Trisdešimtųjų kartos poetų Martinaičio ir Juškaičio kūrybos semantinį ir idėjinį įprasminimą padeda suprasti šventumo topikos horizontas. Šventumo prasmių sklaida jų poezijoje atliepia individualiai ir tuo pačiu bendrai suvokto šventumo poetinę paradigmą. Šventumo apraiškas aktualizuojantys poetiniai motyvai, įvaizdžiai, gyvenimo modeliai reprezentuoja religinę ir filosofinę senosios valstietiškos kultūros tradiciją bei jos hermeneutinę situaciją modernaus poetinio diskurso kontekste. Šventojo laiko, kraštovaizdžio, dieviškos esmės suvokimo bruožai tampa parankia semantine ir idėjine orientacija, leidžiančia atskleisti Martinaičio ir Juškaičio vertybines prasmes jų gyvenimo ir kūrybos tradicijoje. Šio darbo objektas – dviejų XX amžiaus 30-ųjų kartos poetų (J. Juškaičio ir M.Martinaičio) kūryba šventumo topikos kontekste. Minėtų poetų kūryboje šventumo topika išryškėja kaip individualų kūrybinį braižą implikuojanti prasmė ir tuo pačiu bendrą šventumo suvokimą to meto istoriniame kontekste išryškinanti vertybė. Šio darbo tiriamoji problema – kaip sakralybės nuvertinimo ir socialinių kataklizmų metu gimusioje poezijoje kuriama moderni šventumo prasmė, kokie panašūs ir skirtingi archetipai išryškėja perkuriant krikščioniškas ir indoeuropietiškas šventumo paradigmos prasmes. / The horizon of sanctity topics helps to perceive semantic and ideological implication of the poets Martinaitis and Juškaitis of the generation of thirties. The dispersion of sanctity meanings in their poetry is appealing individually and at the same time helps to conceive the poetical paradigm of sanctity. The motives, which actualize the manifestations of sanctity, images and life models, represent religious and philosophical tradition of the old peasantry culture and its hermeutic situation in the context of modern poetical discourse. The features of sacred conception, landscape and divine essence become a handy semantic and ideological orientation, which allows revealing valuable senses of Martinaitis and Juškaitis in the tradition of their life and creation. The object of the present work is creation of 2 generation poets of thirties of XX century (J.Juškaitis and M.Martinaitis) in the context of sanctity topics. The topics of the mentioned poets’ sanctity reveals itself as the sense, which implies the individual creational script and the value, which at the same time highlights the general conception of sanctity in the historical context. The research problem of the present work is how in the poetry, born during sanctity depreciation and social cataclysms, the sense of sanctity is created, what similar and different archetypes are revealed by recreating the senses of Christian and indo-European sanctity paradigm.