Vandens kokybės tyrimus atlieka Aplinkos ministerijos regionų Aplinkos apsaugos departamentai ir Aplinkos apsaugos agentūra. Tyrimų objektu pasirinktame Mūšos upės baseine analizuoti vandens mėginiai, imti aukščiau ir žemiau miestų, žemės ūkio įtakos vietose, upių žiotyse ir Lietuvos respublikos pasienyje. Remiantis Mūšos upės baseino cheminiais-fiziniais parametrais nustatyta, kad daugelio šio baseino upių vanduo 1997 – 2004 metų periodu buvo užterštas. Kulpės (žemiau Šiaulių) ir Obelės (žemiau Radviliškio) vanduo buvo smarkiai užterštas azotinėmis bei fosfatinėmis medžiagomis; Kulpės (žiotyse), Mūšos (žemiau Kulpės įtekėjimo) – azotinėmis ir fosfatinėmis; Lėvens (žiotyse) – tik fosfatinėmis medžiagomis. Tik kai kuriose upėse stebimas vandens taršos mažėjimas. Tarp aukščiau ir žemiau miestų paimtų mėginių teršalų koncentracijų stebimas ryškus skirtumas. Iš žemės ūkio naudmenų (kurių plotas sudaro 65% viso Mūšos baseino ploto), pasklidosios taršos pavidalu, į vandens telkinius patenka azoto, fosforo junginiai bei organinės medžiagos. Remiantis teoriniais skaičiavimo metodais nustatyta, jog didžiausia žmonių sukeliama dirvožemio antropogeninė apkrova yra Šiaulių, Radviliškio ir Pasvalio rajonuose. Gyvulių sukeliama antropogeninė apkrova didžiausia yra Pasvalio, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Didžiausia bendra žmonių ir gyvulių antropogenine apkrova pasižymi Pasvalio ir Pakruojo rajonai, mažiausia – Šiaulių rajonas. Daug šio tipo teršalų yra buitinėse bei pramoninėse... [toliau žr. visą tekstą] / The researches of water quality are made by regional Departments of Environment Protection of Ministry of Environment. In watershed of the Mūša were analysed samples of water taken at upwards and downwards the river from cities, agricultural spheres of influence, influx of the river and at the border of Republic of Lithuania. According to chemical-physical parameters of the Mūša watershed, in period of1997 - 2004 year, water in the most of watershed rivers was polluted. Water in the Kulpė( downwards Šiauliai) and the Obelė (downwards Radviliškis) was heavily polluted with nitric and phosphatic compounds; The Kulpė (at influx),the Mūša (downwards the Kulpė) – nitric and phosphatic;the Lėvuo(at influx) – only phosphatic. Only in some rivers degression of pollution was detected. There is a large difference between concentrations of pollution in the samples taken upwards and downwards the city. Agricultural landed property pollutes water with nitric, phosphatic compounds and organic substances. According to theoretical methods of calculation, the largest amount of anthropogenic load to soil caused by human goes to districts of Šiauliai, Radviliškis and Pasvalys. The anthropogenic load to soil caused by animals is observed in districts of Pasvalys, Pakruojis and Radviliškis. The largest anthropogenic load to soil caused by human and animals can be found in Pasvalys and Pakruojis districts, the least – in Šiauliai district. A lot of pollutants of this type can be found in domestic... [to full text]

The analysis of the main weeks of Lithuanian macrophytes reserchers, classification of rivers and the main types of grows of the rivers with plants are presendet in the work. The Mūša river hadn’t been investigated from the standpoint of botany yet. It begins 5 kilometers avay from Juodeikiai in the western port of the Mūša Tyrelis (by Taminskas, 1997). The Mūša river was reserched in 157 kilometers long. The botanical reserches were carried out ofter the methodics of general macrophytes investigation (by Katanskaja, 1981). It was used Brown-Blanquet (1964) or the so-called Zurich-Montpeljė school researches of floro and principles of classification, then too synthatical code to pick out associations (by Balevičienė, 1991; by Pott, 1992). Macrophytes make up zones till 4 metres Width in the Mūša river. Longer areas in the river take up such associations: Potamogetonetum pectinati, Phragmitetum australis, Typhaetum angustifoliae, Phalaridetum arundinacea. In order to clear up the arrangement of various macrophytes ecological groups and their forming associations, there were fulfilled 5 vegetation side-views in Mūša river. 68 species of macrophytes that belong to 26 families ant 49 genus were inventoried in the Mūša river. The following families distinguish the lorgest specific variety. These are Cyperaceae (9 species), Poaceae (8 species), Lamiaceae (5 species), Polygonaceae (4 species), Apiaceae, Scrophulariaceae and Lemnaceae (3 species). The associations that, were... [to full text]

Bakalauro darbo tikslas – pasirinktose Mūšos upės vietose nustatyti makrozoobentosinių organizmų grupes ir pagal juos įvertinti upės vandens kokybę. Uždaviniai – atlikus išsamią literatūros analizę, motyvuotai pasirinkti esamą arba sukurti tyrimų metodiką; pasirinktose Mūšos upės vietose surinkti ir apibūdinti makrozoobentosinius organizmus ir pagal gautus rezultatus nustatyti vandens kokybę skirtingose upės vietose; gautus biologinių tyrimų rezultatus palyginti su anksčiau atliktų vandens kokybės tyrimų rezultatais. Darbo objektas – Mūšos upė įtekant ir ištekant iš Pasvalio rajono. Makrozoobentosiniai organizmai rinkti 2013 metų rugpjūčio 21–22 dienomis. Tyrimo metodika pagrįsta LAND 57–2003 dokumente pateikiama Danijos upių faunos indekso (DUFI) metodu pagal Friberg'ą ir BMWP balų metodu. Makrozoobentosiniai organizmai buvo renkami renkamojo metodo principu. Gauti rezultatai rodo, kad ties įtekėjimu į Pasvalio rajoną Mūšos upės vandens kokybė, vertinant pagal makrozoobentosą, taikant DUFI metodą priskiriama vidutinei vandens kokybės klasei (pagal BMWP – geros kokybės), nes tyrimais nustatyta, kad čia vyrauja III klasės fauna (pagal BMWP – II klasės fauna). Ties ištekėjimu iš Pasvalio rajono Mūšos upės vandens kokybė, vertinant pagal makrozoobentosą, taikant DUFI priskiriama blogos vandens kokybės klasei (pagal BMWP – vidutinės), nes tyrimais nustatyta, kad čia vyrauja IV klasės fauna (pagal BMWP – III klasės fauna). Palyginus gautus rezultatus su ankstesnių tyrimų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Bachelor’s thesis is to identify individual groups of macrozoobenthos in the selected spots of the Mūša River and to assess the river water quality on the given basis. The objectives are as follows: a motivated selection of the existing methods of research or creation of new ones following a detailed analysis of the literature; macrozoobenthos collection in the selected spots of the river and the description of organisms collected and determining the quality of water in different locations by the results; comparison of the biological results with the findings from previous water quality studies. The subject of the thesis is the Mūša River flowing into and out of Pasvalys district. Macrozoobenthos organisms were collect 21 to 22 August 2013. The research methods were based on the Danish Stream Fauna Index (DSFI) by Friberg laid down in the document LAND 57-2003 and BMWP scoring method. Macrozoobenthos organisms were collected using the method of the elective principle. The findings show that at the inflow to Pasvalys District, the water quality in the Mūša River can be classified as the average water quality in terms of macrozoobenthos by DSFI (as good water quality by BMWP), as the study found the prevalence of class III fauna (Class II fauna by BMWP). At the outflow from Pasvalys District, the water quality in the Mūša River can be classified as the poor water quality in terms of macrozoobenthos by DSFI (as average water quality by BMWP), as the study found... [to full text]