XX a. II p. prasidėjęs judėjimas už vaiko teises sąlygojo tėvų valdžios įgyvendinimo sampratos pokyčius ne tik Llietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybėse. Vaikas buvo pripažintas savarankišku teisės subjektu, turinčiu autonomiškas teises ir pareigas. Todėl tėvai (įtėviai), kaip įstatyminiai vaiko atstovai, įgyvendindami tėvų valdžią privalo užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tėvų valdžios turinį, kuris susideda iš asmeninių neturtinių ir turtinių teisių ir pareigų, tėvams netinkamai įgyvevendinantiems tėvų valdžią yra taikomos skirtingos civilinės atsakomybės priemonės, pvz., už asmeninių neturtinių teisių ir pareigų netinkamą įgyvendinimą taikoma specifinė šeimos teisės atsakomybės priemonė - tėvų valdžios apribojimas. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių pripažįsta, jog lemiamą įtaką vaiko vystymuisi ir jo asmenybės formavimuisi turi šeimos aplinka, todėl būtina garantuoti vaiko teisę į šeimos ryšius. Tokią praktiką, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (toliau Teismas) jurisprudencija bylose, susijusiose su asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą gynimu, formuoja Lietuvos teismai. Lietuvos teismų praktikos analizė padės atskleisti Teismo įtaką, sprendžiant klausimus susijusius su teisės normų taikymu bei aiškinimu tėvų valdžios apribojimo bylose. Darbe bus atskleisti ne tik asmeninių neturtinių, bet ir turtinių netinkamos tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmių taikymo bei aiškinimo ypatumai. LAT praktikos analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Movement for child‘s rights, which began in the second half of the twentieth century led to changes in the concept of the implementation of parental authority, not only in Lithuania, but in many other countries. The child was recognized as independent legal entities, having autonomous rights and obligations. Therefore, parents (adoptive parents) as the statutory representatives of the child, exercising parental authority is required to ensure the protection of children‘s rights and legitimate interests. According to the content of parental authority, which consists of the moral and economic rights and obligations, inappropriate implementation of parental authority are subject to different liability measures. For example, the limitation of parental authority is a specific measure of civil liability for inapproptiate implementation of moral rights and obligations. Lithuania, like many other European countries acknowledge that family plays the most important role in every child‘s development. The European Court of Human Rights (the Court) case law in the decisions of the protection of a person‘s right to respect for „family life“ take note of necessity to ensure the child‘s right to the care of the family. The practice of the Supreme Court of the Republikc of Lithuania (CSL), analized in the paper, shows that presently this particular derection is being taken. Lithuanian case law analysis reveals the influence of courts in cases relating to the application and interpretation of... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_210514-85846 |
| Date | 25 June 2014 |
| Creators | Mordas, Dorota |
| Contributors | Aviža, Saulius, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_210514-85846 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds