Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema ypatingai paplitusi Vakarų šalyse prieš gerą šimtmetį yra paremta visuomenės narių solidarumo principu, kas reiškia, kad darbo santykiuose dalyvaujantys ir atitinkamą darbo užmokestį gaunantys visuomenės nariai jų mokamais mokesčiais išlaiko nedirbančią visuomenės dalį, tuo įgydami teisę į analogišką paramą ligos, senatvės ar laikino nedarbingumo atveju. Kaip savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ši sistema, kuri neretai vadinama socialinio solidarumo, nepanaikina paties asmens atsakomybės už savo rytojų, todėl ji tinkamai egzistuoti gali tiktai tais atvejais, kuomet ir pats asmuo rūpinasi savo santaupomis senatvės ar ligos atvejais. Pagal šiuo metu galiojančius teisės norminius aktus Lietuvoje valstybinis socialinis pensijų draudimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas visus šios rūšies socialiniu draudimu draudžiamus asmenis yra įtvirtinęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Asmenys teisę į kiekvieną Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytą pensiją įgyja tik esant tam tikroms aplinkybėms, kaip antai, įvykus draudžiamajam įvykiui ir turint atitinkamos rūšies pensijai paskirtą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pagrindinis veiksnys, lemiantis vienos ar kitos rūšies pensijos dydį, yra konkretaus asmens įgytas stažas, jo trukmė ir atitinkamu laikotarpiu gautos pajamos, nuo kurių yra sumokėtos įstatymų nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian social insurance pension system particularly prevalent in Western countries a century ago is a good society based on solidarity. It means that the working relationships involved wages receive members of the public taxes paid outside keeps the population, gaining the right to support illness, old age or temporary incapacity. The Constitutional Court has repeatedly held that a person have to own responsibility for their tomorrow, so it can properly exist only in cases in which and the person taking care of their retirement savings or disease. Under current legislation, Lithuanian social pension insurance is compulsory. All of socially insured persons are embodied in the Law of State’s social insurance pensions. Persons gain to any of state’s social insurance pension only when there are certain circumstances, such as an insured event and the type of pension allocated to the minimum state social pension insurance record. A key factor in determining one or another type of pension is the individual's experience acquired by its duration and the corresponding period of the revenues from which are paid by the statutory mandatory state social insurance contributions. Various allowances are granted and paid exclusively in cases when the person does not receive other payments and is not entitled to other benefits for failure to comply with the statutory requirements. The pension (for example, state pensions, social assistance pensions, etc.) and allowance (social assistance... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140626_204550-86334 |
| Date | 26 June 2014 |
| Creators | Adutavičius, Darius |
| Contributors | Petrylaitė, Vida, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140626_204550-86334 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0023 seconds