The author of the dissertation analyses the work of a contemporary French writer Annie Ernaux at the core of which lie the autobiographical narrative and search for identity. This dissertation takes as its stating point the theoretical views articulated by Philippe Lejeune. However, in analysing Annie Ernaux, the author of the dissertation seeks to reveal modifications and divergencies from the canon of the autobiography and sets the author‘s work against the most widely known autobiographical models. Due to the hibridic and ambiguous character of Annie Ernaux‘s writing, it it has been called auto-biography, autosocioanalysis, ethnososiology, anti-journals, auto fiction, etc. Ernaux‘s autobiographical narrative oversteps the boundaries set by the canon and acquires aspects of biographical, feminist, transpersonal, ethnographical and sociological writing. Deviation from the cannonical autobiographical writing and the hibridity of the author‘s texts best reflect the author‘s innovative ways of constructing the self. As one of the most important deviations from the canon (Jean Jacques Rousseau‘s Confessions being the archetypal model of autobiography), the author of the dissertation emphasizes sociological aspects of Annie Ernaux‘s work and the link with the sociological ideas of Pierre Bourdieu. The disseration discusses the parallels between such sociological categories as the dominating and the dominated, class reproduction, class subconscious, the notions of habitus and... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama šiuolaikinės prancūzų rašytojos Annie Ernaux kūryba, kurios pagrindas - prabėgusio gyvenimo pasakojimas, savojo tapatumo ieškojimai. Autobiografinio pobūdžio tekstai analizuojami remiantis autobiografinio žanro tipologija, išryškinant svarbiausius Ph. Lejeune’o sukurtos autobiografijos teorijos postulatus. Tačiau darbo autorė atkreipia dėmesį ir į tam tikrus A. Ernaux kūrybai būdingus nukrypimus nuo tradiciškai suprantamo autobiografiškumo, kartais ambivalentišką ar hibridinį kai kurių kūrinių pobūdį, suponavusį tokius jos tekstų apibūdinimus kaip auto - biografija, autosocioanalizė, etnosociologija, antidienoraščiai, autofikcija etc. Pastebėta, kad autorės kūryboje autobiografinis pasakojimas kartais įgauna biografijos, feminizmo, transpersonalumo, etnografijos, sociologijos bruožų. Tokios deviacijos nuo tradiciškai suprantamo autobiografiškumo atsiskleidžia kaip naujų išraiškos formų ieškojimas, postmodernistinis žaidimas su literatūrine autobiografijos tradicija. Vienas reikšmingiausių pastebėtų nukrypimų nuo rusoistinės tradicijos ( J.- J. Rousseau Išpažintis traktuotina kaip archetipinis autobiografijos modelis) yra sociologinių aspektų išryškinimas, tam tiktas intertekstualumas su prancūzų sociologo P. Bourdieu idėjomis. Disertacijoje atskleidžiami paralelizmai tarp sociologinių kategorijų ( dominuojantys, dominuojamieji, klasinė reprodukcija, klasinė pasąmonė, habitus, dvigubas habitus etc.) ir literatūrinio jų interpretavimo. Autorės... [toliau žr. visą tekstą]