Šiame darbe aptariama šiaurės vakarų Lietuvoje, Plungės rajono savivaldybėje, esančio Babrungo upės baseino reguliuotose upėse vykstantys natūralizacijos procesai. Reguliuotose Babrungo ir Dirnupio upės pakrantės šlaituose ir apsaugos juostose aptikta 871 vienetai sumedėjusios augalijos. Tyrimais nustatyta, kad augalija dažniausiai ir tankiausiai auga šlaito viduriniojoje dalyje. Dirnupio upės tyrinėtame 1,8 km ruože sumedėjusios augalijos plotis kairiajame šlaite Lap = 2,11 ± 0,14 m, dešiniajame šlaite Lap = 1,71 ± 0,23 m. Babrungo upės tyrinėtame 2,2 km ruože apskaičiuotas kairiajame šlaite Lap = 1,86 ± 0,44 m, o dešiniajame šlaite Lap = 1,47 ± 0,27 m. Atlikus dispersinę analizę galima teigti, kad apaugusių sumedėjusia augalija šlaitų pločių vidurkiai, esant 95 % patikimumui, esminiai nesiskiria. Babrungo ir Dirnupio upės ruožų pakrančių apsaugos juostų pločiai miškuose ir pievose atitinka, o ariamoje žemėje neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Ariamose žemėse visi matuoti upės pakrantės apsaugos juostos pločiai buvo ≤5,0 m. / This article is about naturalization processes that take place in the regulated rivers of Babrungas river-basin in the northwestern Lithuania, Plungė district municipality. There are 871 units of woody vegetation in the riverside slopes and protective zones of the regulated Babrungas and Dirnupis rivers. Researchers have shown that usually the vegetation is the densest in the middle part of the slope. The width of woody vegetation on the left slope of 1.8 km strip of the Dirnupis river Lap = 2.11 ± 0.14 m, on the right slope Lap = 1.71 ± 0.23 m. On the left slope of 2.2 km strip of the Babrungas river Lap = 1.86 ± 0.44 m, and on the right slope Lap = 1.47 ± 0.27 m. The dispersive analysis allows to claim that given 95% of reliability, width averages of woody vegetation on the slopes do not differ. The widths of protective coast zones of Babrungas and Dirnupis rivers are the same in the woods and meadows, but in arable land they do not meet the environmental requirements. All widths of protective coast zones of arable land were ≥ 5.0 m.

Siekiant, kad į paviršinius vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės yra nustatomos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, o jų dalyje prie vandens telkinio nustatomos pakrantės apsaugos juostos. Kol kas Lietuvoje yra skiriamas mažas dėmesys pakrančių apsaugos juostom. Taigi šiose magistro tezėse aptariami pastaruoju metu Lietuvoje ir Europos sąjungoje naudojami teisės aktai ir reglamentai susiję su vandens apsauga ir pakrančių apsaugos juostomis. Šio magistrinio darbo metu buvo pasirinktas Nevėžio pabaseinio reguliuotas Trikojo upelis. Tyrimo metu buvo atlikta statistinė analizė, kuri parodė, kad Trikojo upelio pakrančių apsaugos juostos esminiai nesiskiria. Dauguma pakrančių apsaugos juostų pločiai 2,5 m. Buvo nustatyta, kad apsaugos juostos atitinka aplinkosauginius reikalavimus ties pievomis ir mišku. Taip pat buvo nustatinėjama sumedėjusios augalijos pasiskirstymas upelio šlaituose, rūšių skaičius ir tankis. / In order to protect surface water reservoirs against dangerous substances, to protect water reservoir banks from erosion, to ensure water reservoir coastal ecosystem stability, to save natural landscape of water reservoir coasts and its esthetical valuables, surface water reservoir protection zones are established. Coastal protection bands are determined in their proximity to water reservoir. Still, little attention is paid to coastal protection bands in Lithuania. This Master Thesis analyzes legal acts and regulation relative to water protection and coastal protection bands and valid in Lithuania and the European Union in present time. The regulated Trikojis streamlet of Nevėžis catchment basin was chosen for this Master Thesis. Statistical analysis was performed during this research, which showed no essential differences between Trikojis streamlet coastal protection bands. Most coastal protection bands were 2,5 m wide. It was determined, that protection bands meet the environmental protection requirements in meadow and forest regions. Ligneous vegetation division on the streamlet slopes was determined, so as the amount of its species and their density.

Issues of regulated streams naturalization were analyzed in the dissertation. Subject of the research was the streams regulated for drainage purposes in a hilly relief region of the Southeast Lithuania. Self-naturalization was researched only in plain relief. Since naturalization processes are running differently, it was decided to evaluate them in a hilly relief in the region of the Southern Lithuania. Researches of regulated streams are important due to the fact, that naturalization of regulated streams with growing woody vegetation on the slopes of a stream bed almost does not decrease its hydraulic conductivity but helps to restore regime of natural flows and restore damaged aqueous ecosystems at the same times. The main target of the research is to determine regularities of self-overgrowth of regulated streams with woody vegetation and assess influence of its distribution on bed’s hydraulic conductivity and flood dynamics. Following tasks are solved in the work: regularities of woody vegetation specie composition, frequency, density distribution, influence of woody and grass vegetation on regulated stream’s hydraulic conductivity. The dissertation is composed of introduction, five chapters, general conclusions, recommendations. Introduction describes relevance of the problem, aim of the work, tasks are introduced, scientific novelty of the work is described, presentations on scientific conferences and publications are introduced. Chapter one is dedicated for analysis of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami reguliuotų upelių natūralizacijos klausimai. Tyrimo objektas yra Pietryčių Lietuvos sausinimo reikmėms reguliuoti upeliai, esantys kalvoto reljefo regione. Savaiminė natūralizacija tirta tik lyguminiame reljefe. Kadangi natūralizacijos procesai vyksta skirtingai, nuspręsta įvertinti juos kalvotame Pietryčių Lietuvos regione. Reguliuotų upelių tyrimai svarbūs tuo, kad reguliuotų upelių natūralizacija, sumedėjusiai augalijai augant ant upelio vagos šlaitų, beveik nemažina jų hidraulinio laidumo, tačiau padeda atkurti natūralių tėkmių režimą ir tuo pačiu atstatyti pažeistas vandens ekosistemas. Pagrindinis tyrimų tikslas – nustatyti reguliuotų upelių savaiminio apaugimo sumedėjusia augalija dėsningumus ir įvertinti jos pasiskirstymo įtaką vagos hidrauliniam laidumui bei potvynių dinamikai. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: sumedėjusios augalijos rūšinės sudėties, dažnio, tankio pasiskirstymo dėsningumai, sumedėjusios ir žolinės augalijos poveikis reguliuotų upelių hidrauliniam laidumui. Disertaciją sudaro įvadas, penki skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos. Įvadiniame skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas, pateiktas darbo tikslas, uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomi mokslinių konferencijų pranešimai ir publikacijos. Pirmasis skyrius skirtas natūralių upelių reguliavimo tendencijoms analizuoti. Apibūdintas augalijos plitimas reguliuotuose upeliuose, jų įtaka hidrauliniam vagos laidumui. Antrajame skyriuje pateikta... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjami reguliuotų upelių natūralizacijos klausimai. Tyrimo objektas yra Pietryčių Lietuvos sausinimo reikmėms reguliuoti upeliai, esantys kalvoto reljefo regione. Savaiminė natūralizacija tirta tik lyguminiame reljefe. Kadangi natūralizacijos procesai vyksta skirtingai, nuspręsta įvertinti juos kalvotame Pietryčių Lietuvos regione. Reguliuotų upelių tyrimai svarbūs tuo, kad reguliuotų upelių natūralizacija, sumedėjusiai augalijai augant ant upelio vagos šlaitų, beveik nemažina jų hidraulinio laidumo, tačiau padeda atkurti natūralių tėkmių režimą ir tuo pačiu atstatyti pažeistas vandens ekosistemas. Pagrindinis tyrimų tikslas – nustatyti reguliuotų upelių savaiminio apaugimo sumedėjusia augalija dėsningumus ir įvertinti jos pasiskirstymo įtaką vagos hidrauliniam laidumui bei potvynių dinamikai. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: sumedėjusios augalijos rūšinės sudėties, dažnio, tankio pasiskirstymo dėsningumai, sumedėjusios ir žolinės augalijos poveikis reguliuotų upelių hidrauliniam laidumui. Disertaciją sudaro įvadas, penki skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos. Įvadiniame skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas, pateiktas darbo tikslas, uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomi mokslinių konferencijų pranešimai ir publikacijos. Pirmasis skyrius skirtas natūralių upelių reguliavimo tendencijoms analizuoti. Apibūdintas augalijos plitimas reguliuotuose upeliuose, jų įtaka hidrauliniam vagos laidumui. Antrajame skyriuje pateikta... [toliau žr. visą tekstą] / Issues of regulated streams naturalization were analyzed in the dissertation. Subject of the research was the streams regulated for drainage purposes in a hilly relief region of the Southeast Lithuania. Self-naturalization was researched only in plain relief. Since naturalization processes are running differently, it was decided to evaluate them in a hilly relief in the region of the Southern Lithuania. Researches of regulated streams are important due to the fact, that naturalization of regulated streams with growing woody vegetation on the slopes of a stream bed almost does not decrease its hydraulic conductivity but helps to restore regime of natural flows and restore damaged aqueous ecosystems at the same times. The main target of the research is to determine regularities of self-overgrowth of regulated streams with woody vegetation and assess influence of its distribution on bed’s hydraulic conductivity and flood dynamics. Following tasks are solved in the work: regularities of woody vegetation specie composition, frequency, density distribution, influence of woody and grass vegetation on regulated stream’s hydraulic conductivity. The dissertation is composed of introduction, five chapters, general conclusions, recommendations. Introduction describes relevance of the problem, aim of the work, tasks are introduced, scientific novelty of the work is described, presentations on scientific conferences and publications are introduced. Chapter one is dedicated for analysis of... [to full text]

Magistro darbe tiriama Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusią augaliją. Darbo objektas – Punios šilas bei jame esantys gamtinis rezervatas ir botaninis – zoologinis draustinis. Dabar Punios šilas – viena svarbiausių Nemuno kilpų regioninio parko dalių. Darbo tikslas – ekologinis Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusios augalijos vertinimas. Darbo metodika – Išanalizavus literatūrinę medžiagą ir remiantis Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame Punios šile atliktais sumedėjusios augalijos tyrimais, stebėjimais nustatytas medžių rūšių išsidėstymas, jų pasiskirstymas kvartaluose. Buvo nustatyta medynų ekologinė būklė. Tyrimai buvo vykdomi visuose 48 Punios šilo kvartaluose. Kiekvienam kvartalui sudaryta atskira lentelė, iš kurios atsispindi bendras užimamas kvartalo plotas hektarais, sklypų skaičius, medynų sudėtis, būdinga augavietė, medynų amžiaus vidurkis, skalsumas, medynų tūris. Darbo rezultatai – nustatyta esama sumedėjusios augalijos rūšinė sudėtis, medynų įvairovė, ekologinė būklė. Punios šilo gamtinių objektų būklė yra gera. Pagal medynų charakteristiką Punios šile pušynai užima didžiausią plotą, eglynai per puse mažesnį, o ąžuolynai ir beržynai beveik vienodą plotą. / Post–graduate work examined the Nemunas loops regional park the forest of Punia woody vegetation. Object of the work - forest of Punia with nature reserve and botanical - zoological preserve that are in it. Now forest of Punia - one of the most important part of the Nemunas Loops Regional Park. Aim of the work - the ecological assessment of Nemunas loops regional park forest of Punia woody vegetation. Method of the work - analysis of literary material and on the basis of the Nemunas Loops Regional Park located in forest of Punia for the woody vegetation studies, the observations set out in the distribution of tree species, their distribution areas. It was found the ecological status of the woods. Studies were conducted in all 48 blocks of forest of Punia. For different block was made separate table, which is reflected in the total area in hectares occupied by block, parcel number, stand composition, characterized place of growth, average age of stands, the volume of stands. Results of the work - the existing woody vegetation species composition, stand diversity, the ecological status was set. Forest of Punia natural objects are in good condition. Under the stands testimonial pine forests occupy the largest area of the forest of Punia, fir - a half lower, and the oak woods, and birch forest takes near the same area.