Disertacijoje siekta ištirti XV–XVI a. trečio ketvirčio Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinę dvasininkiją, kaip specifinę socialinę grupę. Pasitelkus beveik visus prieinamus šaltinius ir apibendrinus daugelį pavienių žinučių ieškota atsakymų į tokius klausimus kaip, ar buvo vietinės kilmės dvasininkų; kokių socialinių sluoksnių atstovai pasirinkdavo dvasininko luomą; kiek jie efektyviai atliko sielovadinį darbą – ar rezidavo, ar turėjo šventimus; kiek paisė celibato ir kitų dvasininkų gyvenimo būdui keltų reikalavimų. Taip pat siekta ištirti parapinės dvasininkijos ryšius su hierarchiškai aukštesniais dvasininkais bei kitus veiksnius, formavusius bendrą luominę savimonę. Tyrimas leido pakoreguoti kai kuriuos lig šiol istoriografijoje kartotus stereotipus, o kai kurias istorikų įžvalgas patvirtino šaltinių duomenimis. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų diecezinė dvasininkija jau XV a. buvo integrali visuotinės Bažnyčios dalis. Daugelis išskirtų svarbiausių tendencijų buvo būdingos visai ikitridentinei katalikų dvasininkijai: nenuoseklus pasirengimas kunigystei, tiek dvasininkų, tiek pasauliečių atsainus požiūris į kunigišką discipliną, rezidavimo problema, atskirtis tarp aukštųjų dvasininkų laikiusių parapijas ir paprastų klebonų. Kita vertus, vėlyvas šalies krikštas bei krašto socialinės sanklodos ypatybes teikė Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinei dvasininkijai savito kolorito: dvasininkų skaičius čia buvo mažesnis; menkesnė buvo ir parapijose veikusios dvasininkijos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims to research and produce the group portrait of parish clergy of Vilnius and Samogitia dioceses in the 15th – 3rd quarter of the 16th century. The analysis of almost all known sources and even occasional references provides possibility to reveal whether there were priests of local descent; representatives of which social strata opted for ecclesiastical career; how many of them performed the function of pastoral care effectively – resided in the area and were ordained; how many of them observed celibacy and other requirements for priesthood. The study also aims at establishing the degree of cohesion between parish clergy and hierarchically superior clergymen as well as other factors influential of the formation of common social identity. Already in the 15th century the diocesan clergy in the dioceses of Vilnius and Samogitia was an integral part of the universal Church. Main characteristics of examined parish clergy were common to all pre-Trent clergy in Europe: an absence of appropriate training; a lack of attitude to the requirements for priesthood of both clergyman and civics, an issue of residence, differences between high clergy and usual parsons. The late baptism and the social structure of the GDL were influential to some specific features of parish clergy in dioceses of Vilnius and Samogitia: a number of clergy in parishes was low; a diversity of parish clergy was also rather low; clergymen were representatives of the nobility; priests of Polish origin... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121001_092717-15354 |
| Date | 01 October 2012 |
| Creators | Bružaitė, Reda |
| Contributors | Valikonytė, Irena, Jovaiša, Liudas, Rowell, Stephen C., Saviščevas, Eugenijus, Trimonienė, Rita Regina, Baronas, Darius, Paknys, Mindaugas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121001_092717-15354 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds