Sąvartynų filtrato susidarymas yra aktuali aplinkosauginė problema. Būtinumas vertinti aplinkai keliamą pavojų dėl kietųjų atliekų išmetimo į sąvartynus kyla todėl, kad daugelyje šalių atliekama tik cheminė kietųjų atliekų analizė. Tačiau pastaraisiais metais tapo aišku, kad vien tik cheminiai tyrimai neleidžia tiksliai įvertinti globalinio toksinio efekto, kuris galimai atsiranda dėl chemikalų nutekėjimo iš sąvartynų į dirvožemį bei paviršinius ir gruntinius vandenis. Lietuvoje vandens kokybė yra nustatoma naudojant 54 parametrus, iš kurių nei vienas nėra toksikologinis tyrimas (Lietuvos Aplinkos Ministerija, 1996). Sąvartyno filtrate randami sunkieji metalai, organinės ir neorganinės medžiagos bei daugelis kitų medžiagų, kurios gali daryti neigiamą poveikį augalijai ir gyvūnijai. Šiame darbe buvo atliktas Lapių sąvartyno filtrato kokybės tyrimas, nustatant cheminę kokybę, bei toksiškumą vertinant verpečių Burachionus caliciflorus mirtingumo (Rotoxkit FTM ), dafnijų Daphnia magna judrumo slopinimo (Daphtoxkit FTM Magna), infuzorijų Tetrahymena themophila augimo slopinimo (Protoxkit FTM), krevečių Thamnocephalus platyurus mirtingumo (Thamnotoxkit FTM) testais. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Lapių sąvartyno pH=8,2, NH4+ - 128 mg/l, NO-2 - 4,8 mg/l , NO-3 – 32 mg/l , PO4-3 – 1,6. Pats jautriausias iš testinių organizmų buvo vėžiagyvis Daphnia magna. Atsižvelgiant į ryšį tarp išmatuotų toksinių efektų ir cheminio poveikio, koreliacija tarp nustatytų cheminių medžiagų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The waste disposal sites present a global problem. The assessment of the hazard to the environment resulting from the disposal of solid wastes in landfills is many countries, still performed exclusively by chemical analysis of the solid wastes. During recent years, however, it has become generally accepted that chemical data by themselves do allow to evaluate the global toxic effect which may result from the leaching out of the chemicals from the leaching out of the chemicals from landfills. Water quality Lithuania is judged by a total of 54 parameters, non of which is a toxicological examination. Leachates from active and closed municipal solid waste landfills can be a major source of contamination to groundwater and surface waters. The impact of the leachate on the plant's micro flora and micro fauna is very high and governed by several factors, such as high load of organic matter, heavy metals, high content of nitrogen and mass flux of transported contaminants. A biotests battery consisting of 4 Toxkit microbiotests (Rotoxkit FTM Daphtoxkit FTM Magna Protoxkit FTM Thamnotoxkit FTM ) was used for the assessment of the Lapių landfill leachate toxicity. The physical and chemical characteristics of landfill leachates were: pH=8,2, NH4+ - 128 mg/l, NO-2 - 4,8 mg/l , NO-3 – 32 mg/l , PO4-3 – 1,6. In this study the most sensitive organism to a wide rangr of toxicants, was Daphnia magna. With regard to the relationships between measured toxic effects and chemical causes, the... [to full text]

The thesis examines the causes for the clogging problem of municipal landfill leachate collection system. The main aim of the work is to research clogging processes in different fillings by using municipal waste leachate, evaluate the leachate chemical compound concentration changes, and, based on the results of researches, to maintain the conductivity function. In the graduation thesis, several basic objectives are being solved: to perform column research of the fillings, by using municipal waste landfill leachate, and to identify parameters, identifying the clogging processes of fillings: porosity and porosity coefficient, as well as to analyse their changes; to analyse the concentrations of chemical compounds leachate, having an impact on drainage layer clogging; to evaluate, by applying modelling software, the column filling porosity changes over a period of time. The thesis consist of an introduction, three chapters, general conclusions, list of references used as well as the list of the author’s publication on the dissertation topic. The introductory chapter discusses the study problem, the relevance of the work, presents the description of the research object, formulation of the aim and objectives of the work, description of the research methodology, scientific novelty of the work, the practical significance of results, and defensive statements. The first chapter is the review of literature, as well as examination of: clogging processes in municipal landfill... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama komunalinių atliekų sąvartyno filtrato drenažo sluoksnio kolmatacijos problema. Pagrindinis disertacijos tikslas – ištirti komunalinių atliekų sąvartyno filtrato savybes, kurios apibūdina kolmatacijos procesus drenažo sluoksnyje, surasti tyrimų metu naudojamo drenažo užpildo efektyvią sudėtį, kuri išlaiko laidumo funkciją ir mažiau kenkia aplinkai. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: nustatyti komunalinių atliekų sąvartyno filtrato cheminius elementus, kurie turi įtakos drenažo sluoksnio kolmatacijai, naudojant komunalinių atliekų sąvartyno filtratą atlikti drenažo sluoksnio, kolonėlės tyrimą su skirtingos sudėties medžiagomis ir nustatyti kolonėlių užpildų poringumo pokyčius, nustatyti tinkamą naudojamų medžiagų (skaldos ir smulkintų naudotų padangų) sudėtį drenažo sluoksnio užpildui formuoti. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, formuluojamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmas skyrius skirtas literatūros analizei. Šiame skyriuje nagrinėjami kolmatacijos procesai, vykstantys komunalinių atliekų sąvartynuose. Skyriuje apžvelgti pasaulyje atlikti mokslininkų kolmatacijos tyrimai, išanalizuoti gauti jų rezultatai. Skyriaus... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama komunalinių atliekų sąvartyno filtrato drenažo sluoksnio kolmatacijos problema. Pagrindinis disertacijos tikslas – ištirti komunalinių atliekų sąvartyno filtrato savybes, kurios apibūdina kolmatacijos procesus drenažo sluoksnyje, surasti tyrimų metu naudojamo drenažo užpildo efektyvią sudėtį, kuri išlaiko laidumo funkciją ir mažiau kenkia aplinkai. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: nustatyti komunalinių atliekų sąvartyno filtrato cheminius elementus, kurie turi įtakos drenažo sluoksnio kolmatacijai, naudojant komunalinių atliekų sąvartyno filtratą atlikti drenažo sluoksnio, kolonėlės tyrimą su skirtingos sudėties medžiagomis ir nustatyti kolonėlių užpildų poringumo pokyčius, nustatyti tinkamą naudojamų medžiagų (skaldos ir smulkintų naudotų padangų) sudėtį drenažo sluoksnio užpildui formuoti. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, formuluojamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmas skyrius skirtas literatūros analizei. Šiame skyriuje nagrinėjami kolmatacijos procesai, vykstantys komunalinių atliekų sąvartynuose. Skyriuje apžvelgti pasaulyje atlikti mokslininkų kolmatacijos tyrimai, išanalizuoti gauti jų rezultatai. Skyriaus... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis examines the causes for the clogging problem of municipal landfill leachate collection system. The main aim of the work is to research clogging processes in different fillings by using municipal waste leachate, evaluate the leachate chemical compound concentration changes, and, based on the results of researches, to maintain the conductivity function. In the graduation thesis, several basic objectives are being solved: to perform column research of the fillings, by using municipal waste landfill leachate, and to identify parameters, identifying the clogging processes of fillings: porosity and porosity coefficient, as well as to analyse their changes; to analyse the concentrations of chemical compounds leachate, having an impact on drainage layer clogging; to evaluate, by applying modelling software, the column filling porosity changes over a period of time. The thesis consist of an introduction, three chapters, general conclusions, list of references used as well as the list of the author’s publication on the dissertation topic. The introductory chapter discusses the study problem, the relevance of the work, presents the description of the research object, formulation of the aim and objectives of the work, description of the research methodology, scientific novelty of the work, the practical significance of results, and defensive statements. The first chapter is the review of literature, as well as examination of: clogging processes in municipal landfill... [to full text]

Sąvartynai – pasaulinė problema. Daugelyje Vakarų Europos šalių sąvartynų tyrimai atliekami jau ne vieną dešimtmetį, kai Lietuvoje juos pradėta tirti tiktai atkūrus nepriklausomybę, todėl duomenys apie sąvartynus nėra gausūs, tačiau Lietuvoje yra pakankama teisinė bazė atliekų tvarkymo srityje. Teisės aktais nurodyti reikalavimai sąvartynų įrengimui, eksploatacijai ir uždarymui. Analizei atlikti surinkta informacija apie buitinių atliekų sąvartyną, kuris yra Kauno rajone Lapių seniūnijoje. Gruntinio ir paviršinio upelių vandens cheminę sudėtį ir atskirų komponentų koncentraciją sąvartyno aplinkoje lemia filtrato ir pramoninių tirpalų patekimas į gruntą ir jų pernešimas požeminėmis tėkmėmis. Šiame darbe yra analizuojami 1994 – 2007 metų hidromonitoringo duomenys. Lapių sąvartynas daro didelę neigiamą žalą gruntiniam, požeminiam vandeniui, bei Marilės upeliui. Darbe analizuojami pagrindiniai vandens taršos rodikliai: BDS7, bendras azotas, bendras fosforas, chloridai, nitritai. Drenažu surenkama tik dalis filtrato, kita dalis infiltruojasi į gruntinius vandenis. Sąvartynuose susidarantis filtratas – viena aktualiausių su sąvartynais susijusių apsaugos problemų. Todėl šiame darbe atlikti Lapių sąvartyno pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekio skaičiavimai, per metus susidaro 74645m3. Nustatyta, kad praėjus dešimčiai metų po sąvartyno uždengimo pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekis sumažėtų iki 786 m3 per metus. Gruntinio vandens, kurį tiesiogiai veikia filtrato sklaida, cheminę... [toliau žr. visą tekstą] / Landfills are a world wide problem. In most of Western European countries landfills have been investigated for many years, whereas in Lithuania the investigations of the landfills started only after restoring the Independence. That is why the facts about landfills are not numerous, but Lithuania has a rather good juristical base in the sphere of waste treatment.The acts/documents of law indicate the requirements for the dump equipment, maintenance and closing. In order to evaluate the situation, the information about the landfill of waste which is in Kaunas region, in Lapės, was collected. The chemical composition of the stream groundwater and surface-water and the concentration of separate components in the surroundings of the landfill are conditioned by leachate and industrial leach which gets/falls into the ground and is carried with the help of underwater. The data of hidromonitoring of the year 1994 – 2007 are analysed in this paper. The landfill of Lapės pollute the groundwater and the Marilės stream. The main indicators of the water pollution are analysed in the paper biochemical oxygen demand, total nitrogen, total phosphorus, chlorides, nitrites. Drainage collects only one part of the leachate, and the other part is infiltrated into groundwater. The leachate which is formed in the landfill is one of the most relevant and connected with landfills environmental problems. That is why the calculations of the leachate amount in the first storage field of Lapės landfill... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos komunalinių atliekų sąvartynų keliamos aplinkosaugos problemos. Pagrindinė problema – filtrato susidarymas. Pirmajame skyriuje išnagrinėti savartyno filtrato savybių tyrimai, atlitki kitų mokslininkų Lietuvoje ir užsienyje, aptarta filtrato keliama žala dirvožemiui ir gruntiniams vandenims, išskirta kolmatacijos problema. Taip pat aprašytos sąvartynų filtrato valymo technologijos. Antrojo skyriaus pirmame poskyryje pateikta eksperimentų metodika. Darbe atlikti skendinčiųjų medžiagų, kalcio, magnio, bendrosios organinės anglies (TOC) koncentracijų, pH kitimo eksperimentiniai tyrimai per 12 savaičių. Antrajame antro skyriaus poskyryje išnagrinėti gauti eksperimentų rezultatai, išanalizuotas tirtųjų savybių kitimas ir pastarojo priežastys bei pateiktos poskyrio išvados. Trečiajame skyriuje atliktas sąvartyno filtrato keliamos taršos prognozavimas naudojantis Microsoft Excel skaičiuokle. Darbo pabaigoje pateikiamosa bendrosios išvados, rekomendacijos, literatūros ir autoriaus publikacijų sąrašas. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, 3 skyriai, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 90 p. teksto be priedų, 52 iliustr., 14 lent., 91 literatūros šaltinis. / The thesis examines municipal waste landfills pose environmental problems. The main problem - leachate generation. In the first section examine the characteristics of the landfill leachate studies conducted by other researchers in Lithuania and abroad, discussed the filtrate caused damage to the soil and groundwater derived kolmatacijos problem. Also described in landfill leachate treatment technologies. Second the first subsection of the experimental methodology. The work carried out suspended solids, calcium, magnesium, total organic carbon (TOC) concentrations, pH variation of experimental studies of 12 weeks. In the second section of the second chapter to consider to get the results of the experiments, analyzed the changes in properties of the latter, and the reasons for the conclusions section. The third chapter reviews the municipal waste landfill leachate collection system life prediction Microsoft Excel spreadsheets. At the end of the general conclusions, and the author's list of publications. Structure: introduction,3 chapters, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 80 p. text without appendixes, 52 pictures, 14 tables, 91 bibliographical entries.

Vienu iš pagrindiniu geologinės aplinkos teršėju yra laikomi sąvartynai. Todėl daugelyje šalių jie yra inventorizuojami ir tiriami, prognozuojamas jų poveikis gamtinei aplinkai. Lietuvai sąvartynų poveikio aplinkai problema taip pat labai aktuali. Todėl imtasi konkrečių priemonių informacijos apie sąvartynus kaupimui ir jų taršos mąsto įvertinimo. Tuo tikslu buvo atliekama ir iki šiol tebevykdoma sąvartynų inventorizacija. Kai kuriuose sąvartynuose buvo vykdomi įvairaus detalumo geologiniai-hidrogeologiniai tyrimai. Šiame darbe analizuojama Jerubaičių sąvartyno filtrato dinamika. Pateikiama sąvartyne susikaupusio filtrato judėjimo schema. Bei jo valymas atvirkštinės osmozės būdu. Tiriamas filtrato kiekio kitimas keičiantis meteorologinėm sąlygom, analizuojamas laikotarpis nuo 2008.05.15 iki 2008.12.31. Tiriamas laikotarpis, nuo gegužės 15 iki sausio 1, apima visus metų laikus bei atspindi tipines Lietuvos meteorologinės sąlygos. Darbe tiriama filtrato susidarymo priklausomybė sąvartyne nuo atvežamų šiukšlių kiekio ir meteorologinių sąlygų. Duomenys pateikiami grafiškai juos apdorojus, duomenų statistiniam apdorojimui panaudota programa STATISTICA. / Landfill is considered as one of the main geo-environmental polluters. Therefore, in most countries they are inventoried, analyzed and forecast their impact for the natural environment. Lithuania landfill’s environmental problem is also relevant. Consequently, there are taken appropriate actions about landfills and their accumulation of pollution assessment. This was done and it is still ongoing landfill inventory. In some landfills there were carried out a wide range of detail geological-hydrogeological researches. This document analyzes Jėrubaičiai landfill leachate dynamics. There is available landfill leachate accumulated movement scheme and its cleaning by reverse osmosis method. This analysis shows leachate flow dynamics in different meteorological conditions. Research period was from 2008.05.15 to 2008.12.31. Selected research period is covering all seasons and represents Lithuanian meteorological conditions. In this document explored formation of leachate dependency from incoming garbage amount and weather conditions. Research data are represented graphically; program STATISTICA was used for statistical data processing.

In Lithuania the amount of waste generation is increasing every year. According to national strategy, all wastes should be disposed in new regional landfills. Landfills pollutes environment with leachate and landfill gas and odours. Landfill gas consists of odorous compounds and one of them is hydrogen sulphide (H2S). Hydrogen sulphide is highly toxic and affects the nervous system with low threshold. As the landfill gas and leachate generation was word widely investigated before this work, it is not necessary to provide new researches on them. The measurements of H2S generation were provided in Jerubaiciai landfill. For the measurements was used “site-on” measurement method, measurements were provided with equipment GD/MG 7, in 51 measurement points and 2 monitoring wells, during different seasons of the year. Results of the measurement shows, that amount of H2S varies in different areas of landfill and during different seasons. The results of dispersion modeling achieved with dispersion model AERMOD, provided under calm weather conditions and under wind dominated in that session winter speed and direction, during different seasons of the year shows, that H2S spreads from landfill in longest distances from landfill’s section during summer (almost in distance equal to 2.5 km the H2S concentration is higher then Highest Allowable Concentration ). In autumn and spring this distance is equal to 1.5 km, and in winter – 800 m. / Susidarančių komunalinių atliekų kiekis Lietuvoje kiekvienais metais didėja. Pagal nacionalinę strategiją, visos komunalinės atliekos Turi būti deponuojamos regioniniuose sąvartynuose, kurie teršia aplinka filtratu iš sąvartyno išsiskiriančiomis dujomis bei kvapais, kurių veina iš sudedamųjų dalių yra sieros vandenilis (H2S). H2S matavimai buvo atlikti Jerubaičių sąvartyne. Iš sąvartyno išsiskiriantis H2S kiekis buvo tiriamas jo išsiskyrimo vietoje, t.y. sąvartyno teritorijoje. Šis matavimo metodas buvo pasirinktas remiantis tuo, kad iš sąvartyno išsiskiriančios taršos dydis ir poveikis priklauso nuo daugelio aplinkos faktorių. Matavimai, naudojant prietaisą GD/MG 7, buvo atlikti 59 matavimo taškuose ir 2 monitoringo šuliniuose, skirtingais metų laikai. Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad šios medžiagos kiekis yra skirtingas įvairiose sąvartyno zonose bei įvairiais metų laikais. Norint ištirti H2S sklaidą buvo atliktas skaitmeninis dispersijos modeliavimas naudojant programą AERMOD. Jo metu vienu atveju buvo pasirinktos stabilios meteorologinės sąlygos, o kitu pasirinkti dominuojančios konkrečiu metų laiku vėjo kryptys ir greičiai. Modeliavimo rezultatai parodė, kad vasarą H2S didžiausia leistina koncentracija pasiekiama tik maždaug 2,5 kilometrų, rudenį ir pavasarį 1,5 kilometrų, o žiemą - už 800 metrų atstumu nuo sąvartyno teritorijos.