Aim of the Research is to substantiate the model of the Kaunas University of Medicine internal quality assessment. Objectives 1. To ground the Kaunas University of Medicine internal study quality assessment model; 2. To determine the internal study quality assessment criteria; 3. To performe a pilot investigation of Kaunas University of Medicine internal study quality assessment. Methods of the Research The object of the research is Kaunas University of Medicine study quality The methods: scientific literary analysis, case analysis (documental analysis and questionnaire), analysis of statistical data, done the basis of the package of programs „SPSS 8.0“. Results The activities of Kaunas University of Medicine in ensuring the quality of study is oriented at development of the competence of future professionals: The student’s development and experience are inseparable from the quality of the content of the studied courses, from the teaching process, from the educational competence level of the instructors. These four directions of action form the studying enabling environment, in which competences material and psychological conditions confluence. The significance of these conditions is in great part predestined by the university culture as an important educational factor. During the investigation of the internal study at the environmental level it has been revealed that student do not know how to plan their time for self depending learning, as they study nights. A hypothesis... [to full text]

Magistro darbe tiriamas varliagyvių vystymasis ir jų pasiskirstymas Krekenavos regioniniame parke. Darbo objektas – varliagyviai Krekenavos regioniniame parke Darbo tikslas – nustatyti Krekenavos regioninio parko varliagyvių rūšinę įvairovę ir jos pasiskirstymą. Darbo metodai – eksperimentas, natūralus stebėjimas, matavimas, maršrutinis metodas. Darbo rezultatai. Šiame darbe panaudota medžiaga buvo surinkta 2006.04.23, ir 2006.birželio – rugsėjo mėnesiais. Atlikus stebėjimus buvo pastebėti akivaizdūs skirtumai tarp namų ir lauko bandymo rezultatų. Kambario sąlygos, šiluma ir temperatūra nulėmė buožgalvių greitesnį vystymąsi, nei lauko sąlygomis. Namų sąlygomis buožgalvių metamorfozė nuo embriono iki buožgalvio trunka 4 dienas. Lauko sąlygomis buožgalviai vystosi panašiai, kaip ir natūraliomis sąlygomis , metamorfozė nuo embriono iki buožgalvio trunka 12 dienų. Smailiasnukės varlės ( Rana arvalis) gausiai sutinkamos pušyne. Paprastasis tritonas (Titrus vulgaris) aptinkamas tik sausuose pušynuose. Mišriame lapuočių miške – pievinės varlės (Rana temporaria). Glitėtų beržyne gausiai sutinkamos varlės ežerinė varlė (Rana ridisbunda) ir kūdrinė varlė (Rana esculenta). Senvagėje ir užtvankoje varlių pasiskirstymas nėra būdingas vienai ar kitai gyvenamajai aplinkai. Krekenavos regioniniame parke gausiausiai sutinkamos rudosios varlės, o iš jų – pievinė varlė (Rana temporaria); ji mažiausiai išranki savo gyvenamajai vietai. / This master work analyses the development of amphibians and their distribution in Krekenava regional park. The object of this work – the amphibians in Krekenava regional park. The goal of this work – to determine the variety of amphibian species in Krekenava regional park, their abundance and distribution. The objectives of this work – experiment, natural observation, measurement, route method. The results of this work. The material used in this work was collected in 2006.04.23 and June ) September period of 2006. After observation there were noticed big differences between the results achieved in experiment within outside and inside conditions. Inside conditions, warmth and temperature have caused faster development of tadpoles than within outside conditions. The methamorphosis of tadpoles within inside conditions takes 4 days. The development of tadpoles within outside conditions in their natural habitat is very similar, only in takes 12 days to develop from embryo to tadpoles. Rana arvalis are very common in pine forest. Triturus vulgaris are found only in dry pine forest. Rana temporaria are very common in leaf – bearing forests. Rana esculenta and Rana ridibunda are very common in birch forest. The distribution of frogs in the old riverbed and the, pond isn’t common for one or the other natural habitat. The most common frog species in Krekenava regional park is the brown frog species - Rana temporaria , which is the least fastidious for its natural habitat.

Objective of the study. To establish the associations between musculoskeletal discomfort (pain) and occupational factors among general practice nurses at intensive therapy units. Material and methods. The questionnaire on anonymous base was performed: altogether, 120 questionnaires were given to intensive care nurses. Response rate reached 83% (n = 100). The questionnaire was composed using Dutch Musculoskeletal Questionnaire. Statistical data analysis was performed using Statistical Package for Social Sciences (SPSS 10.0). Results. The study revealed, that during last week prior to survey almost half of respondents felt discomfort in lower back area, neck pain was prevalent by 14%, ankle and feet pain by 8%, and upper back pain by 6% of nurses. More than half of respondents visited the doctor due to health problems during last 12 months. Our study showed, that more than half (60%) of nurses have not enough rest during the breaks. 54% of respondents indicated, that the unit has a lack of staff and this results in more intensive work during the shifts. 43% of nurses have overtime regularly. Lower back pain was caused by heavy load (in half of respondents) and uncomfortable position at work (in quarter of nurses). Lower back pain was prevalent in 84% of nurses, who participated at our survey. These women estimated it as an outcome of the work (OR = 7.7; p < 0.05). Our study also revealed, that neck and shoulders pain was caused by uncomfortable position at work (24%), climate... [to full text]

Ilgą laiko tarpą hidroenergetika vertinta kaip sėkminga žmonijos vystimosi ir akivaizdžios naudos išraiška, pastaruoju metu siejama su reikšmingu poveikiu gamtinei aplinkai bei įtaka klimato kaitai. Lygumų šalyse, net ir mažos galios hidroelektrinių statyba pareikalauja didelių užliejamų žemės plotų. Šiame darbe atlikome aštuoniasdešimties iki 2007 metų pastatytų hidroelektrinių poveikio aplinkai analizę bei aptarėme galimą „Lietuvos hidroenergetinių išteklių schemoje„ numatytų statyti HE poveikį aplinkai palyginant didžiąją ir mažąją hidroenergetiką. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nedidelės galios hidroelektrinės poveikis aplinkai, lyginant pagaminamos energijos vienetui yra daug didesnis nei didelių hidroelektrinių atveju. Tam, kad pagaminti 1 kW elektros energijos – 100 kW galingumo hidroelektrinėje, reikės užlieti apie 0,5 ha žemės, kai tokiam pačiam kiekiui pagaminti didelėje (100MW) galios HE prireiks 0,06 ha užliejamos žemės. Planuojamų statyti hidroelektrinių atveju, nepriklausomai nuo regiono, hidroelektrinių tvenkiniai užlietų didelius, žemių plotus. Įgyvendinant „Lietuvos hidroenergetinių išteklių schemą“ būtų sunaikinti 670 km2. miškų ir žemės ūkio naudmenų. Vien tik užtvankos ant Nemuno užlietų 278 km2 užimantį plotą. Užliejamos žemės vertintinos kaip didelę ekologinę ir estetinę vertę turinčios teritorijos, pasižyminčiomis unikaliomis gamtinėmis buveinėmis ir turtinga rūšine įvairove. Užliejus teritorijas radikaliai pakeičiamas kraštovaizdis, prarandamos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last century hydroenergy become one of the most important energy source in the world. However, the environmental impacts of dams have been disccused widely in recent years. Number of reserches indicates dams reservoir as an significant greenhouse gas source. The objective of this research was to evaluate the effects on environment made by electrical dams in country of flatlands. To assess all possible impact of designed power plants, analysis of more than 80 working electrical dams has been made. The impact of small and large power plants was considered. Analysis shows that there was a quite big difference in flooded land area per energy unit (kW), between low-power and high-power hydroelectric. Average flooded area for 100 kW power plant destroys over 0,5 hectare of species rich semi-natural grasslands forests and other landed property. When high-power (100MW) hydroelectric dam require only about 0,06 hectare of flooded land per unit. Thus, indicates that small water-plants gives much more negative impact per unit, than big ones. However, the impact of dams, are highly destructive in conditions of flatlands. Results has showed that further hydroenergy development in Lithuania, according to planned “Lithuanian hydroenergy resource use scheme” would require vast flooded area of total 670 km2. In addition, dams reservoir emit a significant amount of greenhouse gas to the atmosphere. The impact of Global warming will contribute 43960 thousand ton of CO2 and 580... [to full text]

SANTRAUKA Tapyba ant šilko – tai menas, artimas jausmams. Ši technologija atsirado Kinijoje ir paplito po visą pasaulį, tik kiekviena tauta tapybą ant šilko suprato ir interpretavo savaip. Tapyba ant šilko šiandien yra labai populiarus ir mielas užsiėmimas. Tapybos ant šilko tecnikos domina ne tik menininkus, bet ir moteris, moytojus bei moksleives. Šis užsiėmimas koordinuoja mokinių veiklą, kuri sužadina smalsumą, aktyvumą, skatina mąstymą. Taigi mano darbo tema: Tapyba ant šilko „Aguonų pieva”. Pasirinkau šį augalo motyvą, nes aguonos – išlikimo ir trapumo simbolis, kuris rečiau sutinkamas lietuvių ornamentikoje, o tai dar labiau paskatino pasidomėti būtent aguonų motyvo tapyba. Darbo tikslas: Paanalizuoti aguonos augalą istorijoje, mitologijoje, simbolikoje, tautosakoje ir pavaizduoti jį tapant ant šilko. Darbo uždaviniai: Panagrinėti aguonos augalo atsiradimo istoriją, simboliką. Paanalizuoti aguonos žiedo reikšmę mitologijoje, tautosakoje. Panagrinėti aguonų neigiamą ir teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Apžvelgti tapybos ant šilko istoriją ir technikas. Paanalizuoti tapybos ant šilko technikų panaudojimą technologijų pamokose. Atlikti kūrybinį darbą „Aguonų pieva“. Metodai. Informacinių šaltinių analizė, mokinių pasiekimų analizė technologijų pamokose, kūrybinis darbas. Šiame darbe aprašomas kūrybinio darbo atlikimas. Savo kūrybiniame darbe pasirinkau vaizduoti aguonų pievą. Aguonų pievos kompoziciją sudaro trys dalys. Sustačius visas tris kompozicijas į vieną... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Painting on silk - is the art of close feelings. This technology emerged in China and has spread all over the world, but every nation understood the painting on silk and interpreted it in their own way. Paintings on silk are very popular and lovely occupation. Not only artists, but women, teachers and students are interested about painting on silk. This activity coordinates the activities of students, which stimulates curiosity, activity, stimulate thinking. So, my work theme is: Painting on silk “Poppy meadow”. I chose this motif of a plant, because poppy - a symbol of survival and fragility, which is less frequently encountered in Lithuanian ornamentation and this reason, further encouraged finding out precisely poppy motif paintings. Work aim: to analyze the poppy crop in history, mythology, symbolism, and folklore represented by painting on silk. Work tasks: To explore the history and symbolism of poppy plants; To analyze the significance of poppies ring in mythology and folklore; To explore the poppy negative and positive effects for human health; To review the history and techniques of painting on silk; To analyze the techniques of painting on silk adaptation in technology lessons; To do a creative work: “ Poppy meadow”. Work methods: Information Resource analysis; student achievement analysis in technology lessons, creative work. This work describes the performance of creative work. I decided to paint a poppy meadow. The composition of... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas - tirtos daugiamečių žolių veislės: raudonieji dobilai ‘Liepsna’, baltieji dobilai ‘Bitūnai’ ir rausvieji dobilai “Daubiai“, pasėti mišinyje su varpinėmis žolėmis: pašariniais motiejukais, tikraisiais eraičinais, daugiametėmis svidrėmis , pievinėmis miglėmis. Tyrimo tikslas – 1. nustatyti Rizobakterijų gumbelių skaičiuų ir masę skirtingose ankštinėse žolėse; 2. nustatyti biologinio azoto sukaupimą žolynų agrocenozėse. Tyrimo metodika. Tyrimai buvo vykdyti 2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje ir Vėžaičiuose įvairiuose laukuose, kurių tikslios charakteristikos nepavyko sužinoti. Iš kiekvieno lauko paimti ir iškasti 10 augalų su šaknimis: 10 raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L), 10 baltųjų dobilų (Trifolium repens L.) ir 10 rausvųjų dobilų (Trifolium hybridum L). Paimti augalai atsargiai nuplauti ir suskaičiuoti ant kiekvieno augalo šaknų esantys gumbeliai. Suskaičiuoti gumbeliai pasverti. Gumbelių analizė atlikta dobilų žydėjimo metu. Laikėme, kad m-2 buvo 10 augalų. Rhizobakterijų gumbelių skaičius hektare paskaičiuotas vnt.m-2 padauginus iš 10000. Tyrimo rezultatai. 1. Vidutiniais duomenimis daugiausiai (102 vnt.) gumbelių priskaičiuota ant raudonųjų dobilų šaknų, mažiau (97 vnt.) ant baltųjų dobilų ir mažiausiai (72 vnt.) ant rausvųjų dobilų šaknų. Rhizobakterijų gumbelių masė ant skirtingų dobilų rūšių šaknų įvairavo 0,03-0,05 g ribose. 2. Tarp visų dobilų rūšių gumbelių skaičiaus ir jų masės nustatytas stiprus koreliacinis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of investigation was to determine number and weight of nodules formed on the roots of varios perennial leguminous grasses. 1. The highest midle number 102 of Rhizobacterial nodules was determined on red clover roots. On the roots of whete 97 clover were less Rhizobacterial nodules and the least Rhizobacterial nodules number 72 defined on alsike clover roots. 2. The weight of Rhizobacterial nodules on different clover species roots difered between 0,03 – 0,05 g.

Sąvartynų filtrato susidarymas yra aktuali aplinkosauginė problema. Būtinumas vertinti aplinkai keliamą pavojų dėl kietųjų atliekų išmetimo į sąvartynus kyla todėl, kad daugelyje šalių atliekama tik cheminė kietųjų atliekų analizė. Tačiau pastaraisiais metais tapo aišku, kad vien tik cheminiai tyrimai neleidžia tiksliai įvertinti globalinio toksinio efekto, kuris galimai atsiranda dėl chemikalų nutekėjimo iš sąvartynų į dirvožemį bei paviršinius ir gruntinius vandenis. Lietuvoje vandens kokybė yra nustatoma naudojant 54 parametrus, iš kurių nei vienas nėra toksikologinis tyrimas (Lietuvos Aplinkos Ministerija, 1996). Sąvartyno filtrate randami sunkieji metalai, organinės ir neorganinės medžiagos bei daugelis kitų medžiagų, kurios gali daryti neigiamą poveikį augalijai ir gyvūnijai. Šiame darbe buvo atliktas Lapių sąvartyno filtrato kokybės tyrimas, nustatant cheminę kokybę, bei toksiškumą vertinant verpečių Burachionus caliciflorus mirtingumo (Rotoxkit FTM ), dafnijų Daphnia magna judrumo slopinimo (Daphtoxkit FTM Magna), infuzorijų Tetrahymena themophila augimo slopinimo (Protoxkit FTM), krevečių Thamnocephalus platyurus mirtingumo (Thamnotoxkit FTM) testais. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Lapių sąvartyno pH=8,2, NH4+ - 128 mg/l, NO-2 - 4,8 mg/l , NO-3 – 32 mg/l , PO4-3 – 1,6. Pats jautriausias iš testinių organizmų buvo vėžiagyvis Daphnia magna. Atsižvelgiant į ryšį tarp išmatuotų toksinių efektų ir cheminio poveikio, koreliacija tarp nustatytų cheminių medžiagų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The waste disposal sites present a global problem. The assessment of the hazard to the environment resulting from the disposal of solid wastes in landfills is many countries, still performed exclusively by chemical analysis of the solid wastes. During recent years, however, it has become generally accepted that chemical data by themselves do allow to evaluate the global toxic effect which may result from the leaching out of the chemicals from the leaching out of the chemicals from landfills. Water quality Lithuania is judged by a total of 54 parameters, non of which is a toxicological examination. Leachates from active and closed municipal solid waste landfills can be a major source of contamination to groundwater and surface waters. The impact of the leachate on the plant's micro flora and micro fauna is very high and governed by several factors, such as high load of organic matter, heavy metals, high content of nitrogen and mass flux of transported contaminants. A biotests battery consisting of 4 Toxkit microbiotests (Rotoxkit FTM Daphtoxkit FTM Magna Protoxkit FTM Thamnotoxkit FTM ) was used for the assessment of the Lapių landfill leachate toxicity. The physical and chemical characteristics of landfill leachates were: pH=8,2, NH4+ - 128 mg/l, NO-2 - 4,8 mg/l , NO-3 – 32 mg/l , PO4-3 – 1,6. In this study the most sensitive organism to a wide rangr of toxicants, was Daphnia magna. With regard to the relationships between measured toxic effects and chemical causes, the... [to full text]

Tiriant poveikį vandens ekosistemoms labai svarbu yra įvertinti ne tik nuotekų cheminius rodiklius, bet taip pat įvertinti kompleksinį toksinių medžiagų poveikį jautriems organizmams, kurie reprezentuotų tiriamai ekosistemai sukeliamą poveikį. Šiame darbe buvo atliktas Vilniaus miesto nuotekų kokybės tyrimas, nustatant nuotekų cheminę kokybę, bei toksiškumą vertinant sausumos ir vandens augalais, sėjamąja salota (Lactuca sativa L.), mažąja plūdena (Lemna minor L.) bei dafnijų (Daphnia magna) judrumo slopinimo testu. Darbo tikslas buvo palyginti skirtingų biotestų: sausumos augalų – sėjamosios salotos (Lactuca sativa L.) ir vandens augalų – mažosios plūdenos (Lemna minor L.) augimo slopinimo ir dafnijų (Daphnia magna) judrumo slopinimo testų jautrumą ir tinkamumą bendram nuotekų toksiškumui vertinti. Atlikus cheminę analizę gauta, kad nevalytose nuotekose pH= 7, NH4+ – 100 mg/l, NO2- – 0,03 mg/l, NO3- – 1 mg/l , PO4-3 – 18 mg/l, o nuotekose po išvalymo pH = 7,5, amonio koncentracija sumažėjo 10 kartų (NH4+ – 10 mg/l), nitritų koncentracija padidėjo 16,7 karto (NO2- - 0,5 mg/l), nitratų 20 kartų (NO3- –20 mg/l), o fosfatų koncentracija sumažėjo 30 kartų (PO4-3 – 0,6), tačiau nors ir amonio jonų koncentracija valytose nuotekose sumažėjo, ji viršijo nuotekoms taikomą DLK 1,5 karto. Atlikus sėjamosios salotos (Lactuca sativa L.) biotestavimą, nustatyta, kad šaknelės augimo slopinimas buvo jautriausias galutinis rodiklis. Mažosios plūdenos (Lemna minor L.) testas parodė, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The examination of the impact on aquatic life is very important to evaluate not only the water chemical parameters, but also to assess a complex toxic effects on sensitive organisms that are representative of the investigated ecosystem effects. This work was carried out in Vilnius water quality test for chemical water quality and toxicity evaluation of terrestrial and aquatic plants, lettuce (Lactuca sativa L.), the duckweed (Lemna minor L.) and Daphnia (Daphnia magna) acute immobilisation tests. After physicochemical analysis revealed that untreated wastewater pH = 7, NH4+ – 100 mg/l, NO2- – 0.03 mg /l, NO3- – 1 mg /l, PO4-3 – 18 mg/l, and after treatment the effluent pH were 7.5, ammonium concentrations decreased by a factor of 10 (NH4+ – 10 mg /l), nitrite levels increased 16.7 times (NO2- – 0.5 mg / l), 20 times the nitrate (NO3- – 20 mg /l) and phosphate concentration decreased by 30 times (PO4-3 – 0.6), but while ammonium ion concentration in treated wastewater has decreased, it exceeded the limits applicable to discharges of 1.5. The lettuce (Lactuca sativa L.) bioassay showed that root growth inhibition was the most sensitive end point. Duckweed (Lemna minor L.) test showed that the most sensitive indicator was the mass of duckweed. Daphnia (Daphnia magna) mortality undiluted untreated wastewater after 48h was 100% and in treated wastewater – 40%. After a comparative study found that the main agent causing the effluent toxicity to Daphnia was ammonium. The... [to full text]

Augalų žiedadulkių sukelta alergija tampa vis opesnė problema visame pasaulyje, nes vis daugiau žmonių skundžiasi alergijos sukeltais simptomais. Šioms ligoms būdinga tai, kad jos kartojasi kasmet ir dažniausiai prasideda tuo pačiu metu, pradėjus žydėti augalams. Darbo tikslas – įvertinti Šilalės, Žvingių ir Bikavėnų beržų ir kietynų alergeninį potencialą. / Pollen allergy is an increasingly sore problem in the whole world, as an increasing number of people suffer from the symptoms caused by these allergies. A common attribute to all of these diseases is that they repeat every year, often around the same season when the plants come into bloom. The aim of this work is to assess the allergic potential of birch and mugwort in the settlements of Šilalė, Bikavėnai, and Žvingiai.

Augalų žiedadulkių sukelta alergija tampa vis daugiau žmonių paveikiančia liga visame pasaulyje. Šiame darbe pateikiama informacija apie šienligę sukeliančius augalus ir jų populiacijų kontrolei rekomenduojamas taikyti priemones yra naudinga gyventojams ar valdininkams, siekiantiems sukurti ar sutvarkyti aplinką taip, kad ji keltų minimalią riziką pasireikšti polinozėms. Darbo tikslas – įvertinti Žarėnų ir Šakynos kaimų floros alergeninį potencialą ir pievų augalų bendrijų tvarkymo priemonių tinkamumą. Darbo uždaviniai: ištirti alergeninių žolinių augalų įvairovę Žarėnų ir Šakynos kaimuose; išanalizuoti kaimuose augančių alergeninių medžių rūšinę įvairovę ir paplitimo dėsningumus; ištirti polinozę sukeliančių piktžolių sąžalynus: jų dydžius, sudarančias rūšis ir paplitimą; nustatyti kokios alergeninių augalų valdymo priemonės (būdai) taikomos tiriamuosiuose kaimuose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šienligę sukeliantys žoliniai augalai, aptikti Žarėnuose ir Šakynoje priklauso miglinių (Poaceae (R. Br.) Bernhart), astrinių (Asteraceae Dumort.), rūgtinių (Polygonaceae Juss.), dilgėlinių (Urticaceae Juss.), gyslotinių (Plantaginaceae Juss.) šeimoms. Žarėnuose šienligę sukeliančios žolinių augalų rūšys dengia vidutiniškai 53,7% gyvenvietės pievų, o Šakynoje – 28,5%. Žarėnuose žolinių augalų alergeninis potencialas yra didesnis nei Šakynoje: vidutiniškai Žarėnuose vienam hektarui tenka 3,18 šienligę sukeliančio medžio, o Šakynoje – 1,22. Žarėnų teritorijos vienam ha tenka 30 m²... [toliau žr. visą tekstą] / Pollen allergy is an increasingly sore problem in the whole world, as an increasing number of people suffers. It is expected that the information about hay fever-causing plants and recommended measures to take for their population control will be useful for population or officials, who are trying to develop or clean up the environment to minimise risk for human health due to pollinosis. The aim of this work is to assess the allergenic potential of flora and suitability of the management measures applied for meadows in Žarėnai and Šakyna villages. The following objectives have been chosen in this work: to examine diversity of allergenic herbs plants in the villages Žarėnai and Šakyna; to analyze tree species diversity and distribution patterns in the villages; to investigate overgrowths of weeds which can causes the pollinosis: sizes, forming species and distribution; to find out what management measures for allergenic plant used in curent research areas. Results shows that hay fever-causing plants identified in Žarėnai and Šakyna belongs to families Poaceae (R. Br.) Bernhart, Asteraceae Dumort., Polygonaceae Juss., Urticaceae Juss. and Plantaginaceae Juss. Hay fever-causing plants cover approximately 53.7% of the Žarėnai village meadows and Šakyna - 28.5%. Allergenic potential of herbal plants in Žarėnai is greater than in Šakyna: there are 3.18 hay fever-causing tree per hectare, while 1.22 - in Šakyna. On average, there are 30 m2 of overgrowth per hectare in Žarėnai area... [to full text]