Darbo tikslas: nustatyti faktinį diarėjų ir pagrindinių rizikos veiksnių paplitimą tarp Lietuvos gyventojų. Metodika: atlikome paplitimo tyrimą, iš dešimties administracinių teritorijų kiekvieną mėnesį buvo apklausti po 10 respondentų. Per 12 mėnesių po 120 iš kiekvienos teritorijos, iš viso 1200 respondentų. Anketą sudarė 45 klausimai suskirstyti į tris dalis: demografiniai ir socialiniai duomenys, duomenys apie ligą, jos simptomus, gydymą ir duomenys apie pagrindinius rizikos veiksnius, mitybos ir asmeninės higienos įpročius. „Diarėja“ apibūdinama kaip viduriavimas 3 ir daugiau kartų per 24 valandas ir trunka ilgiau nei 1 parą. Duomenų rinkimui naudojome anketinės apklausos metodą. Duomenų suvedimą ir analizę atlikome EpiData 2.1., SPSS 11.0. ir WinPepi 1.55 programomis. Diarėjų paplitimą išreiškėme procentais, įverčio tikslumui įvertinti apskaičiavome pasikliautinuosius intervalus (PI) 95%, kategorinių duomenų analizei panaudojome &#967; kvadrato metodą ir Fisher‘s tikslujį metodą. Naudojome statistinio reikšmingumo lygmenį &#945;=0,05, p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas. Ūmių žarnyno infekcijų tendencijai įvertinti taikėme Mantel tendencijos testą ir tiesinės regresijos metodą. Rezultatai: 1995-2005 metų periodo sergamumo ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis tendencijų analizė parodė, kad didėjo bendras sergamumas salmonelioze, jersinioze, kampilobakterioze, rotavirusine infekcija ir nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Stebima ryški šigeliozės... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to estimate the actual prevalence of diarrhea and risk factors in the population of Lithuania. Methods: the investigation of prevalence was conducted by choosing 10 respondents every month from the ten administrative territories. 120 respondents from every territory within twelve month of the investigation, 1200 respondents in total. Self reported “diarrhea” was defined as >=3 loose stools during the last 24 hours, and lasted > 24 hours. For the collection of the data the questionnaire method was used. The collected data was analyzed using EpiData 2.1., SPSS 11.0. ir WinPepi 1.55 software. The prevalence of diarrhea episodes was expressed in percentage points, the precision was evaluated at the confidence intervals (CI) of 95%, the comparison of categorical data was made using &#967;2 test and Fisher‘s exact test. The level of significance equal to &#945;=0,05, p<0,05 was used – the difference was concluded to be significant statistically. The Mantel trend test and linear regression method was used to evaluate the trend of acute gastrointestinal infections. Results: the trends analysis of acute diarrhea illnesses within the period 1995-2005 has shown that the overall illness number of salmonellosis, yersiniosis, campylobacteriosis, rotavirus infection and other unspecified gastrointestinal infections was increasing. The sharp drop tendency of shigellosis illness was observed. 5% of respondents have had the diarrhea within the period of last four weeks. The differences... [to full text]

SANTRAUKA Pacientų su žarnyno stomomis stacionarinės priežiūros poreikiai ir slaugos ypatumai Slaugos magistrantūros studentė Turba Ž. Darbo vadovas – doc. Simutis G. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra Vilnius, 2006 birželio 14 Pacientų su žarnyno stomomis problemos ir priežiūros poreikiai pooperaciniu periodu yra aktualus šiuolaikinės slaugos klausimas. Darbo tikslas: nustatyti, kokie yra pacientų su žarnyno stomomis stacionarinės priežiūros poreikiai ir slaugos ypatumus pooperaciniu periodu. Darbo uždaviniai: 1. Anketavimo būdu nustatyti pacientų problemas po žarnyno stomos suformavimo operacijos ankstyvuoju pooperaciniu periodu. 2. Ištirti pacientų lūkesčius po žarnyno stomos suformavimo operacijos. 3. Įvertinti, ar atitinka slaugytojų teikiamos priežiūros paslaugos pacientų poreikius po žarnyno stomos suformavimo operacijos. 4. Nustatyti priežiūros ypatumus pacientų po žarnyno stomos suformavimo operacijos. 5. Įvertinti slaugytojų kompetencijas slaugant pacientus su žarnyno stomomis. Tyrimui buvo panaudotas anketinės apklausos ir statistiniai dokumentų analizės metodai. Apklausai naudoti du klausimynai. Apklausta 30 pacientų po žarnyno stomos suformavimo operacijos ir 64 slaugytojos dirbančios pilvo chirurgijos skyriuose Vilniaus miesto klinikinėse ligoninėse. Atlikta 73 ligos istorijų statistinė analizė. Rezultatai ir išvados: 1. Dažniausios pacientų problemos po žarnyno stomos suformavimo operacijos yra nerimas, baimė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Requirements of hospital care and nursing features in patients with intestinal stomas Master Final Work by Nursing Department Student Turba Ž. Research Adviser–Docent Simutis G. Vilnius University, Medical Faculty, General Medicine Practice and Nursing Department Vilnius, June 14, 2006 The problems of patients with intestinal stomas and the requirements of their care after surgery are the major questions in the nursing nowadays. Aim of the investigation: to define the hospital care needs and nursing features for patients who underwent surgery with the formation of intestinal stomas. Tasks of the investigation: 1. To define problems during early postoperative period after stoma formation using the method of survey. 2. To analyze the expectations of patients after stoma formation. 3. To evaluate if the nursing services are efficient for patients after intestinal stoma formation. 4. To define nursing features after intestinal stoma formation. 5. To evaluate the competence of nurses in providing care for patients with intestinal stoma formation. The methods of survey using two questionnaires and statistic analysis of documents were used. 30 patients with intestinal stomas and 64 nurses of surgical departments in Vilnius hospitals were questioned. The analysis of 73 cases was performed. Results and conclusions: 1. The most common problems after intestinal stoma formation are fear and concern with the quality of life (70%), postoperative pain (67%), lack of knowledge of... [to full text]

Pienarūgščių bakterijų paieška ir jų identifikavimas migruojančių didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos) žarnyne naudojant dalinių 16S rRNR geno sekų analizę ir kultivavimu paremtus metodus Klaidas VARNA Vilniaus Universiteto Ekologijos Institutas, Hidrobiontų Ekologijos ir Fiziologijos Laboratorija bei Populiacinės Genetikos Laboratorija, Akademijos-2, Vilnius-21, 08412, Lietuva. Šiame tyrime pavasarinių ir rudeninių didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos) migrantų iš Nemuno deltos virškinamojo trakto pieno rūgšties bakterijų įvairovė buvo ištirta naudojant molekulinius metodus (polimerazės grandininės reakcijos amplifikacija ir dalinių 16S rRNR geno sekų sekvenavimas) ir kultivavimu paremtus metodus. Migruojančių didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos) pieno rūgšties bakterijų paieška buvo atlikta pirmą kartą. Rudeniniai didžiųjų ančių migrantai plonojo žarnyno sienelėse (1.2×107 iki 2.1×107 k.f.v./g) ir jų turinyje (nuo 3.4×107 iki 1.1×108 k.f.v./g) turi didesnį pieno rūgšties bakterijų skaičių nei pavasariniai migrantai (atitinkamai nuo 3.2×106 iki 4.8×106 k.f.v./g ir nuo 1.0×107 iki 2.2×107 k.f.v./g). Tiek rudeninių tiek ir pavasarinių didžiųjų ančių migrantų plonojo žarnyno sienelėse ir jų turinyje dominavo kokinės pieno rūgšties bakterijų formos (atitinkamai 65% ir 83.5% bei 81.4% ir 91.6%), o lazdelių buvo mažiau (atitinkamai 35% ir 16.5% bei 18.6% ir 8.4%). Manoma, kad minėtus skirtumus įtakoja keli veiksniai: ilgai trunkanti migracija, perėjimo periodas, skirtingas maistas ir... [toliau žr. visą tekstą] / Identification of lactic acid bacteria in the migrant mallard ducks Anas platyrhynchos intestinal tract by partial 16S rRNA gene sequence analysis and using culture-based techniques Klaidas VARNA Institute of Ecology of Vilnius University, Laboratory of Hydrobionts Ecology and Physiology, Laboratory of Population Genetics, Akademijos-2, Vilnius-21, 08412, Lithuania. In this study the lactic acid bacteria diversity of the intestinal tract content of the vernal and autumnal migrant mallard ducks (Anas platyrhynchos) from Nemuno delta has been investigated by molecular methods: polymerase chain reaction amplification and sequencing of partial 16S rRNA genes and using culture-based techniques. The investigation of the lactic acid bacteria of the migrant mallard ducks has been performed the first time. Autumnal migrant mallard ducks in the small intestine walls (from 1.2×107 until 2.1×107 c.f.u./g) and in their content (from 3.4×107 until 1.1×108 c.f.u./g have the greatest number of the lactic acid bacteria then vernal migrants (respectively from 3.2×106 until 4.8×106 c.f.u./g and from 1.0×107 until 2.2×107 c.f.u./g). In the small intestine walls and in their content of the autumnal and vernal migrant mallard ducks, dominated cocci-shaped lactic acid bacteria (respectively 65% and 83.5%, 81.4% and 91.6%), whereas rod-shaped was under (respectively 35% and 16.5%, 18.6% and 8.4%). Supposedly, that these defferences determine some factors: a long migration, period of incubate... [to full text]