Darbe tiriamos "naujojo teisinio pliuralizmo" ("naujųjų Viduramžių") suvokimo problemos. Jį sudaro du susiję skyriai. Pirmajame autorius aptaria minėto fenomeno sampratą, raidą ir išskiriančius bruožus. Tai deskriptyvaus pobūdžio analizė, kurioje remiamasi antropologinėmis prielaidomis, sociologinėmis įžvalgomis (ypač N.Luhmann'o sistemų teorija, J.Habermas'o diskurso teorija), taip pat istorinio, teisinio, sociologinio pobūdžio faktais. Ši darbo dalis baigiama keliomis tolesniam tyrimui reikšmingomis išvadomis. Svarbiausia iš jų: "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomenas skiriasi nuo savo pirmtakų eile bruožų; inter alia - jam spontaniškumas būdingas kur kas mažiau (F.A. von Hayek'o naudojama šio termino prasme) nei jo pirmtakui vėlyvaisiais Viduramžiais. "Naujojo teisinio pliuralizmo" išskirtiniai bruožai yra buvo didele dalimi nulemti "gyvenamojo pasaulio racionalizacijos", prasidėjusios XVIII amžiuje. Antrajai darbo daliai būdingas preskriptyvumas. Čia tiriamos teisinės argumentacijos problemos, kylančios "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeno akivaizdoje Lietuvoje. Itin daug dėmesio skiriama įstatymų leidėjo požiūrio, taip pat teisės taikymo teismuose tyrimui. Remdamasis pirmosios tyrimo dalies išvadomis, darbo autorius argumentuoja, kad tiek ankstesni, tiek šiandien vyraujantis įstatymų leidėjo ir teismų požiūris į "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeną yra ydingas. Pasiūlomas alternatyvus šio fenomeno naudojimo teisinėje argumentacijoje būdas. Jis grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą] / The paper discusses conceptual and legal practice-related problems that stem from the so-called phenomenon of “modern legal pluralism” (or „new legal pluralism“, „the New Middle Ages“). The paper is comprised of two interrelated chapters. In the first chapter, the author discusses the notion, evolution and distinguishing features of the above mentioned phenomenon. It is a descriptive analysis that relies on anthropological premises, sociological insights (especially N.Luhmann‘s systems theory, J.Habermas‘s discourse theory) as well as historical, legal and sociological data. This part of research leads to several conclusions. The main of them: „modern legal pluralism“ is a unique phenomenon, rather different from any of it‘s forerunners. Inter alia – it is way less spontanic (in F.A. von Hayek‘s terms) than it‘s prototype from the late Middle Ages. „New legal pluralism‘s“ specific features are highly influenced by „rationalisation of the lifeworld“ that has started in the XVIIIth century. The second part of the research is prescriptive. Here the paper continues by discussing problems of legal argumentation related to the “new legal pluralism“. Particular attention is given to the lawgiver‘s position as well as to application of non-state created rules in Lithuanian courts. While also refering to the findings of the first part of research, the paper argues that both present and previous attitudes of Lithuanian lawgiver towards the “new legal pluralism” are defective. It... [to full text]

Europos Sąjunga neturi bendro unifikuoto mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena valstybė narė formuoja savo mokesčių politiką. Tačiau valstybės turi atsižvelgti į ES direktyvas ir kitus mokesčius reglamentuojančius dokumentus, kadangi skirtingos apmokestinimo sistemos sukuria fiskalines kliūtis bendros rinkos funkcionavimui. Dėl ypatingos ES sąrangos Bendrijos teisės poveikis nacionalinei teisei gali pasireikšti įvairiai: unifikacija, harmonizacija ir koordinacija. Tiesioginių mokesčių srityje tinkamiausias reguliavimo būdas – harmonizacija, vykdoma direktyvų pagrindu, bei ją skatinančios ir lydinčios koordinacinės priemonės. Artimiausias ir pagrindinis tikslas tiesioginių mokesčių harmonizavimo procese – dvigubo apmokestinimo išvengimas, nors teoriniame lygmenyje keliami glaudesnio valstybių narių mokestinių sistemų suderinimo siekiai. Realių rezultatų tiesioginio apmokestinimo harmonizavimo srityje buvo pasiekta tik po ilgų diskusijų ir daugybės Europos Komisijos bandymų. Kai kuriuos postulatus suformavo ETT savo sprendimuose, o šie buvo išplėtoti į bendro pobūdžio įpareigojimus valstybėms narėms. Pozityvaus reguliavimo taisyklės šioje srityje apsiriboja šiais įpareigojimais valstybėms narėms: neapmokestinti kitos valstybės motininėms bendrovėms išmokamų dividendų, netaikyti išskaičiuojamo mokesčio palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių asocijuotų įmonių, neapmokestinti įmonių reorganizavimo, turto perleidimo, keitimosi akcijomis... [toliau žr. visą tekstą] / Integration of the European Union (EU) does not cover unification of direct taxation through the Member States. Therefore, each Member State runs its own taxation model. Nevertheless, due to the fiscal obstacles being construed in the light of Common Market the Member States are to take account of directives and other legal acts. Concerning specific institutional organization of the European Community as international body one should perceive, that Community legislation may affect national systems in three ways: by unification, harmonization and coordination. The second one is chosen for attainment of the consistency of direct taxation in the EU (coordination shouldn‘t be excluded either). The proximate and basic aim for this way of implementation is to be regarded as avoidance of double taxation in the international scene, though, it is not always so in the working practice of Community institutions (where it seems to be greater objectives leading to unification). After long-drawn discussions some significant results in the field of the harmonization of direct taxation were finally achieved, namely these: the Member States were obliged to retain from withholding taxes on distributed profits and on payments of interests and royalties under certain conditions; also transactions of mergers, divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States were relieved from any taxes; Member States were required to make interests payers in... [to full text]