Perpelių (Alosa fallax (Lacèpéde)) gausumas, biologija ir ekologinės ypatybės Kuršių marių ekosistemoje Toma Žemgulytė Vilniaus universitetas SANTRAUKA Kuršių mariose perpelių gausumas smarkiai pradėjo augti nuo 1994 m. Tyrimams buvo naudojami įvairaus ilgio ir akytumo tinklaičiai, bendras migravusių perpelių kiekis kiekvienais metais į Kuršių marias (2003-2007 m.) siekė 250-400 tūkstančių individų. Pati intensyviausia migracija pastebėta gegužės-birželio mėnesiais. Dažniausiai neršė 1,5-2,5 m gylyje. Pagal mitybos būdą perpelės, kaip ir kitos silkiažuvės, priskirtinos prie rega besivadovaujančių zoofagų. Suaugusios žuvys priešnerštinių migracijų ir santalkų metu beveik nesimaitina. Perpelė daugiausia minta zooplanktonu (54,7 %) bei chironomidais (39,6 %). Žuvų jaunikliai (daugiausiai kuojų lervutės) sudarė tik 5,7 %. Perpelių patelių kūno ilgis svyravo nuo 34,5 iki 51 cm, dažniausiai pasitaikė 41-47 ilgio cm (L) patelės. Patinų kūno ilgis svyravo nuo 29 iki 49,2 cm, dažniausiai pasitaikė 35-45 cm. Eksperimentinių sugavimų metu sugautos patelės dažnai ilgiu, svoriu ir metais lenkė patinėlius. Vykdant tyrimus kasmet buvo stebimas perpelių vidutinio amžiaus, ilgio ir masės didėjimas. Tai liudija, kad į Kuršių marias migruojanti perpelių populiacija yra stabili, verslinės žvejybos įtaka dar nėra ypač didelė. Rekomendacija - Siekiant, kad perpelių gausumas ir toliau didėtų, pagrindinėje perpelių nerštavietėje rekomenduojama ir ateityje drausti žvejybą marinėmis gaudyklėmis... [toliau žr. visą tekstą] / Abudance, biology and ecology characteristic of Twaite shad (Alosa fallax (Lacèpéde)) in ecosystem of Curonian Lagoon Toma Žemgulytė Vilnius university SUMMARY The abundance of twaite shad in the Curonian Lagoon has been steadily increasing since 1994. According to investigations made by net set with different mesh sizes (Neuman et al., 1997), the total amount of twaite shad migrating to the Curonian Lagoon reached 250–400 thousands individuals every year in 2003–2007. The most intensive migration was observed in May–June. The spawning was most intensive in the depths 1.5–2.5 m. Like other, by way of feeding twaite shad is attributed to zoophages with eyesight dominated. Whereas mature fish during pre-spawning migrations and accumulations majority almost do not feed. Twaite shad was feeding mainly on zooplankton (54.7 %) and chironomids (39.6 %). Fish, mainly roach, made only 5.7 % of food composition. The body length of twaite shad females varied from 34.5 to 51 cm, the most common body length ranging from 41–47 cm (L). The body length of males varied from 29 to 49.2 cm, males in the body length range 35–45 cm prevailing. In experimental catches females reliably differed from males in greater mean length, weight and age. These differences became apparent as males most often reach maturity a year earlier than females. The dynamics of age structure of twaite shad in different years indicates the stability of twaite shad population. Recomendation - To ensure further growth... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_185303-96691 |
| Date | 25 November 2010 |
| Creators | Žemgulytė, Toma |
| Contributors | Repečka, Rimas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_185303-96691 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0016 seconds