Šiame darbe dėmesys sutelkiamas į dviejų mąstytojų, atstovaujančių moderniąją ir fenomenologinę tradiciją – Rene Descartes’o ir Maurice’o Merleau-Ponty – regėjimo sampratų analizę. Kaip pagrindinis darbo metodinis įrankis pasirenkama okuliarcentrizmo ir antiokuliarcentrizmo diskursų perskyra, kurią įveda šiuolaikinio vizualinio diskurso teoretikas Martinas Jay. Tokiu principu rašto darbe iškeliama ir analizuojama okuliarcentrizmo kaip epistemologinio regėjimo privilegijavimo problema, kurios ištakos siekia Platono filosofiją. Regėjimo kaip intelektinės veiklos, kontempliuojančios teorinės žiūros ar idealaus/iškūnyto žvilgsnio samprata išryškėja Platono filosofijoje, kuomet pabrėžiama juslinio pasaulio ir idėjų pasaulio bei juslinės akies ir proto akies skirtis, iškeliant pastarosios prioritetą bei nuvertinant pirmąją. Darbe parodoma, jog Descartes’as radikalizuoja šias perskyras, sąmonės/kūno bei sąmonės/pasaulio dualizmo pagrindu, įtvirtindamas regėjimo į sąmonę redukciją. Šioms skirtims eksplikuoti remiamasi Descartes’o regėjimo modelio kaip cameros obscuros, karteziškojo perspektyvizmo ir negyvos akies identifikacijomis. Iškeltos problemos pagrindu darbe suformuluojama tezė, kad Merleau-Ponty vykdoma karteziškosios regėjimo sampratos transformacija yra okuliarcentrizmo kaip sąmonės/kūno ir sąmonės/pasaulio dualizmo problemos įveika. Tvirtinama, jog Merleau-Ponty įveikia sąmonės/kūno ir sąmonės/pasaulio perskyras, formuluodamas regėjimo kaip komunikacijos, įkūnytos... [toliau žr. visą tekstą] / The work focuses on the analysis of the visual conception of the two thinkers – Rene Descartes and Maurice Merleau-Ponty – who are representing modern and fenomenological traditions. As a main methodological tool is chosen the typology of the discourses of ocularcentrism and antiocularcentrism, which are introduced by the contemporary visual theorist Martin Jay. Thus the problem of ocularcentrism is raised and analyzed as a problem of the epistemological privilegiation of the visual, which origins are found in Plato’s philosophy. The conception of the visual as an intellectual act, contemplative theoretical gaze or ideal/disembodied vision is emphasized in the philosophy of Plato, where he distinguishes the sensual world and the world of ideas, the sensual eye and the eye of mind, raising the priority for the latter and devaluating the previous one. The paper shows Descartes to radicalize those distinctions on the basis of the dualism of consciousness/body and consciousness/world, establishing reduction of the vision into the consciousness. To explicate that, it is refered to the visual Descartes’ model as identifications of camera obscura, Cartesian perspectivalism and dead eye. On the basis of the arised problem the thesis of the paper is being formulated: transformation of the Cartesian visual conception made by Merleau-Ponty is the solution of ocularcentrism as the problem of consciousness/body and consciousness/world dualism. It is stated that Merleau-Ponty resolves the... [to full text]