The purpose of this study is to examine economic growth impact on financial sector development in the Baltic
States by investigating interrelation between indicators of these two economic areas.
Research is based on scientific literature and empirical analysis. Statistical data is collected mostly from World
Bank database in the period between 1994-2009. Indicators like liquid liabilities to GDP and private credit to GDP ratio
are used to measure the financial sector size and activity. Economic growth is analyzed throughout total production and
factors which are suggested by three economic growth theories. Analysis of GDP is made by expenditure approach.
Statistical data showed positive financial sector development in Baltic States during the research period. Estonia
had highest developed financial sector, then followed Latvia and Lithuania. The main reason for strongest financial
performance in Estonia can be explained by highest export and import activity, financial capital accumulation and
lowest real interest rates, unemployment and population. Financial sector development in Latvia was supported by high
education expenditure and capital formation in the private sector. Lowest performance of financial activity in Lithuania
can be justified by greatest unemployment, population and lowest financial capital attraction.
This work confirms Patrick's (1966) demand-following hypothesis which states that growing economy leads to
increasing demand of financial services and so... [to full text] / Šių studijų tikslas yra ištirti ekonomikos augimo įtaką finansinio sektoriaus plėtrai Baltijos šalyse, nagrinėjant
tarpusavio ryšį tarp šių dviejų ekonominiu sričių vystymosi rodiklių.
Tyrimas remiasi moksline literatūra ir empirine analize. Statistiniai duomenys yra surinkti daugiausiai iš
Pasaulio Banko duomenų bazės 1994-2009 metų laikotarpyje. Indikatoriai kaip likvidţių įsipareigojimų santykis su
BVP ir privačių kreditų santykis su BVP yra naudojami matuojant finansinio sektoriaus dydį ir aktyvumą. Ekonomikos
augimas analizuojamas per bendrą produkciją ir indikatorius, kurie buvo pasiūlyti trijų ekonomikos augimo teorijų.
BVP analizuojamas išlaidų metodu.
Statistiniai duomenys parodė pozityvų finansinio sektoriaus vystymąsi Baltijos šalyse tiriamajame laikotarpyje.
Estija turėjo labiausiai išvystytą finansinį sektorių, po jos sekė Latvija ir galiausiai Lietuva. Stipri finansinė padėtis
Estijoje gali būti paaiškinama dėl aukšto eksporto ir importo aktyvumo, finansinio kapitalo akumuliacijos ir ţemos
palūkanų normos, ţemo nedarbo ir populiacijos. Finansinio sektoriaus plėtra Latvijoje buvo paremta didelėmis švietimo
išlaidomis ir kapitalo formavimu privačiame sektoriuje. Silpnesnį finansinį sektorių Lietuvoje greičiausiai sąlygojo
didţiausias nedarbas, populiacija, ir maţiausias finansinio kapitalo pritraukimas.
Šis darbas patvirtina Patricko (1966) paklausos-sekimo hipotezę, kuri teigia, kad ekonomikos augimas veda prie
didėjančios finansinių paslaugų paklausos ir taip... [toliau žr. visą tekstą]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120723_120428-92142 |
| Date | 23 July 2012 |
| Creators | Bacevičius, Tadas, Bacevicius, Tadas |
| Contributors | Tvaronaviciene, Manuela, Ginevicius, Ramualdas, Kamuntavicius, Darius, Vilnius Gediminas Technical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Gediminas Technical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | English |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120723_120428-92142 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0035 seconds