Klinikinis teisės mokymo metodas – tai mokymo ir mokymosi būdas, kai studentas gavęs teorinių žinių, prižiūrimas specialistų, pagal nustatytas sistemas mokosi jas taikyti praktikoje tam, kad galėtų toliau savarankiškai atlikti profesinį darbą bei sudarytų sąlygas teikti pro bono paslaugas, ugdyti svarbiausias teisininko savybes. Klinikinis teisės mokymo metodas – vienas iš pagrindinių teisės mokymo būdų Jungtinėse valstijose. Jis atsirado XX a. pradžioje kaip atsvara Langdelio ir Sokrato metodams. Pirmuosius penkiasdešimt metų klinikinis teisės mokymas sunkiai konkuravo su jau minėtais teisės mokymo būdais dėl to, kad neturėjo vienodos struktūros, sistemos. Šis metodas vystėsi viena nuo kitos nepriklausomose teisės mokyklose ir įgavo daug formų bei įvairios patirties. Šiuo metu klinikinis mokymo metodas išplito ir į kitas šalis. Remiantis Jungtinėse valstijose veikiančiais modeliais, buvo bandoma sukurti teisės mokymo programas. Tačiau kai kur šis eksperimentas nepavyko. Visų pirma, klinikinio teisės mokymo ekspertai buvo per daug nelankstūs, bandydami modifikuoti teisines sistemas. Antra, nebuvo atsižvelgiama į kultūrinius, socialinius, politinius, etinius veiksnius. Klinikinis metodas Lietuvoje taikomas nuo 1998 metų. Perėmus amerikietišką modelį, jis buvo tik nežymiai modifikuotas. Tačiau reikalinga nuolatinė klinikinio mokymo programos analizė ir tobulinimas, siekiant sukurti plačiau taikyti klinikinį mokymo metodą. / Clinical legal education originated in United States of America as a balance for Langdell and Socratic methods. Though first steps were taken in the begging of the 20th century, it took nearly 50 years to gain its recognition. The main reason was the uncertain content of this education method. However, emerging in various parts of USA in different ways, it has reached a quality in content and in outcome. Clinical legal education consists of number of factors, therefore it is essential to modify clinics taking in account all of them. The factors include: the content of education, the structure of clinic, the personnel, the financial aid and attitude in society (both law school and outside), traditions and others. It should be stated that actualization of these factors is a guarantee to qualified integration of clinical legal education to legal studies programs. During the Third wave of clinical education, the method spread to the other countries and created a worldwide family of legal clinics. Regrettably, not every country managed to adopt clinical education to their legal education systems. Firstly, because educators were inflexible with the systems, they tried to implement their way of education. Secondly, number of circumstances: political, cultural, social, ethnical – were too influential to confront. Though in Lithuania clinical legal education method was adopted only in 1998, it was successfully integrated with support from Open Society Institute and clinicians from the... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_204058-89610 |
| Date | 24 November 2010 |
| Creators | Petkevičiūtė, Gintarė |
| Contributors | Galginaitis, Juozas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_204058-89610 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0015 seconds