Visuomenės fragmentacija ir skurdas egzistavo tiek iki europiečiams kolonizuojant Lotynų Ameriką, tiek XX a. antroje pusėje, kuomet šiame regione susiformavo išlaisvinimo teologija. Išlaisvinimo teologai manė, kad Bažnyčia negali likti šį regioną kamuojančios priespaudos nuošaly, o turi ją pasmerkti ir socialinės bei politinės veiklos pagalba siekti perkeisti visuomeninę santvarką. Teologai įžvelgė visuomenės susiskirstymą į klases ir engimą tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyse, o krikščionišką artimo meilę ėmė laikyti nepajėgia suvienyti susiskaldžiusių klasių. Esamai padėčiai paaiškinti išlaisvinimo teologija pasitelkė marksistinę metodologiją. Išlaisvinimas buvo susiaurintas iki politinio ir socialinio-ekonominio lygmens, o Šv. Rašto interpretacijose išryškintas politinis išlaisvinimo aspektas. Teologai vertino visuomenės struktūras esant nuodėmingomis ir siekė socialinės revoliucijos pagalba išlaisvinti gyventojus iš socialinės-ekonominės priespaudos. Katalikų Bažnyčios modernus socialinis mokymas atsirado 1891 m. popiežiui Leonui XIII paskelbus encikliką „Rerum novarum“ – „Apie darbininkų klausimus“. Socialinis mokymas remiasi etika, teologine antropologija ir žmonijos išganymo samprata. Bažnyčia grindžia privačios nuosavybės egzistavimą prigimtine teise. Į žmogaus darbą žvelgiant antropologiškai, pabrėžiamas darbo orumas ir žmogaus dalyvavimas Kūrėjo veikloje. Bažnyčios socialiniame mokyme svarbus solidarumo principas, nurodantis į žmonių pareigą padėti... [toliau žr. visą tekstą] / Fragmentation of the society and poverty existed in Latin America both before the 15th century when the Europeans colonized this region, as well as in the second half of the 20th century when liberation theology came into existence. Liberation theologians maintained that the Church cannot stay aside of the oppression that envelops the region but should rather condemn it and seek to transform the existing order through social and political means. The theologians perceived a division of the society into different classes and oppression both on the national and internationals levels, while maintaining that Christian love of one’s neighbor is incapable of uniting the polarized classes. Liberation theology employed Marxist methodology to explain the present situation. Liberation was reduced to a political and socio-economic level, while interpretations of the Scripture highlighted the political aspect of liberation. Theologians judged society structures to be sinful and sought to liberate people from socio-economic oppression through a social revolution. Modern social teaching of the Catholic Church emerged in 1891 with Pope Leo XIII ‘s encyclical letter Rerum Novarum – On Capital and Labor. Catholic social teaching is based on ethics, theological anthropology and the conception of human salvation. Viewing human work from an anthropological perspective, the dignity of human work and his participation in the work of the Creator is emphasized. An important principle of Catholic... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140627_173727-62461 |
| Date | 27 June 2014 |
| Creators | Leontjeva, Kaetana |
| Contributors | Pažėraitė, Aušrelė Kristina, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140627_173727-62461 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.002 seconds