Santrauka. Šio darbo tikslas yra įvertinti Merkio upės baseino 1992-2008 m. laikotarpiu vandens kokybės kaitos tendencijas ir priežastis. Įvertinti esamą vandens telkinių būklę, turi būti atliekami nuolatiniai paviršinių vandens telkinių stebėjimai. Pagrindiniu parametru vandens kokybės valdyme tampa biologiniai parametrai, kuriems įtakos ir ne mažiau svarbūs turi hidrocheminiai vandens parametrai. Paviršiniame vandens kokybės vertinime svarbią vietą užima biologiniai rodikliai, tiksliau rūšys, kurios tiesiogiai reaguoja į vandens užterštumą. Šio darbo tyrimo objektas – hidromorfologiniai, keli bendrieji – cheminiai Merkio pabaseinio upių 4-ių monitoringo vietų: žemiau Dubininkų, aukščiau Varėnos, žemiau Šalčininkų ir žemiau Puvočių 1992 – 2008 m. duomenys. Iki 2005 m. šie taškai – mėginių paėmimo vietos buvo nuolatinės matavimo vietos. Nuo 2005 m. monitoringo vietos pagausėjo, stebėjimų taškai išsibarstė po visą Merkio upės baseiną. 1992 – 2008 m. duomenys, gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros, Upių baseinų valdymo skyriaus. Vertinant esamą šių vietų vandens kokybę, buvo atrenkami pagrindiniai parametrai, kurie galėtų vizualiai atspindėti vandens kokybės kaitą. Analizuojant Merkio upės vandens kokybę, buvo parenkami tiriamųjų parametrų duomenys pagal metinį sezoniškumą. Visi fiziniai – cheminiai parametrai buvo matuojami ir fiksuojami kasmet, 12 kartų per metus, kiekvieno mėnesio bėgyje. Stebint šių parametrų kaitą, atrinkti 4 mėnesiai pagal sezoniškumą: sausis, balandis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary. The aim of this work is to evaluate the tendencies and reasons of the quality changes of the water of Merkio river-basin during 1992-2008. On purpose to evaluate the condition of existing pieces of water it is necessary to make permanent observations of surface pieces of water. The main parameter of the management of water quality becomes biological parameters which are influenced by equally important hydrochemical water parameters. In the surface evaluation of water quality biological parameters play an important role, more precisely the species which react directly to the water pollution. The subject of research is hydro morphologic, some common – chemical monitoring data of 4 places of Merkio river-basin: down Dubininkai, higher up Varena, down Salcininai and down Puvociai during 1992 – 2008. Until 2005 these points – the places of sample taking were the permanent measuring points. Since 2005 the number of monitoring places has increased; observation points have spread all over the basin of the river Merkys. The data of 1992 – 2008 have been received from Environment protection Agency, River-basin management department. Evaluating the current water quality in these places there were selected the main parameters that could visually reflect the changes of water quality. During the analysis of the water quality of the river Merkys the data of study parameters were chosen in accordance with yearly seasonality. Al physical chemical parameters were measured and fixed... [to full text]

Vandens kokybės tyrimus atlieka Aplinkos ministerijos regionų Aplinkos apsaugos departamentai ir Aplinkos apsaugos agentūra. Tyrimų objektu pasirinktame Mūšos upės baseine analizuoti vandens mėginiai, imti aukščiau ir žemiau miestų, žemės ūkio įtakos vietose, upių žiotyse ir Lietuvos respublikos pasienyje. Remiantis Mūšos upės baseino cheminiais-fiziniais parametrais nustatyta, kad daugelio šio baseino upių vanduo 1997 – 2004 metų periodu buvo užterštas. Kulpės (žemiau Šiaulių) ir Obelės (žemiau Radviliškio) vanduo buvo smarkiai užterštas azotinėmis bei fosfatinėmis medžiagomis; Kulpės (žiotyse), Mūšos (žemiau Kulpės įtekėjimo) – azotinėmis ir fosfatinėmis; Lėvens (žiotyse) – tik fosfatinėmis medžiagomis. Tik kai kuriose upėse stebimas vandens taršos mažėjimas. Tarp aukščiau ir žemiau miestų paimtų mėginių teršalų koncentracijų stebimas ryškus skirtumas. Iš žemės ūkio naudmenų (kurių plotas sudaro 65% viso Mūšos baseino ploto), pasklidosios taršos pavidalu, į vandens telkinius patenka azoto, fosforo junginiai bei organinės medžiagos. Remiantis teoriniais skaičiavimo metodais nustatyta, jog didžiausia žmonių sukeliama dirvožemio antropogeninė apkrova yra Šiaulių, Radviliškio ir Pasvalio rajonuose. Gyvulių sukeliama antropogeninė apkrova didžiausia yra Pasvalio, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Didžiausia bendra žmonių ir gyvulių antropogenine apkrova pasižymi Pasvalio ir Pakruojo rajonai, mažiausia – Šiaulių rajonas. Daug šio tipo teršalų yra buitinėse bei pramoninėse... [toliau žr. visą tekstą] / The researches of water quality are made by regional Departments of Environment Protection of Ministry of Environment. In watershed of the Mūša were analysed samples of water taken at upwards and downwards the river from cities, agricultural spheres of influence, influx of the river and at the border of Republic of Lithuania. According to chemical-physical parameters of the Mūša watershed, in period of1997 - 2004 year, water in the most of watershed rivers was polluted. Water in the Kulpė( downwards Šiauliai) and the Obelė (downwards Radviliškis) was heavily polluted with nitric and phosphatic compounds; The Kulpė (at influx),the Mūša (downwards the Kulpė) – nitric and phosphatic;the Lėvuo(at influx) – only phosphatic. Only in some rivers degression of pollution was detected. There is a large difference between concentrations of pollution in the samples taken upwards and downwards the city. Agricultural landed property pollutes water with nitric, phosphatic compounds and organic substances. According to theoretical methods of calculation, the largest amount of anthropogenic load to soil caused by human goes to districts of Šiauliai, Radviliškis and Pasvalys. The anthropogenic load to soil caused by animals is observed in districts of Pasvalys, Pakruojis and Radviliškis. The largest anthropogenic load to soil caused by human and animals can be found in Pasvalys and Pakruojis districts, the least – in Šiauliai district. A lot of pollutants of this type can be found in domestic... [to full text]

Assessment of long term changes in levels of biogenic substances and their amount, with regard to water yield and intensity of anthropogenic activity, in the water of different hydrological areas of Lithuania. Comparative analysis of methods for calculation of biogenic substance flows. Establishment of possibility to reduce frequency of water sampling. ATV-DVWk water quality model was for the first time in Lithuania used for forecasting of the changes in the water quality in the longitudinal profile of a river.

Norint įvertinti vandens telkinio būklę, pakanka patyrinėti kurią nors gyvųjų organizmų grupę. Viena iš tokių indikatorinių sistematinių grupių yra titnagdumbliai (Bacillariophyceae). Dauguma tyrėjų teigia, kad titnagdumbliai yra idealūs indikatoriai biologiniam monitoringui, nes didelis skaičius ekologiškai jautrių rūšių tiek vandenyje, tiek nuosėdose, tiksliai nusako esamą ekologinę situaciją (Dixit et al. 1992). Aulacoseira granulata, Fragilaria crotonensis, Asterionella formosa, Cyclotella sp. Synedra sp. Rhizosolenia sp., Diatoma, Achnanthes, Cyclotella, Stephanodiscus dažnos mezotrofiniuose vandens telkiniuose. Stephanodiscus hantzschii intensyvus vystymasis vandens telkinyje yra aukšto trofiškumo rodiklis bei užterštumo organinėmis medžiagomis indikatorius. Apskritai, išskyrus Stephanodiscus sp., titnagdumbliai stipriai eutrofinių ir hipertrofinių sąlygų ežere nepakenčia. / As is well known as a better state of body water, the more species of living organisms can live in it, and the deterioration of water quality, with a consequent reduction in plant and soil or water surface the number of living species. It remains only for not demanding, resistant to water pollution types. So in order to assess the water situation, it is sufficient to explore any group of living organisms. One such indicator is the systematic group of diatoms (Bacillariophyceae). Aulacoseira granulata, Fragilaria crotonensis, Asterionella formosa, Cyclotella sp. Synedra sp. Rhizosolenia sp., Diatoma, Achnanthes, Cyclotella, Stephanodiscus common in mesotrophic waters. Intensive development of Stephanodiscus hantzschii in water body is a high trophic rate and contamination of organic matter indicator. In general, except for Stephanodiscus sp. diatoms can not stand strongly eutrophic and hypertrophic conditions in the lake.

The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text]

Šiame darbe analizuojama surinkta informacija apie vandens kokybės valstybinio monitoringo 2007 – 2010 m. tyrimų rezultatus iš dviejų vandenviečių – Panevėžio ir Ramygalos, eksploatuojančių požeminį geriamą vandenį iš to paties viršutinio-vidurinio devono geologinio sluoksnio. Vandenvietės viena nuo kitos nutolusios 27 km atstumu, skiriasi esama agroekologine situacija bei dirvožemio sudėtimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad tarp tiriamų cheminių elementų abiejose vandenvietėse skirtumai yra statistiškai patikimi, išskyrus nitratus bei nitritus. Tyrimai parodė, kad dėl geocheminės aplinkos Ramygalos vandenvietės vanduo priklauso I, o Panevėžio – II požeminio vandens tipui. Didesnis geležies kiekis Ramygalos vandenvietėje siejamas su užpelkėjusiais vietovės dirvožemiais. Vanduo abiejose vandenvietėse yra geros kokybės, išskyrus geležies kiekį. / The paper analyzes the collected information about the water quality of national monitoring 2007 – 2010 years results of the two watering-places - Panevėžys and Ramygala, which exploit underground drinking water from the same upper-middle devonian geological layer. The distance between these watering-places is 27 kilometres, they differ in terms of agroecological situation and soil composition. After statistical analysis, it was established that among the investigated chemical elements the differences are statistically significant, in both watering-places, except for nitrates and nitrites. Studies have shown, that due to geochemical environment, Ramygala’s watering-places water belongs to the first type, and Panevėžys – to the second type of groundwater. Increased iron content in Ramygala’s watering-place is associated with waterlogged place soils. The quality of water on both watering-places is good, apart from the iron content.

Kulpė – upė Šiauliuose, Šiaulių ir Joniškio rajonuose, dešinysis Mūšos intakas. Ši upė kadaise buvo viena iš labiausiai Lietuvoje užterštų upių. Į Kulpės upę buvo išleidžiamas neišvalytas arba mažai valytas Šiaulių miesto nuotekų vanduo. 1996 m. UAB "Šiaulių vandenys" tapo viena iš šešių Baltijos šalių vandens paslaugų įmonių, vykdančių aplinkosauginius projektus, siekiančius pagerinti vandenų būklę. Darbe nagrinėjama Kulpės upės paviršinio vandens kokybės kaita 1995 – 2012 m. Analizuoti duomenys - BDS7, Nbendr Nmin, PO4-P, Pbendr ir skendinčios medžiagos. Tyrimai parodė, kad modernizavus Šiaulių miesto vandenvalos įrenginius į paviršinius Kulpės upės vandenis iš jų išleistas bendrojo azoto kiekis, nuo 1995 iki 2012 metų sumažėjo 44 %, bendrojo fosforo – 46 %, skendinčių medžiagų – 87%, BDS7 – 73 %. Kulpės upės vanduo tiriamu laikotarpiu nuo blogos būklės perėjo prie geros ar net labai geros ekologonės būklės. Tą lėmė Šiaulių miesto valymo įrenginių modernizavimas. / Kulpė is a river in the Šiauliai city, Šiauliai and Joniškis area and rigth tributary of Mūša river. This river was once one of the most polluted rivers in Lithuania. Was discharged untreated or low-treated urban waste water in the Kulpė river. When „Šiauliai waters“ Ltd with the World Bank in 1996, signed the loan contract and the project under which the company has become one of the six water services in the Baltic companies engaged in the environmental projects of enterprises. The studies assessed the water quality change in 1995 – 2012. Data - BDS7, Ntotal Nminer, PO4-P, Ptotal and suspended matter. Studies have shown that the modernization of the city of Šiauliai wastewater treatment facility 2004 in the waters of the Kulpė river released their total nitrogen - 44%, total phosphorus - 46%, suspended solids - 87%, BDS7 - 73%. Kulpė river water during the investigation period from the poor condition moved to good or even very good ecological status. This has resulted cleaning equipment modernization in Šiauliai city.

Vandens tarša išlieka viena pagrindinių aplinkosaugos problemų. Upių ir ežerų vandens kokybė Lietuvoje yra nuolat stebima, vykdomas valstybinis monitoringas. Siekiant išaiškinti Šventosios baseino upių vandens kokybę ir jų kaitą, darbe buvo pritaikytas vandens kokybės indeksas. Šiam tikslui buvo panaudoti Šventosios baseino valstybinio monitoringo 1992 – 2012 m duomenys. Vandens kokybės indekso įvertinimui panaudoti šie parametrai: skendinčių medžiagų kiekis, pH, ištirpęs O2, BDS7, NO3-N, N bendras, P04-P, P bendras, Ca, Mg, SO4, Pb, Hg ir koliforminės bakterijos. Nustatyta, kad praeityje Šventosios upę ir jos intakus daugiausia teršė koliforminės bakterijos, tuo tarpu pastaruoju metu vyrauja fosforo ir azoto junginių tarša. Blogiausi vandens kokybės indeksų vidurkis nustatytas Vyžuonos upėje žemiau Utenos – 53,1 balo, o geriausias Šventojoje ties Sabaliūnais - 83,5 balai. / Water pollution is one of the most important problems in environmental protection. Water quality of Lithuanian rivers and lakes is constantly observed and national monitoring is being performed. In order to find out the Šventoji river basin water quality and its long-term changes, water quality index was applied in the work. To reach this goal, the Šventoji river basin national monitoring data of 1992-2012 years were used. To evaluate water quality index, the following parameters were applied: suspended substance, pH, dissolved O2, BDS7, NO3-N, N total, PO4-P, P total, Ca, Mg, SO4, Pb, Hg and coliform bacterias. Results of the research revealed that the Šventoji river and its tributaries had been polluted with coliform bacterias in the past, while recently pollution of phosphorus and nitrogen have dominated. The worst water quality indexes average determined in the Vyžuona below Utena – 53,1 points, and the best is in the Šventoji at Sabaliūnai – 83,5 points.

Šiame darbe nagrinėjama požeminio vandens kokybės dinamika skirtinguose Lietuvos regionuose: šiaurės, vidurio, pietų ir pietvakarių. Pagrindinė požeminio vandens kokybės monitoringo užduotis yra kaupti ir vertinti informaciją apie ilgalaikius požeminio vandens išteklių būklės kitimus dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Požeminio vandens kokybės analizei buvo pasirinkti Karajimiškio, Lančiūnavos, Išdagų ir Varėnos stabėjimo postų gręžiniai. Analizuojami 2005-2007 m. duomenys. Duomenų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, požeminio vandens slūgsojimo gylio, kritulių kiekio, žemėnaudos. Lietuvos sulfatinio karsto regione, Karajimiškio posto požeminiame vandenyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia amonio, sulfatų, kalio, kalcio ir magnio koncentracija. Lančiūnavos posto gręžinyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia nitratų koncentracija. Iš visų analizuotų gręžinių, geriausios kokybės vanduo nustatytas Varėnos posto gręžinyje. / The aim of this thesis is to analyse underwater quality dynamics in different Lithuanian regions: northern, middle, southern and south – western. The main task of water quality monitoring is to hill up and estimate information about long-lasting underwater natural recourses condition changes due to natural and anthropogenic factors. Karajimiskis, Lanciunava, Isdagai and Varena observation posts boreholes were chosen for underwater quality analysis. Data period is 2005-2007 y. Data analysis showed that underwater pollution depends on soil composition, waterlogging depth, precipitation quantity, land-tenure. The greatest concentration of ammonium and sulphates were measured in Karajimiskis post. The best water quality was observed in Varena observation post.