Darbo tikslas: nustatyti augavietės, įveisimo ir apsaugos technologijų įtaką ąžuolo želdinių būklei. Darbo objektas: Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos bei Skaistgirio girininkijose esantys paskutinio dešimtmečio ąžuolo želdiniai. Metodai: siekiant nustatyti augaviečių, įveisimo ir apsaugos technologijų įtaką ąžuolo želdinių būklei tirti ąžuolo želdiniai Nds; Lds; Nfs; Lfs augavietėse su 2 arba 3 pakartojimais. Naudota miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, esančia teisės akte Miško atkūrimas ir įveisimas (teisės aktų rinkinys) – Vilnius, 2005, 116 – 121 p. Vadovaujantis šia metodika tirti 7 metų amžiaus ąžuolo želdiniai laikinų apskaitos aikštelių metodu (100 – 400 m ploto), jas išdėstant plote galimai vienodais atstumais, tipingose vietose želdavietės įstrižainių kryptimis. Apskaitos aikštelių skaičius priklausė nuo sklypo ploto: kai sklypo plotas 3 ha ir mažesnis apskaitos aikštelės apėmė ne mažiau 5 % sklypo ploto, kai 4 – 5 ha – 4 %, kai 6 – 10 ha – 3 %, kai daugiau nei 10 ha – 2 %. Apskaitos aikštelėse vertinti šie rodikliai: - vidutinis ąžuolo želdinių aukštis (10 cm tikslumu), pridedant prie jų analogiško aukščio ąžuolo savaiminukus, augančius vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu; - gyvybingų ąžuoliukų skaičius; - elninių žvėrių pažeidimai pagal pažeidimo tipą; - ligų pažeidimai. Tyrimo rezultatai apdoroti dispersinės analizės metodais. Rezultatai: atliktais tyrimais nustatyta, kad didžiausias vidutinis aukštis ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of our investigation: to determine the infuence of different sites tipes, planting and protecion technologies on the oak plantations quality. Object of the investigation: 7 years oak plantations in Kėdainiai State Forest Enterprise. Methods: Our investigation was carried out in 100 - 400 m sample plots according to the methodology of statute of reforestation and afforestation in different types of forest sites (Nds; Lds; Nfs; Lfs). According to this metodology sample plots were set out in the diagonal direction on the 7 years oak plantations. Sample plots were used to determine: - middle height of oak stands; - density; - the intensity of injuries made by animals and pathogens. Investigation data was processed using methods of „ANOVA“. Results: it was determined that the greatest heigth of oaks plantations is in Nds and Nfs forest sites; forest sites has no significant effect on oak seedlings density, but it was estimated significant effect on viability of oak plantations; the prevalence of foliar pathogen Oaks midlew is significantly higher in L hydrotope; there is no significant effectiveness between individual shelters and circle-shaped fence; soil preparation has significant effect on viability of oak plantations in L hydrotope.

Magistro darbe tiriame ąžuolo žėlimą ir jį lemiančius veiksnius. Darbo objektas – Kėdainių miškų urėdijos, Pašušvio girininkijos ąžuolo žėlimo intensyvumas ir jį lemiantys veiksniai mišriuose ąžuolo - minkštųjų lapuočių medynuose. Darbo tikslas – Ištirti ąžuolo žėlimo intensyvumą ir jį lemiančius veiksnius mišriuose ąžuolo - minkštųjų lapuočių medynuose. Darbo metodai: Tyrimai susidėjo iš dviejų etapų: girininkijos taksoraščių analizės ir tyrimo natūroje. Girininkijos taksoraščių analizė: iš girininkijos taksoraščių buvo išrinkti visi brandūs medynai pasiekę žemutinę IV grupės miškams nustatytą kirtimo amžių ir turintys pomiškio sudėtyje bent 1 ąžuolo dalį. Po to surinkta informacija apie savaiminį ąžuolo žėlimą priklausomai nuo ąžuolo kiekio medyno sudėtyje, medyno amžiaus, skalsumo, atskirai nurodant bendrą pomiškio kiekį ir atskirai ąžuoliukų kiekį juose. Medyno amžius buvo grupuojamas: 40-60; 60-80; 80-100; 100-120; 120 ir > metų Medyno sudėtis buvo grupuojama: 1-2; 3-4; 5-6; 7-8; 8-10 ąžuolų Pomiškio kieks buvo grupuojamas: 0-0,9; 1,0-1,9; 2,0-2,9; 3,0-3,9; 4,0-4,9; 5,0 ir > tukst. / ha. Girininkijos miškotvarkos medžiagos analizės metu iš viso buvo išrinkti 1956 taksaciniai sklypai. Buvo rasti 28 taksaciniai sklypai kurių pomiškio sudėtyje yra savaiminio ąžuolo. Kameralinių darbų metu buvo nustatinėjami ryšiai tarp medynų sudėties, skalsumo ir augavietės sąlygų, ąžuoliukų pomiškio kiekio. Tyrimai natūroje: atlikdami tyrimus natūroje tyrėme ąžuoliukų skaičiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Master paper researches the sprout of oak and the factors determining it. Object of the paper - an intensity of sprout of Pasusvis forestry oak at Kedainiai forests enterprise and the factors determining it at mixed arboretums of oaks- soft leafy trees. Goal of the paper - to survey an intensity of sprout of the oak and the factors determining it at mixed arboretums of oaks- soft leafy trees. Methods of work: The researches consist of two stages: the analysis of forestry valuation register and the research in reality. Analysis of forestry valuation register: all mature arboretums that have reached bottom age set for deforesting of 4th group forest and having at least 1 part of oak at their compositions were selected from the forestry valuation register. Then the information regarding self-sprout of the oak depending on quantity of oaks at the composition of arboretum, age of arboretum, abundance were collected by separately indicating general quantity of undergrowth and the number of oaks in it. The age of arboretum was grouped: 40-60; 60-80; 80-100; 100-120; 120 and > years The composition of arboretum was grouped: 1-2; 3-4; 5-6; 7-8; 8-10 oaks The quantity of undergrowth was grouped: 0-0,9; 1,0-1,9; 2,0-2,9; 3,0-3,9; 4,0-4,9; 5,0 and > thousand. / ha. During an analysis of forestry forest management material, 1956 forest valuation lots were selected. There were 28 forest valuation lots found, whose undergrowth composition contained spontaneous oak. During soil research... [to full text]

The “Kalevala” is one of the most beautiful and archaic epos in world literature. It is composed from ancient Finnish poems by Elias Lönnrot, son of a poor village tailor, who started his career as a medical doctor, but who became a Professor of the Finnish language. The “Kalevala” is supposed to be a central source of identity for a nation that has been awaking to a consciousness of itself and also Finland’s most important contribution to world literature. Archaeological and linguistic data point out that in the prehistory period the Finno-Ugric tribes had near relations with the Balts. Their contacts, even coexistence, continued for a long time. In the process of cultural assimilation the more advanced culture of the Balts dominated, and the evidence of this can be seen in the Balt loanwords for social, administrative and agricultural innovations. A lot of names of incipient village, agrarian life in Finish appear to derive from ancient Balt loan. From the Balts the Finns borrowed even the most important terms of relationship, such like family, sister, daughter, cousin, daughter-in-law. That is why in the folklore of the Balts and the Finns we can find some parallels and affinities. In comparison Finnish national epos with Lithuanian folk songs there is seen that obvious affinities have the rune of the great oak, the rune of Aina, the episode about the birth of beer. Some parallels with Lithuanian folk songs and ballads also can be seen in the rune of Kulervo. Genetic... [to full text]