The object of the dissertation is the interpersonal relationships between adult children and parents and their determinants. The main objective of the dissertation is to examine the differences of intergenerational relationships in various family types, using the theories of social constructionism and intergenerational relationships; to explore what meanings are employed to construct intergenerational relationships and identify the types of relationships; to identify the macro, mezzo and micro level determinants of intergenerational relationships. The first part of dissertation is dedicated to the analysis of sociological theories about interpersonal and intergenerational relationships (solidarity, conflict, ambivalence); a conceptual scheme of macro, mezzo and micro level determinants is provided. The second part of dissertation is dedicated to the discussion of methodological guidelines of empirical research. In the third part, using empirical research, intergenerational relationships and their determinants are analysed. The results of research reveal asymmetrical evaluations of intergenerational relationships which are related to kinship positions; types of family and gender of parents; unequal distribution of functional support. The determinants considered universal in the research of intergenerational relationships in Western societies have contradictory effects in the Lithuanian context. The construction of intergenerational relationships is based on the meanings of... [to full text] / Šio darbo objektas yra tarpasmeniniai santykiai tarp suaugusių vaikų ir tėvų bei juos lemiantys veiksniai. Pagrindinis disertacijos tikslas – besiremiant socialinio konstrukcionizmo ir tarpgeneracinių santykių teorijomis, ištirti tarpgeneracinių santykių skirtumus pagal šeimų tipus; išsiaiškinti, kokiomis prasmėmis konstruojami tarpgeneraciniai santykiai ir identifikuoti santykių tipus; nustatyti makro, mezo bei mikro lygmens tarpgeneracinius santykius lemiančius veiksnius. Pirma disertacijos dalis skirta teoriniam darbo pagrindui atskleisti: nagrinėjamos sociologinės tarpasmeninių santykių teorijos ir tarpgeneracinių santykių teorijos (solidarumo, konflikto, ambivalencijos); pateikiama konceptuali mikro, mezo ir makro lygmens veiksnių schema. Antra disertacijos dalis atskleidžia tyrimo metodologines gaires: pristatomi kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Trečioje dalyje, remiantis gautais empiriniais duomenimis, analizuojami tarpgeneraciniai santykiai ir juos lemiantys veiksniai. Tyrimo rezultatai rodo tarpgeneracinių santykių asimetriškumą, kuris susijęs su giminystės pozicija; šeimos tipu bei tėvų lytimi; funkcinės paramos paskirstymu. Vakarų visuomenėse universaliais laikomi veiksniai Lietuvos kontekste turi prieštaringą poveikį, kuris atsiskleidžia prognozuojant solidarumo dimensijų veiksnius pagal šeimų tipus. Tarpgeneraciniai santykiai konstruojami naudojant skirtingus simbolinius mechanizmus, kurie susiję su lyčių vaidmenimis, prasmių apie išorinę tikrovę neatitikimu... [toliau žr. visą tekstą]