In this work is describe a biological waste water abstergent system and it works. Cleaning dependence from waste water temperature. Tender waste water heating and freezing do with aeration so do confution expendable vortex effect. Done theorical waste water heating and freezing counts, and done proctical experimentation for check them. Got results show the vortex tube can be use for waste water temperature contol.

Tiriant poveikį vandens ekosistemoms labai svarbu yra įvertinti ne tik nuotekų cheminius rodiklius, bet taip pat įvertinti kompleksinį toksinių medžiagų poveikį jautriems organizmams, kurie reprezentuotų tiriamai ekosistemai sukeliamą poveikį. Šiame darbe buvo atliktas Vilniaus miesto nuotekų kokybės tyrimas, nustatant nuotekų cheminę kokybę, bei toksiškumą vertinant sausumos ir vandens augalais, sėjamąja salota (Lactuca sativa L.), mažąja plūdena (Lemna minor L.) bei dafnijų (Daphnia magna) judrumo slopinimo testu. Darbo tikslas buvo palyginti skirtingų biotestų: sausumos augalų – sėjamosios salotos (Lactuca sativa L.) ir vandens augalų – mažosios plūdenos (Lemna minor L.) augimo slopinimo ir dafnijų (Daphnia magna) judrumo slopinimo testų jautrumą ir tinkamumą bendram nuotekų toksiškumui vertinti. Atlikus cheminę analizę gauta, kad nevalytose nuotekose pH= 7, NH4+ – 100 mg/l, NO2- – 0,03 mg/l, NO3- – 1 mg/l , PO4-3 – 18 mg/l, o nuotekose po išvalymo pH = 7,5, amonio koncentracija sumažėjo 10 kartų (NH4+ – 10 mg/l), nitritų koncentracija padidėjo 16,7 karto (NO2- - 0,5 mg/l), nitratų 20 kartų (NO3- –20 mg/l), o fosfatų koncentracija sumažėjo 30 kartų (PO4-3 – 0,6), tačiau nors ir amonio jonų koncentracija valytose nuotekose sumažėjo, ji viršijo nuotekoms taikomą DLK 1,5 karto. Atlikus sėjamosios salotos (Lactuca sativa L.) biotestavimą, nustatyta, kad šaknelės augimo slopinimas buvo jautriausias galutinis rodiklis. Mažosios plūdenos (Lemna minor L.) testas parodė, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The examination of the impact on aquatic life is very important to evaluate not only the water chemical parameters, but also to assess a complex toxic effects on sensitive organisms that are representative of the investigated ecosystem effects. This work was carried out in Vilnius water quality test for chemical water quality and toxicity evaluation of terrestrial and aquatic plants, lettuce (Lactuca sativa L.), the duckweed (Lemna minor L.) and Daphnia (Daphnia magna) acute immobilisation tests. After physicochemical analysis revealed that untreated wastewater pH = 7, NH4+ – 100 mg/l, NO2- – 0.03 mg /l, NO3- – 1 mg /l, PO4-3 – 18 mg/l, and after treatment the effluent pH were 7.5, ammonium concentrations decreased by a factor of 10 (NH4+ – 10 mg /l), nitrite levels increased 16.7 times (NO2- – 0.5 mg / l), 20 times the nitrate (NO3- – 20 mg /l) and phosphate concentration decreased by 30 times (PO4-3 – 0.6), but while ammonium ion concentration in treated wastewater has decreased, it exceeded the limits applicable to discharges of 1.5. The lettuce (Lactuca sativa L.) bioassay showed that root growth inhibition was the most sensitive end point. Duckweed (Lemna minor L.) test showed that the most sensitive indicator was the mass of duckweed. Daphnia (Daphnia magna) mortality undiluted untreated wastewater after 48h was 100% and in treated wastewater – 40%. After a comparative study found that the main agent causing the effluent toxicity to Daphnia was ammonium. The... [to full text]

Šiuo metu Lietuva politiškai ir ekonomiškai orientuojasi į Vakarų europą, todėl šalyje keičiasi žemėvaldos, žemėnaudos bei nuosavybės principai, tai sudaro palankias sąlygas formuoti naują sampratą apie gamybos ir aplinkos ryšį, žmogaus ir gamtos harmoniją. Žmogus, būdamas gamybos ir aplinkos epicentre, turi suprasti aplinkoje vykstančius procesus, juos valdyti, nes jis pirmasis skins šių procesų vaisius. Šiandien reikalinga nusimanyti ne tik apie šiuolaikines gamybos technologijas, bet ir žinoti gamybos ir aplinkos ryšio per medžiagų apykaitą gamtoje dėsningumus. Šiuo metu AB ,,ROKIŠKIO SŪRIS“ gauna 35500 t vasaros mėnesiais pieno produktų gamybos atliekų, kurios turi būti išvežtos. Norint parinkti atliekų tvarkymo aikštelę pirmiausia reikalinga atlikti preliminarius geologinius tyrimus. Surinkti ir patikslinti išeities duomenis, geologinę fondinę-archyvinę medžiagą, atlikti vietovės rekognoskuotę, durpių sluoksnio 1,5 – 2,0 m. gylio podurpio. Sluoksnio filtracinių savybių tyrimą, atlikti tiriamos aikštelės ekologinį įvertinimą. Gamybos atliekų užterštumas pagal BDS5 ≥ 30000 mg Q2 l-1, ChDS> 67000 mg Q2 l-1 pH = 5÷ 7, bendras azotas Nb = 790-1200 mg l-1 , bendras fosforas Pb = 560-800 mg l-1. Objekte reikalinga numatyti pastatyti gamybinių nuotekų išlyginimo rezervuarą, kuris leistų išvengti momentinių teršalų išleidimo į miesto nuotekų tinklus. Šio darbo tikslas yra pateikti dalinai laikiną, bet ne trumpalaikį sprendimą. Juo siekiama patenkinti gamtosauginius reikalavimus... [toliau žr. visą tekstą] / At present “ROKIŠKIO SŪRIS” Ltd. receives 35500 t of dairy waste in summer months, which has to be taken away.In order to select the site for dairy waste management, first of all the preliminary geological researches have to be done. It is also necessary to collect and specify the output’s data, geological fund-archival material, and to do the reconnaissance of the locality, and 1,5 – 2,0 m. depth of sub-turf of turf layer. The research on filtration characteristics of the layer has to be done and the ecological evaluation of the analyzed site has to be performed.The contamination of production waste, according to BDS5 ≥ 30000 mg Q2/l, ChDS> 67000 mg Q2/l pH = 5÷ 7, total nitrogen Nb = 790-1200 mg/l, and total phosphorus Pb = 560-800 mg/lIt is necessary to plan the construction of reservoir for compensation of production waste water in the object, which would allow preventing the discharge of instantaneous pollutants into the urban drains. The purpose of this work is to provide partially temporary, but not short-term decision. It should satisfy the environmental requirements and find the cheapest solution and technologies. Various technological schemes are possible. In consideration of environmental requirements, geological and hydrogeological conditions of exploited turbary, and composition of production waste, several technological schemes are presented.Taking into account conditions of turbary, the engineering structures should be used to let the accumulated surface water... [to full text]

Birštono miesto ir Birštono vienkiemio gyvenvietės paviršinių nuotekų infrastruktūros vystymu įgyvendinama vienas iš ES ir Lietuvos Nacionalinės darnaus vystimosi strategijos prioritetų – biologinės įvairovės apsauga bei viena iš Lietuvos Aplinkos apsaugos strategijos krypčių - mažinti teršimą paviršinėmis (lietaus) nuotekomis. Analizuojant duomenis nustatyta, kad nepakankamai išvystyta Birštono lietaus nuotakynai, ir tai sąlygoja ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių problemų atsiradimą regione. Siekiant užtikrinti paviršinių nuotekų surinkimą ir valymą Birštono mieste numatoma suprojektuoti ir įrengti 8 paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, Birštono vienkiemio gyvenvietėje – 3 surinkimo sistemas (1 ir 2 priedas). Bendras numatomų nuotekų tinklų ilgis Birštono mieste - 14,233 km., Birštono vienkiemio gyvenvietėje - 5,438 km. Siekiant užtikrinti visų paviršinių nuotekų valymą, prieš išleidžiant į atvirus vandens telkinius, kiekvienai sistemai parinkti nuotekų valymo įrenginiai. Per šiuos valymo įrenginius bus praleidžiamas nuotekų srautas, sudarantis ne mažiau kaip 30 procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto (l/s), tačiau nebus viršijama didžiausia leistina tarša (DLT). Bendras investicijų poreikis Birštono mieste – 27,880.742 tūkst.Lt (su PVM), Birštono vienkiemio gyvenvietėje – 9,181.843 tūkst.Lt (su PVM). / Development of the surface wastewater infrastructure in the municipal town of Birštonas and Birštonas village is contributing towards the implementation of the Lithuania National Sustainable Development Strategy, including the protection of biodiversity, and of the Lithuania Environment Protection Strategy, including the reduction of pollution from the surface wastewater. The results of data analysis demonstrate that the surface wastewater infrastructure of Birštonas city is not sufficiently developed to satisfy the needs of economic and social development of the city. 8 wastewater accumulation systems are scheduled to be designed and equipped in the town of Birštonas in order to ensure the accumulation and clearing of surface wastewater, 3 systems of accumulation in Birštonas village (1 and 2 appendix). Length of total supposed wastewater network in Birštonas town are 14,233 km, in Birštonas village – 5,438 km. For every system selected fecundity clearing mechanisms in order to ensure the clearing all of surface wastewater before let it in straight water pool. Flush of wastewater will be untied through these mechanisms of clearing. This flush of wastewater will compose no fewer than 30 % the biggest countable instantaneous flush (l/s), but it will not overrun the biggest legal pollution (DLT). Total demand of investments in Birštonas town are 27,880.742 Lt (with VAT), Birštonas village – 9,181.843 Lt (su VAT).

Kaunas yra antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau nuotekų valymo įrenginiai buvo pradėti eksploatuoti tik 1999 metais. Iki tol nuotekos nebuvo valomos, o tiesiog išleidžiamos į Nemuno ir Neries upes. Iki 2008 metų rugsėjo mėnesio Kauno miesto nuotekos buvo valomos mechaniniu (parengtiniu) bei cheminiu būdu, o 2008 metų rudenį buvo įdiegtas ir nuotekų biologinis valymas. Darbas parodė, kad išleidžiamų nuotekų kokybė, nuo 2007 m. iki 2009 m. I ketvirčio, labai pagerėjo, o nuotekų išvalymo efektyvumas padidėjo 25 – 35 %. Prieš pastatant biologinio valymo įrenginius, išleidžiamose nuotekose buvo viršijamos BDS7, SM, bP, bN, didžiausios leistinos koncentracijos, o pradėjus veikti biologinio valymo įrenginiams nuotekos atitinka nustatytus normatyvus. Susidaręs nuotekų dumblas yra efektyviai naudojamas biodujų gamybai, iš kurių Kauno nuotekų valykla apie 30 % panaudoja savo reikmėms, o likusią dalį parduoda, iš to gaudama apie 400 – 600 tūkst. litų pajamų per metus. Kadangi perpūdytame dumble yra susikaupusios sunkiųjų metalų koncentracijos, jis išvežamas ir kaupiamas saugojimo aikštelėje, taip pat dalis dumblo panaudojama energetinių augalų plantacijų tręšimui. / Kaunas is the second city by its size in Lithuania. However, sewage treatment equipment has been started to be exploited only in 1999. Till then sewage had not been treated, just discharged into Nemunas and Neris River. Till September of 2008 the sewage of Kaunas City had been treated mechanically (preliminary) and chemically, and in the autumn of 2008 biological sewage treatment has been introduced. The study has revealed that the quality of discharged sewage since 2007 till I quarter of 2009 had become significantly better, and the effectiveness of sewage treatment had grown by 25 – 35 %. Before mounting biological treatment equipment, maximum permissible concentrations of BDS7, SM, bP, bN had been exceeded in discharged sewage, and since biological treatment equipment started working, sewage has conformed to established standards. Formed sewage sludge is effectively used for biogas production, where 30 % of biogas sewage treatment plant uses for its own needs, and sells the left part, realizing approximately 400 – 600 thousand LTL a year. As in rotted sludge concentrations of heavy metals are aggregated, it is exported and stored in the storage place, and a part of sludge is used for fertilization of plantations of energetic plants.

Vandens telkinių apsauga nuo užteršimo komunalinėmis nuotekomis – viena aktualiausių Kupiškio rajono savivaldybės vandensaugos problemų. Rajone geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą vykdo UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“, kuris aptarnauja 12 gyvenviečių. Nuotekų valymo įrenginius turi Kupiškio miestas ir 7 gyvenvietės: Subačius, Šepeta, Šimonys, Noriūnai, Rudiliai, Alizava, Selamiestis. Kupiškio miesto nuotekos savitakiniais tinklais yra surenkamos į nuotekų valyklą, kurios projektinis našumas 2000 m3/d , o faktinė apkrova 1016 m3/d. Nuotekų valykla pastatyta 1989 metais. Atlikus Kupiškio rajono nuotekų valyklų būklės analizę nustatyta, kad Kupiškio rajono valymo įrenginiai prastos būklės, dirba neefektyviai. Svarbu išplėsti nuotekų tinklus į naujus kvartalus Skapiškyje, Aukštupėnuose, Paketuriuose, Byčiuose ir Virbališkyje. Neefektyvūs rusiški siurbliai turi būti pakeisti naujais Kupiškio, Subačiaus siurblinėse. Atsarginiai siurbliai reikalingi Subačiaus, Šepetos, Rudilių, Salamiesčio siurblinėse. Azoto ir fosforo šalinimo įrenginiai turi būti pastatyti Kupiškio nuotekų valymo įrenginiuose. Reikia statyti Subačiaus, Alizavos, Salamiesčio nuotekų valymo įrenginius. Biologiniai tvenkiniai Rudilių nuotekų valymo įrenginiuose nėra aeruojami ir yra labai blogos būklės. Šiuo metu jie tarnauja tik kaip nuotekų kaupimo rezervuarai. Nauji nuotekų valymo įrenginiai turi būti statomi Šepetoje, Skapiškiuose, Rudiliuose, Aukštupėnuose, Paketuriuose, Byčiuose... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of water bodies from pollution by municipal wastewaters is one of the most relevant water protection problems in Kupiškis District Municipality. In the region the drinking water supply and wastewater removal is being carried out by the JSC “Kupiškis flat economy and water-supply”. This company maintains 12 settlements. Kupiškis town and 7 settlements (Subačius, Šepeta, Šimonys, Noriūnai, Rudiliai, Alizava, Salamiestis) have wastewater treatment facilities. The wastewater from Kupiškis town is collected by self-flowing networks to the wastewater treatment facilities, where design efficiency is 2000 m3/d and present load is 1016 m3/d. Wastewater treatment facilities were built in 1989. It is important to expand wastewater networks into new quarters of Skapškis, Aukštupėnai, Paketuriai, Byčiai and Virbališkis. New pumps in the pumping stations of Kupškis and Subačius must replace ineffective Russian-made ones. Alternate pumps are necessary in the pumping stations of Subačius, Šepeta, Rudiliai and Salamiestis. Nitrogen and phosphorus elimination equipment must be arranged in the Kupiškis wastewater treatment facilities. In the settlements Subačius, Alizava and Salamiestis wastewater treatment facilities must be built. Biological ponds in the Rudiliai wastewater treatment facilities are not being aerated and are in a bad condition. At present they serve as wastewater storage reservoirs. New wastewater treatment facilities must be built in Šepeta, Skapiškiai, Rudiliai... [to full text]

Tyrimo objektas – Kėdainių ir Rokiškio miesto nuotekų valyklos. Tyrimo tikslas – nustatyti, įvertinti ir palyginti Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklų veikimo efektyvumą prieš ir po rekonstrukcijos. Darbo uždaviniai: 1. Surinkus esamus tyrimų duomenis nustatyti, įvertinti ir palyginti Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklų efektyvumą prieš ir po rekonstrukcijos; 2. Atlikti surinktų duomenų statistinę analizę; 3. Nustatyti priklausomybes tarp teršiančių medžiagų koncentracijų atitekančiose ir ištekančiose nuotekose; 4. Nustatyti teršiančių medžiagų koncentracijų po nuotekų valymo priklausomybes nuo temperatūros; 5. Nustatyti Pb ir Nb koncentracijų priklausomybes ištekančiose nuotekose nuo BDS7/Pb ir BDS7/Nb santykio atitekančiose nuotekose. Tyrimo metodai: Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklos efektyvumui nustatyti buvo atliekama nuotekų užterštumo analizė atsižvelgiant į biocheminio (BDS7) ir cheminio deguonies (ChDS), skendinčių medžiagų (SM), bendro azoto (Nb) ir bendro fosforo (Pb) koncentracijas prieš užterštų nuotekų valymą ir po valymo. UAB „Kėdainių vandenys“ ir UAB „Rokiškio vandenys” laboratorijose surinkti 2008–2011 metų tyrimų duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel 2007 ir STATISTICA programas. Tyrimo rezultatai: Pirmajame skyriuje aprašomas nuotekų tvarkymas Lietuvoje, nuotekų tvarkymo būdai ir jų efektyvumas, pagrindinės nuotekų užterštumo charakteristikos, reikalavimai išleidžiamoms nuotekoms ir nuotekų valymo metu susidariusio dumblo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns. Aim of the research work: to determine, evaluate and compare the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns before and after their reconstruction. Objectives: 1. Following the research data, to determine, evaluate and compare the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns before and after their reconstruction; (Why do you repeat the aim??) 2. To carry out the statistical analysis of the obtained research data; 3. To determine the proportion of pollutant concentrations in the incoming wastewater and in the effluent; 4. To determine how the pollutant concentrations that are found after the wastewater treatment are affected by temperature; 5. To determine how the Pt and Nt concentrations in the effluent depend on the proportion of BOD7/Pt and BOD7/Nt in the incoming wastewater. The research methods: to determine the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns, the analysis of the wastewater contaminants was performed considering the following data: concentrations of biochemical (BOD7) and chemical oxygen (COD), suspended solids (SS), total nitrogen (Nt) and total phosphorus (Pt) that were fixed before and after the contaminated wastewater treatment. The data of the research, which was carried out and stored in the laboratories of UAB Kėdainių vandenys and UAB Rokiškio vandenys in... [to full text]

Aim of the research The aim of this research was to evaluate the efficiency of the constructed wetlands of vertical filtration with various fractions of dolomite used as the filter media to remove pollutants from the wastewater under the laboratory and industrial conditions and using experimental methods and after the research to prepare the calculation methodology for the filters with dolomite chippings used as the filter media. Objectives of the research In order to reach the aim of the research it was necessary: 1. To perform the analysis of the scientific experiments on the wastewater treatment efficiency in the constructed wetlands with various materials used as the filter media, to perform the analysis of the results of the industrial experiments and to make the analysis of various calculation methodologies of the parameters of the constructed wetlands. 2. To perform the comparative experiments on the efficiency of the sand and various dolomite fractions to remove the pollutants from the wastewater under the changing hydraulic and pollution load in the laboratory model. 3. To perform the research on the pollutant removal efficiency in the industrial object. 4. To specify the calculation methodology of the parameters of the constructed wetlands. This methodology will enable to calculate the parameters of the filters with the dolomite used as the filter media. / Šio darbo tikslas – analitiniais, laboratoriniais ir eksperimentiniais metodais nustatyti organinių ir biogeninių teršalų šalinimo iš nuotekų efektyvumą vertikalios filtracijos augalų-grunto filtre su dolomito įkrova esant skirtingai frakcinei sudėčiai ir apkrovai teršalais, o taip pat atlikus tyrimus patikslinti augalų-grunto filtrų skaičiavimo metodiką, kuri leistų skaičiuoti filtrus su dolomito įkrova. Darbo uždaviniai Darbo tikslui pasiekti reikėjo: 1. Atlikti nuotekų valymo efektyvumo naudojant įvairias įkrovas mokslinių darbų, gamybinių bandymų rezultatų ir augalų-grunto filtrų skaičiavimo metodikų analizę. 2. Atlikti laboratoriniame modelyje įvairių dolomito frakcijų ir smėlio nuotekų valymo efektyvumo prie įvairių hidraulinių ir taršos apkrovų palyginamuosius bandymus. 3. Atlikti teršalų šalinimo iš nuotekų efektyvumo gamybiniame objekte tyrimus. 4. Patikslinti augalų-grunto filtrų skaičiavimo metodiką, kuri leistų skaičiuoti filtrus su dolomito įkrova.

Darbo objektas: Marijampolės nuotekos. Darbo tikslas: Įvertinti Marijampolės miesto nuotekų išvalymo efektyvumą. Darbo metodai: Tyrimo metu vertintas šešių nuotekų kokybės rodiklių koncentracijos. Tyrimai atlikti UAB ,,Sūduvos vandenys” cheminių tyrimų laboratorijoje. Analizuojami 2005– 2013 m. duomenys. Visų rodiklių koncentracijos nuotekose buvo tiriamos prieš nuotekų valymą, po nuotekų valymo. Vertinti pagrindiniai nuotekų kokybės rodikliai: aktyvi vandens reakcija pH (ISO 10523:2012), skendinčių medžiagų kiekis (ISO 11923:1997); biocheminis deguonies suvartojimas (BDS ) (LAND 1988:2012); fosfatų koncentracija (LAND 58–2003), amonio jonai (ISO 71501:1998), fosforas bendras (ISO 6878:2004), nitratai ( ISO 10304:2009), nitritai ( ISO 26777:1999). 7 Analitiniai duomenys imti iš UAB ,,Sūduvos vandenys”,bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Darbo rezultatai: Išanalizavus duomenis buvo nustatyta, kad Marijampolės miesto nuotekos išvalomos efektyviai kada valoma biologiniu būdu. Analizuojant Marijampolės nuotekų valyklos darbą galima teigti, jog atitekėjusių nuotekų debitas priklauso nuo kritulių kiekio iškritusio per atitinkamus metus, tačiau duomenys rodo, kad nei krituliai, nei oro temperatūra neturi įtakos nuotekų kokybės rodiklių kiekiui. Tik biologinio valymo metu galima pasiekti išvalymo reikšmes atitinkančias normas, kurios reikalingos norint išvalytas nuotekas išleisti į paviršinius vandens telkinius. / The object: Marijampolės wastewater. Aim: To evaluate the Marijampoles urban wastewater treatment plant performance. Working methods : The study was performed with six wastewater and water quality indicators . Investigations were carried out Marijampoles urban chemical research laboratory analysis of 2005 - 2013 m . data. Effluent concentrations of all parameters were tested before water treatment , effluent treatment . Evaluating the main effluent quality indicators : active water reaction pH (ISO 10523:2012), suspended matter (ISO 11923:1997); biochemical oxygen demand ( BDS7 ) (LAND 1988:2012); phosphate concentration (LAND 58-2003), ammonium ions (ISO 7150-1:1998) , total phosphorus (ISO 6878:2004) , nitrates (ISO 10304:2009 ) , nitrite (ISO 26777:1999) . The results: After analyzing the data, it was found that Marijampoles municipal sewage treated effectively when biologically clean. Analyzing Marijampoles wastewater treatment work suggests that its arrival, the waste water flow depends on rainfall snowfall in a given year, however, the data suggest that neither precipitation nor the air temperature does not affect the effluent quality in quantity. Only biological treatment can be reached at values consistent cleaning standards that are required to spend a purified wastewater into surface water bodies.

Magistriniame darbe nagrinėjama rekonstruotos Jurbarko nuotekų valyklos efektyvumas. Tyrimo tikslas – nustatyti nuotekų valyklos darbo efektyvumą po aeracinės sistemos rekonstrukcijos. Tyrimo objektas – Jurbarko nuotekų valyklos iškeliama aeracinė sistema, kuri buvo sumontuota 2008 m. Šiems tikslams pasiekti buvo išsikelti šie uždaviniai: teoriškai apibūdinti biologinio valymo įrenginius, įtakojančius biologinio valymo proceso efektyvumą ir įvertinti veikliojo dumblo sistemos pokyčius; nustatyti nuotekų išvalymo efektyvumą Jurbarko nuotekų valykloje; atlikti palyginamąją analizę vamzdinės ir diskinės aeracinės sistemos; nustatyti Jurbarko nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas. Nuotekų valyklos efektyvumas tirtas, pagal BDS7, bendrojo azoto (Nb), bendrojo fosforo (Pb) pasišalinimą iš vandens prieš aeracinės sistemos pakeitimą ir po aeracinės sistemos pakeitimo. Atlikus tyrimus nustatyta, kad nuotekų valykla po rekonstrukcijos dirba patikimai. Nuotekų liekamoji tarša neviršija DLK. BDS7 valytame vandenyje sumažėjo 16 %, bendrojo azoto (Nb) – 27 %, o bendrojo fosforo (Pb) – 56 %, lyginant su BDS7, Nb ir Pb prieš aeracinės sistemos pakeitimą. Cheminio reagento proceso veiksmui sunaudojama 488,8 kg/m, mažiau, o tuo pačiu sudaro 22295,2 Lt/m. mažiau išlaidų. Elektros energijos sąnaudos sumažėjo apie 14%. / The paper examined the reconstructed Jurbarkas domestic wastewater treatment plants performance. Purpose of the survey - the wastewater treatment plant efficiency of aeration system reconstruction. The object of research - Jurbarkas domestic wastewater treatment plants enters an aeration system that was installed in 2008. To achieve these goals has been to move the following tasks: a theoretical description of the biological treatment plant, which affect the biological treatment process and evaluate the effectiveness of the active sludge system changes, the efficiency of wastewater remediation Jurbarkas wastewater treatment facilities, to carry out a comparative analysis of linear and circular aeration system, the sewage treatment plant Jurbarkas electricity costs. Sewage treatment plant efficiency has been studied by BOC7 nitrogen (Nb), phosphorus (Pb) elimination of the water before aeration system replacement and the replacement of aeration systems. The investigation showed that sewage treatment facilities after renovation work reliably. Effluent residual contamination does not exceed the MRL. BOC7 treated water decreased by 16%, total nitrogen (Nb) - 27%, and total phosphorus (Pb) - 56%, compared with BOC7, Nb and Pb before aeration system replacement. Chemical reagent process steps used 488.8 kg/m and less, while at the same time is 22295.2 Lt/m. less cost. Electricity costs have fallen about 14 percent.