• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • Tagged with
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Žeimenos upės bei jos pakrančių miškų būklė ir rekreacijos plėtros galimybės / The costal forest condition and development of recreation if the river Žeimena

Grigas, Jonas 21 June 2010 (has links)
Magistro darbe tiriama Žeimenos upės rekreacijos srautų poveikis pakrantės miškams bei turistų poreikiai ir apimtys. Darbo objektas – Žeimenos upės aukštupio 20 km miškingas ruožas, esantis Aukštaitijos nacionaliniame parke, Švenčionėlių rajone. Darbo metodika. Vandens turistų apskaita atlikta stebėjimo ir registravimo būdu. 2007-2009 metais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kiekvieną šeštadienį 9-13 val. ties Kaltanėnais buvo skaičiuojama kiek praplaukia Žeimenos upe plaukimo priemonių ir kiek juose būna turistų. Norint gauti išsamesnę informaciją apie vandens turistus 2007 – 2009 m. buvo vykdoma anketinė apklausa, kuri apima 100 respondentų. Miškų tinkamumas rekreacijai vertintas visose tirto Žeimenos upės ruožo pakrantėms medynams. Šiuo tikslu iš taksoraščių, panaudojus medynų dendrometrinius rodiklius, pagal E. Riepšo metodiką balais vertintas augaviečių, medynų bei miško kompleksinių savybių tinkamumas rekreacijai. Medynų digresijos stadija vandens turistų sustojimų vietose buvo vertinta 49 sklypuose. Darbo rezultatai. Žeimenos upės ruožas aktyviai naudojamas vandens turizmui. Per vieną sezoną upe praplaukia 2750-4450 turistų. Plaukimas Žeimena yra patraukli savaitgalio (2-3 dienos) poilsio forma. Pagal augaviečių bei medynų rekreacinių savybių vertinimą, Žeimenos upė yra tinkama rekreacijai, nes tirtame 20 km ruože vyrauja (93,3%) vidutiniškai tenkanti rekreacijai pušynai, augantys normalaus drėgnumo augavietėje ir sausos bei smėlingos pakrantės. Pagal miško... [toliau žr. visą tekstą] / Master's work examined Žeimenos river recreation flows impact on coastal forests and also tourism needs and volume. Object of the work – Žeimenos River 20 km upstream stretch of woodland, located in Aukštaitijos National Park, Švenčionėlių area. Method of the work – Accounting of water tourist was carry out by monitoring and registration method. 2007-2009 year in June, July and August, every Saturday from 9 to 13 hours. beside Kaltanėnai village was calculated on how many swimming tools and how much tourists swam by Žeimena river. To obtain more detailed information about water tourists 2007 - 2009 was carried out a questionnaire survey, wich covered 100 respondents. Forest suitability for recreation was assessed in all the investigated Žeimena river section coastal stands. To this end, dendrometric index was used from forest valuation of E. Riepšo method, with scoring was evaluated sites, stands, forest and water reservoir suitability for recreation. Stands digression stage water tourist stops were rated 49 sites. The results of the work. Žeimenos stretch of the river is actively used for water activities. Within one season, 2750-4450 river flies tourists. Swimming Žeimena is an attractive holiday weekend format. According to site index and stand recreational properties evaluation Žeimenos river is suitable for recreation, as studied in the 20 km section of predominantly (93,3%) an average share of pine forests for recreation, habitat, growing in normal humidity, dry and... [to full text]
2

Nėgių vingilių (Petromizontidae) paplitimas ir būklė Lietuvos upėse / Ammocoetes (petromyzontidae) spatial distribution and long-term trends in lithuanian rivers

Staponkus, Robertas 25 June 2014 (has links)
Trijų Lietuvoje sutinkamų nėgių: mažosios nėgės (Lampetra planeri), upinės nėgės (Lampetra fluviatilis) ir jūrinės nėgės (Petromyzon marinus) vingilių pasiskirstymo ir tankumo tyrimai buvo vykdyti Vakarų ir Rytų Lietuvos upėse, į kurias nėgės dažniausiai migruoja neršti. Tyrimai buvo atlikti Minijos, Danės–Akmenos, Merkio, Žeimenos ir Šventosios upės baseinuose (pabaseiniuose) 2007 09 13 d. – 2010 04 11 d. Nėgės buvo tirtos 67 iš anksto pasirinktose stotyse. Kadangi nėgių vingiliai yra bentosiniai gyvūnai, tad jų kiekio įvertinimas mėginyje buvo atliekamas hidrobiologiniu metodu: individų skaičiumi kvadratiniame metre. Mėginiai pneumatiniu ir bentosiniu semtuvais imti optimaliuose arba suboptimaliuose biotopuose. Vingiliai buvo aptikti 50 stočių. Visi grunte rasti vingiliai prieš juos skaičiuojant ir matuojant buvo anestezuojami 3-4 % dietilo eterio tirpalu, o vėliau paleidžiami atgal į tą patį biotopą. Vingiliai buvo identifikuoti kaip Lampetra spp. ar P. marinus rūšies individai pagal 2003 m. R.Gardiner sukurtą raktą. Iš viso buvo sugauti 848 Lampetra spp. vingiliai, 1 L. fluviatilis vingilis su prasidėjusia metamofoze ir 6 L. planeri suaugėliai. Tyrimų metu buvo sugautas tik 1 P. marinus vingilis. Vingilių tankumas stotyse svyravo nuo 0 ind./m2 iki 54,3 ind./m2. Aukščiausias tankumas nustatytas Mišupės upėje, Minijos pabaseinyje, tačiau toks didelis tankumas nustatytas tik šioje upėje. Lyginant surinktus duomenis su ankstesnių vingilių tyrimų duomenimis, pastebimas smarkus... [toliau žr. visą tekstą] / A survey for the presence and abundance of brook lamprey (Lampetra planeri), river lamprey (Lampetra fluviatilis) and sea lamprey (Petromyzon marinus) ammocoetes were conducted in West and East Lithuania rivers, which are mainly chosen for lampreys to spawn. The research was carried out in Minija, Danė–Akmena, Merkys, Žeimena and Šventoji River basins during 2007 09 013 – 2010 04 11 period. Lampreys were surveyed at 67 pre-selected sites. Ammocoetes habitat was present at each site and full quantitative sampling was undertaken using a 1m2 quadrant and the density estimated by scooping out substrate. All lampreys encountered were retained and examined under anaesthesia (3-4% diethyl ether water solution) prior to being returned to the water unharmed. Ammocoetes were examined and identified as either Lampetra spp. or P. marinus (Gardiner, 2003). A total of 848 Lampetra spp. ammocoetes, 1 transformer of L. fluviatilis and 6 L. planeri adults were sampled from the 50 sites. As well 1 P. marinus ammocoete occurred in samples. The mean densities of sites ranged from 0 m–2 to 54,3 m–2. The highest density occurred at River Mišupė, in the River Minija basin, although this was a single case with such a high density. Overall comparing ammocoetes densities with the available data from former studies a huge decline in ammocoetes density is observed during 4 decades (from 15 to 30 times). This is mainly the impact of increasing environmental pressure on rivers such as dam construction... [to full text]

Page generated in 0.0405 seconds