Lietuvių šnekamosios kalbos deminutyvai dažniausiai padaromi iš daiktavardžio, kiek rečiau iš būdvardžio ir labai retai iš skaitvardžio. Daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvai dažniausiai padaromi prie daiktavardžio / būdvardžio pridėjus bendras – tiek daiktavardžiams, tiek būdvardžiams būdingas - priesagas. Skaitvardžių deminutyvai yra išvedami iš trijų šaknų (milijon-, tūktant-, šimt-) pamatinių žodžių su trimis dažniausiomis šnekamosios kalbos deminutyvinėmis priesagomis ( -ėlis, -ė; -elis, -ė, -(i)ukas, -ė). Mažybiniai maloniniai žodžiai yra vartojami skirtingomis darybos reikšmėmis. Priklausomai nuo to, ką norima išreikšti, su tuo pačiu ar skirtingu afiksu sudaryti vediniai, šnekamojoje kalboje dažniausiai žymi mažumą ir (arba) teigiamą / neigiamą vertinimą. Deminutyvai yra viena ryškiausių šnekamosios kalbos ekspresyvinimo, priemonių, parodančių kalbėtojo santykį su įvardijamu objektų, atskleidžiančių sinonimiškumą, kalbėtojo charakterio savitumą. / In the Lithuanian colloquial language, diminutives are mostly made from nouns, less frequently from adjectives, and rarely from numeral. Diminutives of nouns and adjectives are offen formed from common suffixes. Diminutives of numerals are made from three roots – šimt-, tūkstant-, milijon- and three mostly used suffixes -elis, -ėlis, -(i)ukas. Diminutives are suffixal derivatives and they are used in different meanings of formation. In accordance with to what you want to express using the same or diferent affix, diminutives of colloquial language usually denotes smallness and (or) positive/negative evaluation. Diminutive is one of the most distinct means of expressiveness, which shows the relation between the speaker and named object, reveals synonymy and individuality of speakers character.

Bendrinėje lietuvių kalboje yra labai daug žodžių, kurių kirčiavimas nėra nusistovėjęs. Ypač tokį kirčiavimą rodo vardažodžiai. Tad šiame darbe bus apžvelgti tokie vardažodžiai, tiksliau pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisės buvo koreguotos ir teiktos Rekomendacijoje Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo. Taip pat ir tokie pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normos VLKK nebuvo tikslintos, tačiau gyvojoje kalboje labai dažnai pavartojamos ir jokiuose šaltiniuose nefiksuojami variantai. Įtraukiami ir tokie vardažodžiai, kurie norminamuosiuose leidiniuose nurodomi kaip turintys gretimybes. Šių paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų paplitimas buvo tiriamas trijose skirtingose Lietuvos vietovėse, t. y. Lazdijų bei Molėtų rajone, Prienų mieste. Pirmajame tyrime, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikta Rekomendacija buvo apklausta 500 respondentų. Antrajame iš tų pačių vietovių – 495 kalbos vartotojai. Gauti rezultatai turėjo parodyti, ar tikrai realioji vartosena remia VLKK sprendimą, ar šnekamojoje kalboje nebando įsitvirtinti kirčiavimo variantai, kuriuos normintojai laiko klaidomis. Prieš atliekant abu tyrimus buvo peržiūrėta bei išnagrinėta daug norminamosios literatūros. Lyginamojo metodo taikymas turėjo padėti nustatyti, kaip kito ar vis dar tebekinta tiriamų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normos. Kiekvienam vardažodžiui, kuris buvo tiriamas... [toliau žr. visą tekstą] / There are many words in standard Lithuanian with unfixed stress. This is especially peculiar to nominal words. Thus this work will deal with such nominal words like simple nouns the stress of which has been corrected by the subcommittee dealing with the norms of stress of the State Committee on pronunciation and stress. These norms were presented in the recommendation called ‘Some simple noun stress’. The work will also deal with such simple nouns the stress of which hasn’t been specified by the State Committee on stress, but which are widely used in the existent language. Their variations of stress are not mentioned in any sources. The nouns having contiguity in standardization editions are also included in this work. The spread of standard stress of simple nouns was researched in three different locations: in Lazdynai and Moletai regions and in the town of Prienai. According to the first research based on the recommendations of the Lithuanian State Committee on language 500 respondents were questioned. During the second research 495 native speakers in the same regions were asked. The results were to show whether the real usage corresponds the standards of the State Committee on language. The results also had to show whether erratic stress variants are established in colloquial speech. Before carrying out both researches a lot of stuff on standardization had been studied and analysed. The method comparison had to help to define if the stress standards of the researched... [to full text]