The Western contemporary notion of the secular family seems to be supported by the following contradictory premises: on the one hand, the nuclear family is supposed to be based on love (between husband and wife; between parents and children) that is expected to last ‘till death do us part'. On the other hand, what ought to last – in the relation between a restricted set of love objects – is also known to be an elusive and uncontrollable affect(ion), that seems to arise 'out of nowhere', and to disappear as quickly. Further, the popular understanding of a loving relation goes hand in hand with a supporting injunction to possess an object of love, which finds its ideological support in the contemporary ethos of Capital's relations of production/reproduction, particularly in the notion of private property.
Several consequences ensue from these contradictions. Firstly, love gets compromised by fixing it on an extremely restricted set of chosen members and becomes something one needs to 'work at' (in case it 'fails') instead of a spontaneously arising force. It eventually becomes a 'promise' that is meant always to fail; however, it generates a whole spectrum of industries that successfully cash in on the idea of love, by selling love in what looks to be an unlimited variety of commodity forms (products, service, affective services, etc.).
Secondly, the notion of love that is meant to correspond to a possession of its object is a product as well as producer. This notion of... [to full text] / Šiuolaikinė dominuojanti Vakarų šeimos samprata yra grindžiama darant prieštaringas prielaidas. Iš vienos pusės, 'branduolinė šeima' turėtų būti paremta meile grįstais santykiais tarp žmonos ir vyro ir tarp vaikų ir tėvų - iš kurių yra tikimasi kad ji (meilė) turi tęstis iki 'kol mirtis išskirs'. Iš kitos pusės, ko yra reikalaujama ilgalaikio tęstinumo - tarp apribotų santykių su išskirtiniais (leistinais) meilės objektais – yra afekto, kuris pasižymi nenuspėjamumu, praeinamumu ir nepasidavimu racionaliai kontrolei. Ji (meilė) - kaip liaudies išmintis patvirtintų - kaip greitai ir nenuspėjamai 'ateina' taip pat greitai ir nenuspėjamai 'išeina'. Be to, populiarus meilės supratimas yra palaikomas papildoma reakcine geismo forma - pasisavinti, 'privatizuoti' meilės objektą, – atrandanti atgarsį ir palaikimą, šiuolaikinių kapitalistinių santykių, grindžiamų privačia nuosavybę, etose.
Šie šeimos koncepto prieštaravimai turi bent kelias svarbias pasekmes. Visų pirmą, meilė yra sukompromituojama nurodant konkrečius ir simboliškai griežtai apribotus šeimos subjektus kuriuos yra leistina 'mylėti' ir tapatintis. Nepatenkinant šio meilės reikalavimo, 'meilės' pora yra skatinama 'dirbti' su savo santykiais , tikintis jog meilė gali būti produkuota, o ne kylanti iš spontaniško afekto. Galiausiai, meilės sąvoka tampa 'pažadu', kuris yra pasmerktas būti pastoviai neįgyvendinamas, bet kuris, tuo pačiu sukuria nišą visam spektrui kapitalistinių industrijų kurti pridėtinę vertę... [toliau žr. visą tekstą]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130605_160901-57373 |
| Date | 05 June 2013 |
| Creators | Giedraitis, Edvardas |
| Contributors | Mininger, Jay D., Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | English |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130605_160901-57373 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0028 seconds