1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungai jėga užėmus Lietuvą, jau pirmaisiais okupacijos mėnesiais visoje šalyje buvo sistemingai pradėtas diegti sovietinio žemės ūkio mechanizmas. Kaimo sovietizacijos pagrindiniu tikslu tapo privatinės nuosavybės, vienkiemių sunaikinimas, žemės ūkio kolektyvizacijos įgyvendinimas. Tačiau šis procesas buvo sustabdytas, prasidėjus karui tarp SSRS ir Trečiojo Reicho.
1944-1947 m. Lietuvoje, prieš prasidedant kolektyvinių ūkių steigimui, vykdyta agrarinė žemės reforma. Kolūkių kūrimo procesas krašte atnaujintas 1947 m.. Po dviejų metų praktiškai vos ne kiekviename kaime steigtas kolektyvinis ūkis. Dar nepasibaigus kolektyvizacijai, 1950 m. priimtas nutarimas stambinti kolūkius. Apylinkių bei kaimų smulkūs kolektyviniai ūkiai jungėsi į stambesnius.
Pakruojo valsčiuje kolektyvinių ūkių steigimo procesas prasidėjo 1948 m. pavasarį, kada Pakruojo apylinkėje, Sigutėnų kaime pradėjo veiklą kolūkis „Aušra“ ir Akmenėlių apylinkėje, Mažeikonių kaime kolūkis „Raudonoji žvaigždė“. 1948 m. Pakruojo valsčiuje įsteigti tik keturi kolūkiai.
1949 m., masinės kolektyvizacijos metu, papildomai susikūrė 32 kolūkiai. 1950 m. birželio 20 d., po teritorinės – administraciniams reformos, Pakruojo valsčius tapo rajonu. Po reformos pastarajam priskirti (Joniškio, Radviliškio, Šiaulių apskričių) kolūkiai. Tokiomis aplinkybėmis Pakruojo rajone 1950 m. veikė 89 kolūkiai. Tuo pat metu, kaip ir visoje šalyje, taip ir Pakruojo rajone pradėti stambinti kolektyviniai ūkiai. 1956... [toliau žr. visą tekstą] / After the Soviet Union forcibly annexed Lithuania on June 14, 1940, already in the first months of occupation the new Soviet system of agriculture was started to be systematically implemented in the whole country. The goal of sovietization campaign in Lithuanian villages was the destruction of private property and homesteads and the implementation of collectivization of agriculture. However, this process was interrupted when the war between the Soviet Union and the Third Reich broke out.
In the years 1944-1947 before the beginning of collectivization, the agrarian land reform was carried out in Lithuania. The creation of collective farms was resumed in 1947. After two years in practically every village there was a collective farm. Before the collectivization was even completed, in 1950 there was a decision to increase the size of collective farms by merging smaller farms into bigger ones.
In the Pakruojis county, the process of collective farm creation was started in the spring of 1948, when in the village of Sigutėnai the first collective farm “Aušra“ („Dawn“) was created and in the village of Mažeikoniai – the collective farm by the name of „Raudonoji žvaigždė“ („The Red tar“) started to operate. In 1948 only four collective farms have been founded in Pakruojis county.
In 1949 during the mass collectivization campaign, 32 collective farms were founded. On June 20 after the territorial-administrative reform the Pakruojis county became Pakruojis district. After the reform... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110804_093751-78742 |
| Date | 04 August 2011 |
| Creators | Kupriūnas, Laimonas |
| Contributors | Trimonienė, Rita Regina, Salatkienė, Birutė Kazimiera, Globys, Giedrius, Paliulienė, Jolanta, Gumuliauskas, Arūnas, Sireika, Jonas, Siauliai University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Siauliai University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Bachelor thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110804_093751-78742 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0037 seconds