Lietuvos bestuburių faunos žirgelių (Odonata) būrys priklauso ne tik vienai rūšimis gausiausių, bet kartu ir vienai jautriausių aplinkos kaitai vabzdžių klasei. Žirgelių būryje išskiriami du pobūriai, tai strėliukės, arba mažieji žirgeliai (Zygoptera), ir, tikrieji laumžirgiai, arba dideji žirgeliai (Anisoptera). Viso pasaulyje sutinkama apie 5 700 žirgelių rūšių, apie 120 iš jų Europoje (Dijkstra 2006). Lietuvoje gyvena 62 šių vabzdžių rūšys, priklausančios 8 šeimoms. Tai plėšrūs vabzdžiai, kurių gyvenimo ciklas turi tris vystymosi stadijas: kiaušinėlio (žiemojanti stadija), vandenyje gyvenančios lervos ir skraidančio suaugėlio stadiją. Tiek lervos tiek suaugėliai yra plėšrūs, tačiau maitinasi skirtingose aplinkose taip išvengdami konkurencijos dėl maisto ištekliaus rūšies viduje. Vandens telkinių ūkinis naudojimas, rekreacijos plėtra ištisus metus, stipriai keičia nusistovėjusią, svarbią žirgelių išlikimui buveinių būklę, atskirų elemtų erdvinę struktūrą. Atsiradusi vandens tarša inicijuoja naujus hidrocheminio rėžimo pokyčius, o kita antropogeninė veikla, kaip ežero (upės) pakrančių eksploatacija maudynėms, intensyviai žvejybai, įtakoja priekrantės augaliją ir kitų hidrobiontų grupių įvairovę, gausumą bei pasiskirstymą. Dabartiniu metu nemažai žirgelių rūšių yra saugomos gamtosauginių įstatymų; į Lietuvos Raudonąją knygą (rūšis aprašė Aidukaitė, 2007) yra įrašyta 13 žirgelių rūšių (Aeschna crenata, A. viridis, Anax parthenope, Coenagrion johannsoni, Cordulegaster boltonii... [toliau žr. visą tekstą] / Ieva Vyliaudaitė „THE ECOLOGICAL CONDITION OF THE HYDROSYSTEMS IN THE LAKES GILUŽIS, BALTIS AND SALOTĖ BASED ON THE SPECIES OF DRAGONFLIES AND DEMSELFLIES FOUND“. The valuation of the ecological condition of the ecosystems in the lakes Gilužis, Baltis and Salotė as well as the identification of the biodiversity of Odonates in the lakes under the impact of urban expansion was the goal of the research. The main tasks were: first, to indicate the ecological condition of the ecosystems; secondly, to identify the amount and quantity, the biodiversity and the distribution of the species as well as to identify the dominant species; and to clarify the richest and most valuable habitats within the three lakes. The samples of dragon and demselflies were being collected from June to September in the year 2009. 441 insects collected, 24 species identified in total. The Lake Gilužis appeared to show the smallest variaty of the species of Odonates: only 9 species identified within the 122 samples collected. The 22 species identified suggests the widest biodiversity of the dragonflies in The Lake Baltis. The highest number of samples collected in The Lake Salote, where 185 insects collected with 20 species identified. There were two rare and protected species caught in both The Lakes Baltis and Salote (Aeshna viridis and Leucorrhinia albifrons). The three of the lakes appeared to show a different variaty of the species and the distribution of them within the ecosystems of each lake... [to full text]

The aim of the study - to investigate interaction regularities of water flow energy distribution and stream beds during the naturalization process, to identify morphometric changes in the beds of streams and to assess the impact of these factors on the ecological status of rivers. To achieving this aim, 6 specific tasks were identified: 1 Designing geostatistical models of hydromorphological characteristics of regulated and natural river beds based on the field research results; 2 Identifying morphometric characteristics of river beds based on geostatistical models; 3 Determining regularities of the flow energy distribution and its interaction with the stream bed; 4 Determining the abundance and composition of grass and woody vegetation in the investigated sections of streams; 5 Determining the diversity, composition and abundance of macrozoobenthos and fish species; 6 Identifying the impact of flow energy distribution and stream bed interaction on the ecological status of rivers. / Darbo tikslas – ištirti vandens tėkmės energijos pasiskirstymo ir upelių vagų sąveikos dėsningumus, vykstant natūralizacijos procesams, nustatyti morfometrinius pokyčius upelių vagose lemiančius veiksnius ir įvertinti jų poveikį upių ekologinei būklei. Darbo tikslui pasiekti buvo sprendžiami 6 uždaviniai: 1) taikant natūrinių tyrimų rezultatus, sudaryti geostatistinius reguliuotų ir natūralių vagų hidromorfologinių charakteristikų modelius; 2) pasinaudojus gautais modeliais, nustatyti morfometrines vagų charakteristikas; 3) pasinaudojus gautais modeliais, išsiaiškinti tėkmės energijos pasiskirstymo ir jos sąveikos su upelių vaga dėsningumus; 4) ištirti žolinės ir sumedėjusios augalijos gausą ir jos sudėtį tiriamų upelių atkarpose; 5) nustatyti makrozoobentoso ir juo besimaitinančių žuvų rūšinę įvairovę, sudėtį ir gausą; 6) išsiaiškinti tėkmės energijos pasiskirstymo ir upelių vagų sąveikos įtaką upių ekologinei būklei.

Magistro darbe tiriama Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusią augaliją. Darbo objektas – Punios šilas bei jame esantys gamtinis rezervatas ir botaninis – zoologinis draustinis. Dabar Punios šilas – viena svarbiausių Nemuno kilpų regioninio parko dalių. Darbo tikslas – ekologinis Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo sumedėjusios augalijos vertinimas. Darbo metodika – Išanalizavus literatūrinę medžiagą ir remiantis Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame Punios šile atliktais sumedėjusios augalijos tyrimais, stebėjimais nustatytas medžių rūšių išsidėstymas, jų pasiskirstymas kvartaluose. Buvo nustatyta medynų ekologinė būklė. Tyrimai buvo vykdomi visuose 48 Punios šilo kvartaluose. Kiekvienam kvartalui sudaryta atskira lentelė, iš kurios atsispindi bendras užimamas kvartalo plotas hektarais, sklypų skaičius, medynų sudėtis, būdinga augavietė, medynų amžiaus vidurkis, skalsumas, medynų tūris. Darbo rezultatai – nustatyta esama sumedėjusios augalijos rūšinė sudėtis, medynų įvairovė, ekologinė būklė. Punios šilo gamtinių objektų būklė yra gera. Pagal medynų charakteristiką Punios šile pušynai užima didžiausią plotą, eglynai per puse mažesnį, o ąžuolynai ir beržynai beveik vienodą plotą. / Post–graduate work examined the Nemunas loops regional park the forest of Punia woody vegetation. Object of the work - forest of Punia with nature reserve and botanical - zoological preserve that are in it. Now forest of Punia - one of the most important part of the Nemunas Loops Regional Park. Aim of the work - the ecological assessment of Nemunas loops regional park forest of Punia woody vegetation. Method of the work - analysis of literary material and on the basis of the Nemunas Loops Regional Park located in forest of Punia for the woody vegetation studies, the observations set out in the distribution of tree species, their distribution areas. It was found the ecological status of the woods. Studies were conducted in all 48 blocks of forest of Punia. For different block was made separate table, which is reflected in the total area in hectares occupied by block, parcel number, stand composition, characterized place of growth, average age of stands, the volume of stands. Results of the work - the existing woody vegetation species composition, stand diversity, the ecological status was set. Forest of Punia natural objects are in good condition. Under the stands testimonial pine forests occupy the largest area of the forest of Punia, fir - a half lower, and the oak woods, and birch forest takes near the same area.