The analysis of the main weeks of Lithuanian macrophytes reserchers, classification of rivers and the main types of grows of the rivers with plants are presendet in the work. The Mūša river hadn’t been investigated from the standpoint of botany yet. It begins 5 kilometers avay from Juodeikiai in the western port of the Mūša Tyrelis (by Taminskas, 1997). The Mūša river was reserched in 157 kilometers long. The botanical reserches were carried out ofter the methodics of general macrophytes investigation (by Katanskaja, 1981). It was used Brown-Blanquet (1964) or the so-called Zurich-Montpeljė school researches of floro and principles of classification, then too synthatical code to pick out associations (by Balevičienė, 1991; by Pott, 1992). Macrophytes make up zones till 4 metres Width in the Mūša river. Longer areas in the river take up such associations: Potamogetonetum pectinati, Phragmitetum australis, Typhaetum angustifoliae, Phalaridetum arundinacea. In order to clear up the arrangement of various macrophytes ecological groups and their forming associations, there were fulfilled 5 vegetation side-views in Mūša river. 68 species of macrophytes that belong to 26 families ant 49 genus were inventoried in the Mūša river. The following families distinguish the lorgest specific variety. These are Cyperaceae (9 species), Poaceae (8 species), Lamiaceae (5 species), Polygonaceae (4 species), Apiaceae, Scrophulariaceae and Lemnaceae (3 species). The associations that, were... [to full text]

Biržulio ežero apyežeryje inventorizuota 277 induočių augalų rūšys, priklausančios 71 šeimai ir 51 eilei.Gausiausios augalų rūšimis yra Asteraceae (28 rūšys), Poaceae (25 rūšys), Fabaceae (17 rūšių), Ranunculaceae (16 rūšių), Apiaceae (12 rūšių), Lamiaceae (10 rūšių). Kitose šeimose rasta mažiau nei 10 rūšių. Rastos 5 į Lietuvos RK įrašytos rūšys. Orchis mascula (2 kategorija) – rastos 4 augimvietės ŠR dalyje. Malaxis monophylos (2 kategorija) – vienas individas rastas prie Sąsmaukos miške. Iris sibirica (2 kategorija) – rastos 7 augimvietės rytinėje dalyje, netoli Mažojo Biržulio. Betula humilis (2 kategorija) – randamas rytinėje ir ŠV dalyje. Gausiausi jo sąžalynai yra Mažojo Biržulio pakrantėse. Dactylorhiza incarnata (4 kategorija) – rytinėje ežero dalyje rastos 3 augimvietės. Biržulio ežero apyežeryje aprašyta 36 pievų bendrijos. Šios bendrijos priklauso 4 klasėms, 4 eilėms, 7 sąjungoms ir 14 asociacijų. Biržulio ežero apyežerio Iridetum sibirici Philippi 1960 – įtraukta į LRK augalų bendrijas. Tirtoje teritorijoje rastos ir aprašytos 6 miško bendrijos: Carici elongate - Alnetum glutinosae, Betuletum pubescentis, Betulo – Salicetum repentis, Tilio – Qercetum roboris, Ledo – Pinetum, Salicetum pentandro – cinereae. Aprašytos 5 Iridetum sibirici Philippi 1960 bendrijos. Įvertintas šių bendrijų: sąžalyno atsistatymas, gyvybingumas, žydėjimo ir derėjimo gausa bei ligų ir kenkėjų pažeidimai. Gyvybingiausios Iridetum sibirici Philippi 1960 bendrijos Nr. 1 ir 5. / 277 plant species belonging to 71 families and 51 lines were inventoried in the areas of Lake Biržulis. The richest in the plant species are: Asteraceae (28 species), Poaceae (25 species), Fabaceae (17 species), Ranunculaceae (16 species), Apiaceae (12 species), Lamiaceae (10 species). Les than 10 species were found in other families. 5 species that are written into the Red Book of Lithuania were found. 4 habitats of Orchis mascula (category 2) were found in the North East. One example of Malaxis monophylos (category 2) was found at the isthmus in the forest. 7 habitats of Iris sibirica (category 2) were found in the eastern part, not far from Lake Mažasis Biržulis. Betula humilis (category 2) is localized in the eastern part and in the North West. The richest overgrowths are at the strands of Lake Mažasis Biržulis. 3 habitats of Dactylorhiza incarnata (category 4) were identified in the eastern part of the lake. 36 grassland communities were depicted in the areas of Lake Biržulis. These communities belong to 4 classes, 4 lines, 7 unions and 14 aggregations. Iridetum sibirici Philippi 1960, found in areas of Lake Biržulis, is registered into the plant communities of the Red Book of Lithuania. Also 6 forest communities in the examined area were found and described. They are: Carici elongate - Alnetum glutinosae, Betuletum pubescentis, Betulo – Salicetum repentis, Tilio – Qercetum roboris, Ledo – Pinetum, Salicetum pentandro – cinereae. Moreover, 5 Iridetum sibirici... [to full text]

Šio darbo metu buvo ištirta ir įvertinta buvusių bebrų patvankų vietose ir ant bebrų trobelių susiformavusi augalija, jos pokyčiai laike priklausomai nuo apleistų bebraviečių amžiaus. Taip pat bebrų pievų augalija buvo palyginta su sąlyginai natūralių šlapių pievų augalija. Transformuotų bebrų buveinių fitocenozių tyrimai atlikti 2007 – 2010 metų liepos – rugsėjo mėnesiais palei Sąvalkos upelį (Vilniaus r., Nemenčinės apylinkės, Pailgės km.) esančiose trijose apleistose bebrų ir trijose natūraliose šlapiose pievose, o 21 bebrų trobelės augalija buvo tiriama Vilniaus, Molėtų ir Širvintų rajonuose. Pievose pagal Braun-Blanquet metodiką buvo aprašyti 48 (4 m2 kiekvienas) tiriamieji laukeliai, o ant bebrų trobelių 21 (vid. 10 m2 kiekvienas). Jie leido nustatyti tirtų augimviečių floristinę sudėtį, identifikuoti ir aprašyti augalų bendrijas, nustatyti ekologinius augalų poreikius bei įvertinti apleistų bebrų pievų augalijos pokyčius priklausomai nuo bebraviečių amžiaus. Apleistose bebrų pievose išskirtos 113 induočių augalų rūšių, natūraliose šlapiose pievose – 109, o ant bebrų trobelių 104. Apleistose bebrų pievose formuojasi įvairios augalų bendrijos, tačiau tirtose pievose dažniausios buvo Molinio-Arrhenatheretea elatioris R. Tx. 1937 klasei priklausančios bendrijos. pagal Ellenberg’o skalę vertinti augalų ekologiniai poreikiai apleistose bebravietėse, natūraliose šlapiose pievose ir ant bebrų trobelių iš esmės yra panašūs. Visose tirtose buveinėse vyravo mezofitai. Tačiau yra... [toliau žr. visą tekstą] / The work presents exploration and evaluation of the data on the vegetation which forms on beaver lodges and in abandoned beaver meadows and its alteration in time. Likewise, comparison of the abandoned beaver meadows phytocenoses with the plant communities of naturally flooded meadows is presented. Research on meadows phytocenoses occured in 2007 – 2008, each year explorations were holding from July till August, in Sąvalka stream valleys (East Lithuania). Three abandoned beaver meadows and three naturally flooded meadows were explored. Botanical composition of plants communities was determined using Braun-Blanquet method (Braun-Blanquet, 1964), took 48 squares, each 4 m2, in six meadows and 21 squares on beaver lodges, each 10 m2 , and evaluating all plant species from them. The scale of H. Ellenberg (2001) was used to decide plants species attachment to hydrological regime, soil reaction, and trophical features of abodes. Coefficients of Sörensen and Jaccard (Dombois-Mueller, Ellenberg, 1974) were used to express floristical similarity of communities. In abandoned beaver meadows 109 plant species were identified meanwhile in naturally flooded meadows – 100; 104 plant species were identified on beaver lodges. Various phytocenoses are formed in beaver meadows, however, communities belonging to the Cl. Molinio-Arrhenatheretea elatioris R. Tx. 1937 are the most frequent. In comparison with naturally flooded meadows, phytocenoses of beaver meadows are distinguished by the... [to full text]

Šiame darbe aptariama šiaurės vakarų Lietuvoje, Plungės rajono savivaldybėje, esančio Babrungo upės baseino reguliuotose upėse vykstantys natūralizacijos procesai. Reguliuotose Babrungo ir Dirnupio upės pakrantės šlaituose ir apsaugos juostose aptikta 871 vienetai sumedėjusios augalijos. Tyrimais nustatyta, kad augalija dažniausiai ir tankiausiai auga šlaito viduriniojoje dalyje. Dirnupio upės tyrinėtame 1,8 km ruože sumedėjusios augalijos plotis kairiajame šlaite Lap = 2,11 ± 0,14 m, dešiniajame šlaite Lap = 1,71 ± 0,23 m. Babrungo upės tyrinėtame 2,2 km ruože apskaičiuotas kairiajame šlaite Lap = 1,86 ± 0,44 m, o dešiniajame šlaite Lap = 1,47 ± 0,27 m. Atlikus dispersinę analizę galima teigti, kad apaugusių sumedėjusia augalija šlaitų pločių vidurkiai, esant 95 % patikimumui, esminiai nesiskiria. Babrungo ir Dirnupio upės ruožų pakrančių apsaugos juostų pločiai miškuose ir pievose atitinka, o ariamoje žemėje neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Ariamose žemėse visi matuoti upės pakrantės apsaugos juostos pločiai buvo ≤5,0 m. / This article is about naturalization processes that take place in the regulated rivers of Babrungas river-basin in the northwestern Lithuania, Plungė district municipality. There are 871 units of woody vegetation in the riverside slopes and protective zones of the regulated Babrungas and Dirnupis rivers. Researchers have shown that usually the vegetation is the densest in the middle part of the slope. The width of woody vegetation on the left slope of 1.8 km strip of the Dirnupis river Lap = 2.11 ± 0.14 m, on the right slope Lap = 1.71 ± 0.23 m. On the left slope of 2.2 km strip of the Babrungas river Lap = 1.86 ± 0.44 m, and on the right slope Lap = 1.47 ± 0.27 m. The dispersive analysis allows to claim that given 95% of reliability, width averages of woody vegetation on the slopes do not differ. The widths of protective coast zones of Babrungas and Dirnupis rivers are the same in the woods and meadows, but in arable land they do not meet the environmental requirements. All widths of protective coast zones of arable land were ≥ 5.0 m.

Siekiant, kad į paviršinius vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės yra nustatomos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, o jų dalyje prie vandens telkinio nustatomos pakrantės apsaugos juostos. Kol kas Lietuvoje yra skiriamas mažas dėmesys pakrančių apsaugos juostom. Taigi šiose magistro tezėse aptariami pastaruoju metu Lietuvoje ir Europos sąjungoje naudojami teisės aktai ir reglamentai susiję su vandens apsauga ir pakrančių apsaugos juostomis. Šio magistrinio darbo metu buvo pasirinktas Nevėžio pabaseinio reguliuotas Trikojo upelis. Tyrimo metu buvo atlikta statistinė analizė, kuri parodė, kad Trikojo upelio pakrančių apsaugos juostos esminiai nesiskiria. Dauguma pakrančių apsaugos juostų pločiai 2,5 m. Buvo nustatyta, kad apsaugos juostos atitinka aplinkosauginius reikalavimus ties pievomis ir mišku. Taip pat buvo nustatinėjama sumedėjusios augalijos pasiskirstymas upelio šlaituose, rūšių skaičius ir tankis. / In order to protect surface water reservoirs against dangerous substances, to protect water reservoir banks from erosion, to ensure water reservoir coastal ecosystem stability, to save natural landscape of water reservoir coasts and its esthetical valuables, surface water reservoir protection zones are established. Coastal protection bands are determined in their proximity to water reservoir. Still, little attention is paid to coastal protection bands in Lithuania. This Master Thesis analyzes legal acts and regulation relative to water protection and coastal protection bands and valid in Lithuania and the European Union in present time. The regulated Trikojis streamlet of Nevėžis catchment basin was chosen for this Master Thesis. Statistical analysis was performed during this research, which showed no essential differences between Trikojis streamlet coastal protection bands. Most coastal protection bands were 2,5 m wide. It was determined, that protection bands meet the environmental protection requirements in meadow and forest regions. Ligneous vegetation division on the streamlet slopes was determined, so as the amount of its species and their density.

Issues of regulated streams naturalization were analyzed in the dissertation. Subject of the research was the streams regulated for drainage purposes in a hilly relief region of the Southeast Lithuania. Self-naturalization was researched only in plain relief. Since naturalization processes are running differently, it was decided to evaluate them in a hilly relief in the region of the Southern Lithuania. Researches of regulated streams are important due to the fact, that naturalization of regulated streams with growing woody vegetation on the slopes of a stream bed almost does not decrease its hydraulic conductivity but helps to restore regime of natural flows and restore damaged aqueous ecosystems at the same times. The main target of the research is to determine regularities of self-overgrowth of regulated streams with woody vegetation and assess influence of its distribution on bed’s hydraulic conductivity and flood dynamics. Following tasks are solved in the work: regularities of woody vegetation specie composition, frequency, density distribution, influence of woody and grass vegetation on regulated stream’s hydraulic conductivity. The dissertation is composed of introduction, five chapters, general conclusions, recommendations. Introduction describes relevance of the problem, aim of the work, tasks are introduced, scientific novelty of the work is described, presentations on scientific conferences and publications are introduced. Chapter one is dedicated for analysis of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami reguliuotų upelių natūralizacijos klausimai. Tyrimo objektas yra Pietryčių Lietuvos sausinimo reikmėms reguliuoti upeliai, esantys kalvoto reljefo regione. Savaiminė natūralizacija tirta tik lyguminiame reljefe. Kadangi natūralizacijos procesai vyksta skirtingai, nuspręsta įvertinti juos kalvotame Pietryčių Lietuvos regione. Reguliuotų upelių tyrimai svarbūs tuo, kad reguliuotų upelių natūralizacija, sumedėjusiai augalijai augant ant upelio vagos šlaitų, beveik nemažina jų hidraulinio laidumo, tačiau padeda atkurti natūralių tėkmių režimą ir tuo pačiu atstatyti pažeistas vandens ekosistemas. Pagrindinis tyrimų tikslas – nustatyti reguliuotų upelių savaiminio apaugimo sumedėjusia augalija dėsningumus ir įvertinti jos pasiskirstymo įtaką vagos hidrauliniam laidumui bei potvynių dinamikai. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: sumedėjusios augalijos rūšinės sudėties, dažnio, tankio pasiskirstymo dėsningumai, sumedėjusios ir žolinės augalijos poveikis reguliuotų upelių hidrauliniam laidumui. Disertaciją sudaro įvadas, penki skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos. Įvadiniame skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas, pateiktas darbo tikslas, uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomi mokslinių konferencijų pranešimai ir publikacijos. Pirmasis skyrius skirtas natūralių upelių reguliavimo tendencijoms analizuoti. Apibūdintas augalijos plitimas reguliuotuose upeliuose, jų įtaka hidrauliniam vagos laidumui. Antrajame skyriuje pateikta... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjami reguliuotų upelių natūralizacijos klausimai. Tyrimo objektas yra Pietryčių Lietuvos sausinimo reikmėms reguliuoti upeliai, esantys kalvoto reljefo regione. Savaiminė natūralizacija tirta tik lyguminiame reljefe. Kadangi natūralizacijos procesai vyksta skirtingai, nuspręsta įvertinti juos kalvotame Pietryčių Lietuvos regione. Reguliuotų upelių tyrimai svarbūs tuo, kad reguliuotų upelių natūralizacija, sumedėjusiai augalijai augant ant upelio vagos šlaitų, beveik nemažina jų hidraulinio laidumo, tačiau padeda atkurti natūralių tėkmių režimą ir tuo pačiu atstatyti pažeistas vandens ekosistemas. Pagrindinis tyrimų tikslas – nustatyti reguliuotų upelių savaiminio apaugimo sumedėjusia augalija dėsningumus ir įvertinti jos pasiskirstymo įtaką vagos hidrauliniam laidumui bei potvynių dinamikai. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: sumedėjusios augalijos rūšinės sudėties, dažnio, tankio pasiskirstymo dėsningumai, sumedėjusios ir žolinės augalijos poveikis reguliuotų upelių hidrauliniam laidumui. Disertaciją sudaro įvadas, penki skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos. Įvadiniame skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas, pateiktas darbo tikslas, uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomi mokslinių konferencijų pranešimai ir publikacijos. Pirmasis skyrius skirtas natūralių upelių reguliavimo tendencijoms analizuoti. Apibūdintas augalijos plitimas reguliuotuose upeliuose, jų įtaka hidrauliniam vagos laidumui. Antrajame skyriuje pateikta... [toliau žr. visą tekstą] / Issues of regulated streams naturalization were analyzed in the dissertation. Subject of the research was the streams regulated for drainage purposes in a hilly relief region of the Southeast Lithuania. Self-naturalization was researched only in plain relief. Since naturalization processes are running differently, it was decided to evaluate them in a hilly relief in the region of the Southern Lithuania. Researches of regulated streams are important due to the fact, that naturalization of regulated streams with growing woody vegetation on the slopes of a stream bed almost does not decrease its hydraulic conductivity but helps to restore regime of natural flows and restore damaged aqueous ecosystems at the same times. The main target of the research is to determine regularities of self-overgrowth of regulated streams with woody vegetation and assess influence of its distribution on bed’s hydraulic conductivity and flood dynamics. Following tasks are solved in the work: regularities of woody vegetation specie composition, frequency, density distribution, influence of woody and grass vegetation on regulated stream’s hydraulic conductivity. The dissertation is composed of introduction, five chapters, general conclusions, recommendations. Introduction describes relevance of the problem, aim of the work, tasks are introduced, scientific novelty of the work is described, presentations on scientific conferences and publications are introduced. Chapter one is dedicated for analysis of... [to full text]

Magistro darbe tiriama Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusią augaliją. Darbo objektas – Punios šilas bei jame esantys gamtinis rezervatas ir botaninis – zoologinis draustinis. Dabar Punios šilas – viena svarbiausių Nemuno kilpų regioninio parko dalių. Darbo tikslas – ekologinis Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusios augalijos vertinimas. Darbo metodika – Išanalizavus literatūrinę medžiagą ir remiantis Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame Punios šile atliktais sumedėjusios augalijos tyrimais, stebėjimais nustatytas medžių rūšių išsidėstymas, jų pasiskirstymas kvartaluose. Buvo nustatyta medynų ekologinė būklė. Tyrimai buvo vykdomi visuose 48 Punios šilo kvartaluose. Kiekvienam kvartalui sudaryta atskira lentelė, iš kurios atsispindi bendras užimamas kvartalo plotas hektarais, sklypų skaičius, medynų sudėtis, būdinga augavietė, medynų amžiaus vidurkis, skalsumas, medynų tūris. Darbo rezultatai – nustatyta esama sumedėjusios augalijos rūšinė sudėtis, medynų įvairovė, ekologinė būklė. Punios šilo gamtinių objektų būklė yra gera. Pagal medynų charakteristiką Punios šile pušynai užima didžiausią plotą, eglynai per puse mažesnį, o ąžuolynai ir beržynai beveik vienodą plotą. / Post–graduate work examined the Nemunas loops regional park the forest of Punia woody vegetation. Object of the work - forest of Punia with nature reserve and botanical - zoological preserve that are in it. Now forest of Punia - one of the most important part of the Nemunas Loops Regional Park. Aim of the work - the ecological assessment of Nemunas loops regional park forest of Punia woody vegetation. Method of the work - analysis of literary material and on the basis of the Nemunas Loops Regional Park located in forest of Punia for the woody vegetation studies, the observations set out in the distribution of tree species, their distribution areas. It was found the ecological status of the woods. Studies were conducted in all 48 blocks of forest of Punia. For different block was made separate table, which is reflected in the total area in hectares occupied by block, parcel number, stand composition, characterized place of growth, average age of stands, the volume of stands. Results of the work - the existing woody vegetation species composition, stand diversity, the ecological status was set. Forest of Punia natural objects are in good condition. Under the stands testimonial pine forests occupy the largest area of the forest of Punia, fir - a half lower, and the oak woods, and birch forest takes near the same area.