Ilgą laiko tarpą hidroenergetika vertinta kaip sėkminga žmonijos vystimosi ir akivaizdžios naudos išraiška, pastaruoju metu siejama su reikšmingu poveikiu gamtinei aplinkai bei įtaka klimato kaitai. Lygumų šalyse, net ir mažos galios hidroelektrinių statyba pareikalauja didelių užliejamų žemės plotų. Šiame darbe atlikome aštuoniasdešimties iki 2007 metų pastatytų hidroelektrinių poveikio aplinkai analizę bei aptarėme galimą „Lietuvos hidroenergetinių išteklių schemoje„ numatytų statyti HE poveikį aplinkai palyginant didžiąją ir mažąją hidroenergetiką. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nedidelės galios hidroelektrinės poveikis aplinkai, lyginant pagaminamos energijos vienetui yra daug didesnis nei didelių hidroelektrinių atveju. Tam, kad pagaminti 1 kW elektros energijos – 100 kW galingumo hidroelektrinėje, reikės užlieti apie 0,5 ha žemės, kai tokiam pačiam kiekiui pagaminti didelėje (100MW) galios HE prireiks 0,06 ha užliejamos žemės. Planuojamų statyti hidroelektrinių atveju, nepriklausomai nuo regiono, hidroelektrinių tvenkiniai užlietų didelius, žemių plotus. Įgyvendinant „Lietuvos hidroenergetinių išteklių schemą“ būtų sunaikinti 670 km2. miškų ir žemės ūkio naudmenų. Vien tik užtvankos ant Nemuno užlietų 278 km2 užimantį plotą. Užliejamos žemės vertintinos kaip didelę ekologinę ir estetinę vertę turinčios teritorijos, pasižyminčiomis unikaliomis gamtinėmis buveinėmis ir turtinga rūšine įvairove. Užliejus teritorijas radikaliai pakeičiamas kraštovaizdis, prarandamos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last century hydroenergy become one of the most important energy source in the world. However, the environmental impacts of dams have been disccused widely in recent years. Number of reserches indicates dams reservoir as an significant greenhouse gas source. The objective of this research was to evaluate the effects on environment made by electrical dams in country of flatlands. To assess all possible impact of designed power plants, analysis of more than 80 working electrical dams has been made. The impact of small and large power plants was considered. Analysis shows that there was a quite big difference in flooded land area per energy unit (kW), between low-power and high-power hydroelectric. Average flooded area for 100 kW power plant destroys over 0,5 hectare of species rich semi-natural grasslands forests and other landed property. When high-power (100MW) hydroelectric dam require only about 0,06 hectare of flooded land per unit. Thus, indicates that small water-plants gives much more negative impact per unit, than big ones. However, the impact of dams, are highly destructive in conditions of flatlands. Results has showed that further hydroenergy development in Lithuania, according to planned “Lithuanian hydroenergy resource use scheme” would require vast flooded area of total 670 km2. In addition, dams reservoir emit a significant amount of greenhouse gas to the atmosphere. The impact of Global warming will contribute 43960 thousand ton of CO2 and 580... [to full text]

Daugiau, kaip 80 % hidrografinio tinklo Lietuvoje sudaro melioracijos kanalai. Daugiau kaip 30 % bebrų populiacijos gyvena šiuose kanaluose. Bebrų veikla neretai trikdo normalų melioracijos sistemų funkcionavimą. Tyrimui pasirinktos dviejuose skirtinguose kraštovaizdžiuose esančios bebravietės (Molėtų bei Panevėžio rajonuose). Šiame darbe buvo tiriama bebraviečių tankumas, pasiskirstymas, erdvinės charakteristikos bei statybinės veiklos intensyvumas melioracijos kanaluose. Nustatytas bebrų poveikio mastas bei šio masto pokyčiai. Ištirtose teritorijose bebrų veikiama pusė melioracijos kanalų linijinio ilgio. Per 10 metų (1995-2005) bebraviečių skaičius melioracijos kanaluose praktiškai nepakito, taigi nekito ir melioracijos sistemoms daromas poveikis. / More than 80 % of hydro-graphical network in Lithuania is composed of drainage channels. More than 30 % of beaver populations in Lithuania live in drainage channels. Beaver activity often dislocates irrigations systems. This research was taken in two different landscapes. Beaver sites were visited in Moletai and Panevezys districts. Density, spread, dimensions and constructional activity were recorded in drainage channels. Also this study shows influence over the environment of changing number in beaver populations. Half of linear lengths of irrigation systems are influenced by beaver activity. The number of beaver sites did not change in a ten year period (1995-2005) as well as did not change the damage caused by beaver activity.