Pirminis dėmesys neteisėtų nuteisimų problemai buvo išskirtinai susijęs su atskiromis bylomis ir pavieniais išteisinimų atvejais, tačiau vėliau šis reiškinys susilaukė didesnio mokslinio susidomėjimo. Pripažįstant, jog neteisėtai nuteisti asmenys ir visuomenė patiria didelę žalą, plačiau imtasi analizuoti ir valstybės civilinės deliktinės atsakomybės tokiais atvejais klausimas. Galiojantys nacionaliniai įstatymai, Tarptautinis Pilietinių ir Politinių Teisių Paktas, Europos Žmogaus Teisių Konvencija įtvirtina asmens teisę siekti kompensacijos neteisėtų nuteisimų, suėmimų ir sulaikymų atvejais, tačiau atlikti tyrimai visgi rodo, jog nevisada užtikrinamos išteisintųjų ar asmenų, kurių atžvilgiu procesas nutraukiamas reabilituojančiais pagrindais, teisės į deramą kompensaciją. Pasigendant tyrimų susijusiu klausimu Lietuvoje, šiuo darbu mėginama išsiaiškinti, ar asmuo turi teisę reikalauti iš valstybės atlyginti su bylos tyrimu susijusias išlaidas, patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nuostolius, ir ar valstybė turi pareigą šią žalą atlyginti, kuomet asmenys visiškai išteisinami arba procesas jų atžvilgiu nutraukiamas reabilituojančiais pagrindais. Darbe apžvelgiami įvairūs susiję probleminiai aspektai, atliekama Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos teismų praktikos analizė. Pateikiama apžvalga, kaip šie klausimai reglamentuojami ir kokios kompensavimo sistemos taikomos įvairiose valstybėse, bei kokia yra šios teisės įtvirtinimo reikšmė visuomenei, valstybei ir konkrečiam... [toliau žr. visą tekstą] / The initial focus on the issue of wrongful convictions (miscarriages of justice, judicial errors or errors of justice) was exclusively related to the research into individual cases of acquitted persons, but this subject has also been recently analysed by the scholars of criminal and civil law. Unfortunately, in Lithuania no significant reasearches on this matter have been produced so far, and this master thesis is an attempt to analyse the aspects relating to the compensation probabilities for the wrongfully convicted, arrested and detained people in Lithuania as well as in other jurisdictions. While generally accepting the extremely severe negative consequences for the unjustified restrictions or deprivations over the basic human right – the right to freedom – the indemnification aspects are usually left aside. This question is also problematic due to its interdisciplinary nature: the unlawful actions of the investigators, prosecutors or the court have to be proven and the person has to be convicted under the criminal acts or criminal procedure acts; yet, the compensation for those actions is awarded following civil law procedures provided it fulfills the prerequisites set by civil laws. The institution of the civil tort liability of the state is analysed in regard of this specific matter. The applicable Lithuanian legislation, the International Covenant on Civil and Political Rights as well as the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms refer... [to full text]

Pirmojoje šio magistrinio darbo dalyje pateikta nusikalstamų veikų aukų ir nukentėjusiojo sąvokos skirtumai. Antrojoje darbo dalyje identifikuoti plačiausiai visuomenėje paplitę nusikalstamų veikų aukų stereotipai ir pateikta šių stereotipų istorinė bei doktrininė apžvalga, taip pat jų sąvokos, reikšmės bei pasekmių nusikalstamų veikų aukoms analizė. Trečiojoje- išnagrinėta nusikaltstamų veikų aukų teisinė padėtis apžvelgiant tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius nusikaltimų aukų apsaugą, atlikta teisinės padėties statuso analizė istoriniu, lyginamuoju aspektu, akcentuojant kompensacijų nusikaltimo aukoms problemą. Ketvirtojoje magistrinio darbo dalyje pateikti atkuriamojo teisingumo modelio integravimo į Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės sistemą būtinybė bei privalumai sprendžiant darbe analizuotas nusikalstamų veikų aukų problemas. / The Master‘s Thesis consists of four major parts. The first part introduces the description of crime victim. It includes the description of crime victim, analysis of the rapport between the crime victim and casualty. The second part includes the analysis of factors impacting people to believe various myths and stereotypes about the victims of crime and their negative influence on understanding the victimization is analyzed. The third part includes the analysis of legal status of crime victims, complex domestic and international analysis of legislation, tackling the problems of compensation. The fourth part is about restorative justice and its positive influence on solving some of the problems crime victims have to endure.

Šiame darbe atskleistas juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos reglamentavimas, praktinis įgyvendinimas bei pagrindinės jo problemos. Pirmojoje darbo dalyje buvo siekiama atskleisti juridinio asmens dalykinės reputacijos sąvoką, analizuojant ne tik teisės, bet ir kitų socialinių mokslų kontekste. Buvo prieita prie išvados, kad Lietuvos teisėje juridinio asmens dalykinė reputacija yra siejama su nematerialiuoju turtu ir ieškovai, norėdami sėkmingai apginti savo dalykinę reputaciją, turi įrodyti realų faktinį jos sumenkėjimą. Antroji darbo dalis buvo skirta išanalizuoti visas galimas dalykinės reputacijos gynimo procedūras ir būdus. Jų yra įvairių, todėl juridiniai asmenys gali pasirinkti jiems priimtiniausią ir efektyviausią gynybos būdą. Trečiojoje dalyje buvo nagrinėjamas juridinio asmens dalykinės reputacijos ir saviraiškos laisvės santykis. Buvo siekiama atskleisti problemas ir galimus sprendimus ieškant šių vertybių balanso. Ketvirtoji dalis skirta išanalizuoti neturtinės žalos kompensavimo galimybę pažeidus juridinio asmens dalykinę reputaciją ir kylančias problemas. Šiame darbe buvo analizuojamas juridinio asmens dalykinės reputacijos ir teisės į jos apsaugą reglamentavimas ir detaliai nagrinėjamas praktinis įgyvendinimas. / This paper analyses protection of corporate reputation and it‘s regulation, practical implementation and the main problems. In the first part it is discussed the concept of corporate reputation in law as well as other social sciences. The conclusion is that corporate reputation is an intangible property and if the claimants want to succeed in defending their corporate reputation, the real factual harm must be proven. In the second part it is analysed all the possible procedures and ways to defend corporate reputation. The are various possibilities to protect corporate reputation and legal entities may choose the most reasonable and effective one. In the third part it was discussed the relation between corporate reputation and freedom of self-expression. The aim was to reveal problems and possible solutions to find the balance between them. In the last part it was analysed possibilities to compensate non-pecuniary damages when corporate reputation is damaged. It was also revealed the main problems. This paper thoroughly analysed regulation of protection of corporate reputation as well as implementation in practise.