Sąvartynų filtrato susidarymas yra aktuali aplinkosauginė problema. Būtinumas vertinti aplinkai keliamą pavojų dėl kietųjų atliekų išmetimo į sąvartynus kyla todėl, kad daugelyje šalių atliekama tik cheminė kietųjų atliekų analizė. Tačiau pastaraisiais metais tapo aišku, kad vien tik cheminiai tyrimai neleidžia tiksliai įvertinti globalinio toksinio efekto, kuris galimai atsiranda dėl chemikalų nutekėjimo iš sąvartynų į dirvožemį bei paviršinius ir gruntinius vandenis. Lietuvoje vandens kokybė yra nustatoma naudojant 54 parametrus, iš kurių nei vienas nėra toksikologinis tyrimas (Lietuvos Aplinkos Ministerija, 1996). Sąvartyno filtrate randami sunkieji metalai, organinės ir neorganinės medžiagos bei daugelis kitų medžiagų, kurios gali daryti neigiamą poveikį augalijai ir gyvūnijai. Šiame darbe buvo atliktas Lapių sąvartyno filtrato kokybės tyrimas, nustatant cheminę kokybę, bei toksiškumą vertinant verpečių Burachionus caliciflorus mirtingumo (Rotoxkit FTM ), dafnijų Daphnia magna judrumo slopinimo (Daphtoxkit FTM Magna), infuzorijų Tetrahymena themophila augimo slopinimo (Protoxkit FTM), krevečių Thamnocephalus platyurus mirtingumo (Thamnotoxkit FTM) testais. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Lapių sąvartyno pH=8,2, NH4+ - 128 mg/l, NO-2 - 4,8 mg/l , NO-3 – 32 mg/l , PO4-3 – 1,6. Pats jautriausias iš testinių organizmų buvo vėžiagyvis Daphnia magna. Atsižvelgiant į ryšį tarp išmatuotų toksinių efektų ir cheminio poveikio, koreliacija tarp nustatytų cheminių medžiagų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The waste disposal sites present a global problem. The assessment of the hazard to the environment resulting from the disposal of solid wastes in landfills is many countries, still performed exclusively by chemical analysis of the solid wastes. During recent years, however, it has become generally accepted that chemical data by themselves do allow to evaluate the global toxic effect which may result from the leaching out of the chemicals from the leaching out of the chemicals from landfills. Water quality Lithuania is judged by a total of 54 parameters, non of which is a toxicological examination. Leachates from active and closed municipal solid waste landfills can be a major source of contamination to groundwater and surface waters. The impact of the leachate on the plant's micro flora and micro fauna is very high and governed by several factors, such as high load of organic matter, heavy metals, high content of nitrogen and mass flux of transported contaminants. A biotests battery consisting of 4 Toxkit microbiotests (Rotoxkit FTM Daphtoxkit FTM Magna Protoxkit FTM Thamnotoxkit FTM ) was used for the assessment of the Lapių landfill leachate toxicity. The physical and chemical characteristics of landfill leachates were: pH=8,2, NH4+ - 128 mg/l, NO-2 - 4,8 mg/l , NO-3 – 32 mg/l , PO4-3 – 1,6. In this study the most sensitive organism to a wide rangr of toxicants, was Daphnia magna. With regard to the relationships between measured toxic effects and chemical causes, the... [to full text]

The objective of the present work was systematic investigation of water-based headspace single-drop microextraction (SDME) technique, its conjunction with capillary electrophoresis, and application for the analysis of volatile inorganic compounds (cyanide and ammonium) in biomedical and environmental samples. Theoretically evaluated and experimentally confirmed that the manipulation in the volatility of the analyte by its chemical modification in the sample and/or in the acceptor phase is the most effective way to enhance the extraction performance in headspace SDME. Maximum extraction efficiency for cyanide was observed in the pH range 4.5–7.5, where cyanide anion is completely transferred into volatile HCN. Complete cyanide recoveries (≥96%) from metal-cyanide complexes were obtained by using two ligand-exchange reagents (ethylenediamine and dithizone). Maximum extraction efficiency was observed by the extraction of ammonia from alkaline samples (pH≥11) with neutral or slightly acidic acceptor phase (pH 3-7). Compared to existing methods water-based headspace SDME is significantly faster and simpler. In addition, proposed technique does not require any sample pre-treatment (deproteinization, acidic/alkaline distillation, etc.) and thus is much less susceptible to interferences. Finally, it offers possibility to choice of a wider variety of solvents and, consequently, enhances the range of extractable analytes as well as the range of analytical methods that can be coupled... [to full text] / Daktaro disertacijoje nuodugniai ištirtas mikroekstrakcijos iš viršerdvės vandens lašu metodas, apjungtas su kapiliarine elektroforeze bei pritaikytas lakių neorganinių junginių (cianido ir amonio) koncentravimui ir nustatymui biomedicininiuose ir aplinkos objektuose. Teoriniais skaičiavimais parodyta ir eksperimentiškai patvirtinta, kad efektyviausias būdas mikroekstrakcijos iš viršerdvės efektyvumui pagerinti – analitės lakumo didinimas chemiškai modifikuojant ją prieš ekstrakciją ir/arba jos lakumo mažinimas modifikuojant ją akceptorinėje fazėje. Maksimalus cianido mikroekstrakcijos efektyvumas pasiekiamas pH srityje 4,5- 7,5, kur cianidas kiekybiškai pervedamas į lakų HCN. Ištyrus cianido mikroekstrakciją tirpiklio lašu iš metalų cianidinių kompleksų tirpalų nustatyta, kad kiekybiškas silpnai surišto cianido suardymas (cianido išgavos siekia ≥96%) pasiekiamas panaudojus ligandų mainus etilendiamino ir ditizono mišiniu. Maksimalus amonio mikroekstrakcijos efektyvumas pasiekiamas ekstrahuojant jį iš pašarmintų mėginių (pH≥11) akceptorine faze, kurios pH 3-7. Lyginant su standartiniais metodais, siūlomas metodas yra greitesnis ir paprastesnis, visiškai eliminuojama mėginio matricos įtaka, nereikalingos jokios drastiškos (deproteinizacija, veikimas rūgštimis/šarmais, distiliacija ir pan.) manipuliacijos su mėginiu, todėl išvengiama mėginio matricos įtakos. Mikroekstrakcija iš viršerdvės vandens lašu praplečia mikroekstrakcijos metodų taikymo sritis: atveriama galimybė labai... [toliau žr. visą tekstą]