Ius cogens normos – tai bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinės normos, išreiškiančios svarbiausius tarptautinės teisės principus, tokius kaip: esminės žmogaus teisės, visuotinai pripažinti tarptautinės humanitarinės teisės principai, kurių valstybės negali nesilaikyti. Bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinės normų egzistavimo būtinosios sąlygos yra valstybių bendrijos pripažinimas normomis. Nuo tokio pobūdžio normų nėra leidžiami absoliučiai jokie nukrypimai, tokio pobūdžio norma gali būti pakeista tik vėlesne tokio paties pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės norma. Tuo tarpu, erga omnes įsipareigojimai – tai tokie valstybių veikimo bei rezultato įsipareigojimai prieš visą tarptautinę bendriją, kurie yra susiję su apsauga teisių, dėl kurių pobūdžio visos valstybės gali būti laikomos teisiškai suinteresuotomis jų užtikrinimu ir kurių pažeidimas suteikia teisę kitoms valstybėms kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą, reikalaujant atsakomybės. Šių dviejų koncepcijų sąveikos ryšys slypi visuotiniame pripažinime tarptautinės teisės sistemoje, jog visos ius cogens normos nustato įsipareigojimus erga omnes, tačiau ne visi įsipareigojimai erga omnes yra kilę iš ius cogens normų. Šių koncepcijų egzistavimo pripažinimas darė teigiamą įtaką tarptautinės teisės subjektų teisinio statuso vystymesi (ypač asmenų tarptautinio teisinio subjektiškumo pripažinimui), teigiamą įtaką nacionalinei teisei (universalios nacionalinių teismų jurisdikcijos vystymuisi, nacionalinių teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Les normes ius cogens sont les normes impératives du droit international général, énonçant les principes fondamentaux du droit international, comme par exemple, les droits fondamentaux, les principes généraux du droit humanitare, dont les Etats ne peuvent pas déroger. Les conditions principales à l`existence des normes impératives du droit international général sont, la reconnaissance venant de toute la communauté des Etats dans son ensemble , en tant que norme à laquelle aucune dérogation n`est permise et qui ne peut être modifiée que par une nouvelle norme du droit international général ayant le même caractère. Alors que les obligations erga omnes sont des obligations des Etats, du moyen ou du résultat, vis à vis de toute la communauté internationale, qui sont liées à la protection des droits, et vu l`importance des droits en cause, tous les Etats peuvent être considérés comme ayant un intérêt juridique à ce que ces droits soient protégés et la violation de ces obligations autorise tous les Etats à agir devant la Cour Internacionale de Justice. Le lien réciproque de ces deux conceptions réside dans le fait que toutes les normes ius cogens donnent naissance aux obligations erga omnes, pourtant pas toutes les obligations erga omnes résultent des normes ius cogens. La reconnaissance de l`existence de ces conceptions particulières constitue une bonne influence au developpement de statuts des sujets du droit... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_204100-50851 |
| Date | 24 November 2010 |
| Creators | Švedaitė, Ramunė |
| Contributors | Žalimas, Dainius, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_204100-50851 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds