Allgemeinheit schützen. Die internationale Harmonisierung des Wettbewerbsrechts war ergebnislos. Das Wettbewerbsrecht wurde in verschiedenen internationalen Abkommen oberflächlich geregelt. Auf der Ebene der Europäischen Gemeinschaft war dieser Prozess allerdings intensiver. Der Erlass der Richtlinien (besonders die 2005/29/EG Richtlinie über unlautere Geschäftspraktiken), deren erster Zweck Regulierung anderer Bereiche war, führt mittelbar zur Harmonisierung dieses Rechtsgebietes. Obwohl der Zweck und Ziel des unlauteren Wettbewerbsrechts in den zu betrachtenden Ländern ähnlich war, hat sich dieser Bereich unterschiedlich entwickelt. In Deutschland und der Schweiz ist das Lauterkeitsrecht in selbständigen Gesetzen geregelt. In Litauen gibt es ein einheitliches Wettbewerbsgesetz, in dem Kartellrecht und unlauterer Wettbewerb zusammen gelten. Zu dem Wettbewerbsgesetz gibt es noch andere Bestimmungen in speziellen Fällen, die... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2004~D_20110709_152329-62272 |
| Date | 09 July 2011 |
| Creators | Sorokina, Brigida |
| Contributors | Jakutavičius, Marius, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2004~D_20110709_152329-62272 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds