Jeanas-Paulis Sartre'as ir Maurice Merleau-Ponty neabejotinai priskiriami fenomenologinei tradicijai. Šiame darbe tiriama, kaip Jeanas-Paulis Sartre'as ir Maurice Merleau-Ponty sprendžia žmogaus kūno problemą intersubjektyvių santykių kontekste. Kūnas yra neatsiejamas nuo intersubjektyvių santykių, kadangi pirmiausia aš su Kitu susiduriu kaip su kitu priešais mane stovinčiu kūnu. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra atskleisti Jeano-Paulio Sartre'o ir Maurice Merleau-Ponty fenomenologinio kūno sampratas.
Darbe ypatingas dėmesys skiriamas žvilgsnio fenomeno analizei. Analizuodamas žvilgsnio fenomeną, Jeanas Paulis Sartre'as akcentuoja ne tai, kaip aš suprantu Kitą žvilgsnio metu, o tai, kaip kitas, žvelgdamas į mane, konstatuoja mano būtį bei atskleidžia mane kaip objektą, į kurį jis žvelgia. Žvilgsnis Jeanui-Pauliu Sartre'ui suprantamas kaip agresyvus ir nukreiptas į kitą, t.y. kaip objektyvuojantis mane. Maurice Merleau-Ponty žvilgsnio fenomeną suvokia kaip dviejų subjektų suokalbį; Kitas nėra akcentuojamas kaip radikaliai priešingas man.
Kalbant apie intersubjektyvius santykius, kūnas yra suvokiamas kaip pamatinė sąvoka, kadangi intersubjektyvūs santykiai visų pirma ir yra dviejų kūnų susidūrimas. Būtent todėl žmogaus kūno fenomenas yra atskleidžiamas intersubjektyvių santykių kontekste. Kūnas suprantamas kaip pamatinis žmogaus būties būdas; jis yra išraiškingas ir išgyvenamas. Be to, kūnas suprantamas kaip bet kokio patyrimo pradžia.
Darbas konstruojamas lyginamosios... [toliau žr. visą tekstą] / Jeane-Paulio Sartre and Maurice Merleau-Ponty certainly belong to the tradition of phenomenology. This thesis analyses the problem of body in the context of intersubjective relations as presented by Jeane-Paulio Sartre and Maurice Merleau-Ponty. The aim of the thesis is to clarify Jeane-Paulio Sartre’s and Maurice Merleau-Ponty’s notions of phenomenological body. Body cannot be separated from intersubjective relations because, first of all, I encounter the Other as the body standing in front of me.
Special attention is paid to the analysis of the phenomenon of gaze. During the analysis of gaze, Jeane-Paulio Sartre does not emphasise the notion of how I perceive Other in the process of gaze. He rather pays attention to the notion how Other, while looking at me, states my being and perceives me as an object of his gaze. Gaze is understood by Jeane-Paulio Sartre as aggressive and directed towards the Other. Maurice Merleau-Ponty perceives the phenomenon of gaze as a collaboration of two subjects; the Other is not perceived as a completely opposed to me being.
While talking about intersubjective relations, it should be noted that body is perceived as an underlying concept. Intersubjective relations are, first of all, a confrontation of two bodies. That is why the phenomenon of human body is revealed in the context of intersubjective relations. Body is perceived as an underlying mode of being. Body is expressive, powerful and lived. Besides, body is perceived as the initial... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_113227-42163 |
| Date | 04 August 2008 |
| Creators | Šubonytė, Jurgita |
| Contributors | Jonkus, Dalius, Gudaitytė, Bronė, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_113227-42163 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0035 seconds