Sąvartynų filtrato susidarymas yra aktuali aplinkosauginė problema. Būtinumas vertinti aplinkai keliamą pavojų dėl kietųjų atliekų išmetimo į sąvartynus kyla todėl, kad daugelyje šalių atliekama tik cheminė kietųjų atliekų analizė. Tačiau pastaraisiais metais tapo aišku, kad vien tik cheminiai tyrimai neleidžia tiksliai įvertinti globalinio toksinio efekto, kuris galimai atsiranda dėl chemikalų nutekėjimo iš sąvartynų į dirvožemį bei paviršinius ir gruntinius vandenis. Lietuvoje vandens kokybė yra nustatoma naudojant 54 parametrus, iš kurių nei vienas nėra toksikologinis tyrimas (Lietuvos Aplinkos Ministerija, 1996). Sąvartyno filtrate randami sunkieji metalai, organinės ir neorganinės medžiagos bei daugelis kitų medžiagų, kurios gali daryti neigiamą poveikį augalijai ir gyvūnijai. Šiame darbe buvo atliktas Lapių sąvartyno filtrato kokybės tyrimas, nustatant cheminę kokybę, bei toksiškumą vertinant verpečių Burachionus caliciflorus mirtingumo (Rotoxkit FTM ), dafnijų Daphnia magna judrumo slopinimo (Daphtoxkit FTM Magna), infuzorijų Tetrahymena themophila augimo slopinimo (Protoxkit FTM), krevečių Thamnocephalus platyurus mirtingumo (Thamnotoxkit FTM) testais. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Lapių sąvartyno pH=8,2, NH4+ - 128 mg/l, NO-2 - 4,8 mg/l , NO-3 – 32 mg/l , PO4-3 – 1,6. Pats jautriausias iš testinių organizmų buvo vėžiagyvis Daphnia magna. Atsižvelgiant į ryšį tarp išmatuotų toksinių efektų ir cheminio poveikio, koreliacija tarp nustatytų cheminių medžiagų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The waste disposal sites present a global problem. The assessment of the hazard to the environment resulting from the disposal of solid wastes in landfills is many countries, still performed exclusively by chemical analysis of the solid wastes. During recent years, however, it has become generally accepted that chemical data by themselves do allow to evaluate the global toxic effect which may result from the leaching out of the chemicals from the leaching out of the chemicals from landfills. Water quality Lithuania is judged by a total of 54 parameters, non of which is a toxicological examination. Leachates from active and closed municipal solid waste landfills can be a major source of contamination to groundwater and surface waters. The impact of the leachate on the plant's micro flora and micro fauna is very high and governed by several factors, such as high load of organic matter, heavy metals, high content of nitrogen and mass flux of transported contaminants. A biotests battery consisting of 4 Toxkit microbiotests (Rotoxkit FTM Daphtoxkit FTM Magna Protoxkit FTM Thamnotoxkit FTM ) was used for the assessment of the Lapių landfill leachate toxicity. The physical and chemical characteristics of landfill leachates were: pH=8,2, NH4+ - 128 mg/l, NO-2 - 4,8 mg/l , NO-3 – 32 mg/l , PO4-3 – 1,6. In this study the most sensitive organism to a wide rangr of toxicants, was Daphnia magna. With regard to the relationships between measured toxic effects and chemical causes, the... [to full text]

Tiriant poveikį vandens ekosistemoms labai svarbu yra įvertinti ne tik nuotekų cheminius rodiklius, bet taip pat įvertinti kompleksinį toksinių medžiagų poveikį jautriems organizmams, kurie reprezentuotų tiriamai ekosistemai sukeliamą poveikį. Šiame darbe buvo atliktas Vilniaus miesto nuotekų kokybės tyrimas, nustatant nuotekų cheminę kokybę, bei toksiškumą vertinant sausumos ir vandens augalais, sėjamąja salota (Lactuca sativa L.), mažąja plūdena (Lemna minor L.) bei dafnijų (Daphnia magna) judrumo slopinimo testu. Darbo tikslas buvo palyginti skirtingų biotestų: sausumos augalų – sėjamosios salotos (Lactuca sativa L.) ir vandens augalų – mažosios plūdenos (Lemna minor L.) augimo slopinimo ir dafnijų (Daphnia magna) judrumo slopinimo testų jautrumą ir tinkamumą bendram nuotekų toksiškumui vertinti. Atlikus cheminę analizę gauta, kad nevalytose nuotekose pH= 7, NH4+ – 100 mg/l, NO2- – 0,03 mg/l, NO3- – 1 mg/l , PO4-3 – 18 mg/l, o nuotekose po išvalymo pH = 7,5, amonio koncentracija sumažėjo 10 kartų (NH4+ – 10 mg/l), nitritų koncentracija padidėjo 16,7 karto (NO2- - 0,5 mg/l), nitratų 20 kartų (NO3- –20 mg/l), o fosfatų koncentracija sumažėjo 30 kartų (PO4-3 – 0,6), tačiau nors ir amonio jonų koncentracija valytose nuotekose sumažėjo, ji viršijo nuotekoms taikomą DLK 1,5 karto. Atlikus sėjamosios salotos (Lactuca sativa L.) biotestavimą, nustatyta, kad šaknelės augimo slopinimas buvo jautriausias galutinis rodiklis. Mažosios plūdenos (Lemna minor L.) testas parodė, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The examination of the impact on aquatic life is very important to evaluate not only the water chemical parameters, but also to assess a complex toxic effects on sensitive organisms that are representative of the investigated ecosystem effects. This work was carried out in Vilnius water quality test for chemical water quality and toxicity evaluation of terrestrial and aquatic plants, lettuce (Lactuca sativa L.), the duckweed (Lemna minor L.) and Daphnia (Daphnia magna) acute immobilisation tests. After physicochemical analysis revealed that untreated wastewater pH = 7, NH4+ – 100 mg/l, NO2- – 0.03 mg /l, NO3- – 1 mg /l, PO4-3 – 18 mg/l, and after treatment the effluent pH were 7.5, ammonium concentrations decreased by a factor of 10 (NH4+ – 10 mg /l), nitrite levels increased 16.7 times (NO2- – 0.5 mg / l), 20 times the nitrate (NO3- – 20 mg /l) and phosphate concentration decreased by 30 times (PO4-3 – 0.6), but while ammonium ion concentration in treated wastewater has decreased, it exceeded the limits applicable to discharges of 1.5. The lettuce (Lactuca sativa L.) bioassay showed that root growth inhibition was the most sensitive end point. Duckweed (Lemna minor L.) test showed that the most sensitive indicator was the mass of duckweed. Daphnia (Daphnia magna) mortality undiluted untreated wastewater after 48h was 100% and in treated wastewater – 40%. After a comparative study found that the main agent causing the effluent toxicity to Daphnia was ammonium. The... [to full text]