Dokumentavimas - duomenų apie paveldo objektą pagrindimas dokumentais, siekiant juridiškai įteisinti objekto apsaugą, išryškinti vertes ir pateikti apsaugos siūlymus. Dokumentavimo, apskaitos ir tuo pačiu paveldo apsaugos pirminis žingsnis yra inventorizavimas – išsamus ir sisteminis duomenų apie paveldo objektą kaupimas, neteikiant vertinimo.
Šio darbo tikslas – atskleisti ir įvertinti šių dienų Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo dokumentavimo, o pirmiausia – inventorizavimo, metodus bei vykdymą, remiantis kitų šalių (Italijos, Lenkijos, Japonijos) praktika.
Pasirinktos šalys – Italija, Lenkija, Japonija – yra skirtinguose regionuose, turi skirtingą istorinę patirtį, skirtingas kultūras, tuo pačiu skiriasi ir dokumentacijos, bei apskritai paveldosaugos sampratos. Visgi, jos visos turi metodų ir dokumentavimo principų panašumų, kuriuos galbūt derėtų pritaikyti ir Lietuvoje:
Nustatyti taisyklingas inventorizavimo ir dokumentavimo definicijas bei jų vartojimą.
Pradėti de facto rengti inventorizavimą, kaip būtiną ir pirminį paveldo apsaugos žingsnį.
Paveldo objektų identifikavimo, inventorizavimo ir monitoringo vykdymą pavesti teritoriniams padaliniams. Kultūros paveldo centras, kuruojamas KPD Apskaitos skyriaus, galėtų ir toliau vykdyti dokumentaciją.
Perimti teritorinio dokumentavimo idėją – teritorinis padalinys renką informaciją apie visą (tiek materialų, tiek ne, tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį ir t.t.) ir tik vėliau išskirti objektus, kuriems reikalinga... [toliau žr. visą tekstą] / Documentation is a process which validates information about an object of heritage using documentary evidence in order to announce its protection de jure, to highlight the values and give recommendations on conservation. The first step of documentation, account same as heritage protection is inventorization which defines a process of systemic and thorough accumulation of information about particular object without giving evaluation.
The aim of this work is to display and evaluate the administration and methods of documentation and uppermost – inventory in Lithuania on the authority of Italian, Polish and Japanese practice. These countries not only differ in their geographical position, historical experience and cultural context but also obvious differences are noticeable in documentation and even conception of conservation. However, there are similarities between some effective methods and principles of documentation to be adapted and used in Lithuanian system. We should:
set the correct definitions of inventorization and documentation and their usage
start the process of inventorization de facto as the first and foremost action of heritage protection.
assign identification, inventorization and monitoring of objects of heritage importance to territorial departments. The Centre of Cultural Heritage should pursue the policy of documentation under the supervision of Account unit of Department of Cultural Heritage.
adapt the idea of territorial documentation: territorial... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080611_143549-70455 |
| Date | 11 June 2008 |
| Creators | Markevičiūtė, Laima |
| Contributors | Lukšionytė - Tolvaišienė, Nijolė, Šinkūnaitė, Laima, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080611_143549-70455 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0015 seconds