• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 20
  • 4
  • 3
  • Tagged with
  • 28
  • 5
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Saldžiųjų paprikų (Capsicum annuum L.) virusai Lietuvoje ir jų identifikavimas / The identification of sweet peppers (Capsicum annuum L.) viruses in Lithuania

Vimantienė, Sandra 29 June 2009 (has links)
Paprikų augintojai žymių derliaus nuostolių patiria dėl virusinių ligų. Jos, sukeldamos augalų ir jų vaisių išsigimimą ir netgi žuvimą, sumažina augalų produktyvumą ir prekinę išvaizdą. Lietuvoje nebuvo iki šiol atlikta išsamių virusinių ligų sukėlėjų tyrimų. Saldžiosiose paprikose buvo identifikuoti 2 virusai:agurkų mozaikos virusas (Cucumber mosaic cucumovirus) ir pipirų margligės virusas (Pepper mottle potyvirus). / Pepper growers suffer substantial harvest losses from viral diseases. They, causing plants and fruit malformations, and even disapearance, reduce plant productivity, nutritional value and look. The full - scale tests about disease of virus weren't made until now in Lithuania. Were identified 2 viruses of sweet pappers: Cucumber mosaic cucumovirus and Papper mottle potyvirus.
2

Biržulio ežero apyežerio flora ir augalija / Flora and vegetation of Biržulis lake environs

Zimblytė, Giedrė 24 September 2008 (has links)
Biržulio ežero apyežeryje inventorizuota 277 induočių augalų rūšys, priklausančios 71 šeimai ir 51 eilei.Gausiausios augalų rūšimis yra Asteraceae (28 rūšys), Poaceae (25 rūšys), Fabaceae (17 rūšių), Ranunculaceae (16 rūšių), Apiaceae (12 rūšių), Lamiaceae (10 rūšių). Kitose šeimose rasta mažiau nei 10 rūšių. Rastos 5 į Lietuvos RK įrašytos rūšys. Orchis mascula (2 kategorija) – rastos 4 augimvietės ŠR dalyje. Malaxis monophylos (2 kategorija) – vienas individas rastas prie Sąsmaukos miške. Iris sibirica (2 kategorija) – rastos 7 augimvietės rytinėje dalyje, netoli Mažojo Biržulio. Betula humilis (2 kategorija) – randamas rytinėje ir ŠV dalyje. Gausiausi jo sąžalynai yra Mažojo Biržulio pakrantėse. Dactylorhiza incarnata (4 kategorija) – rytinėje ežero dalyje rastos 3 augimvietės. Biržulio ežero apyežeryje aprašyta 36 pievų bendrijos. Šios bendrijos priklauso 4 klasėms, 4 eilėms, 7 sąjungoms ir 14 asociacijų. Biržulio ežero apyežerio Iridetum sibirici Philippi 1960 – įtraukta į LRK augalų bendrijas. Tirtoje teritorijoje rastos ir aprašytos 6 miško bendrijos: Carici elongate - Alnetum glutinosae, Betuletum pubescentis, Betulo – Salicetum repentis, Tilio – Qercetum roboris, Ledo – Pinetum, Salicetum pentandro – cinereae. Aprašytos 5 Iridetum sibirici Philippi 1960 bendrijos. Įvertintas šių bendrijų: sąžalyno atsistatymas, gyvybingumas, žydėjimo ir derėjimo gausa bei ligų ir kenkėjų pažeidimai. Gyvybingiausios Iridetum sibirici Philippi 1960 bendrijos Nr. 1 ir 5. / 277 plant species belonging to 71 families and 51 lines were inventoried in the areas of Lake Biržulis. The richest in the plant species are: Asteraceae (28 species), Poaceae (25 species), Fabaceae (17 species), Ranunculaceae (16 species), Apiaceae (12 species), Lamiaceae (10 species). Les than 10 species were found in other families. 5 species that are written into the Red Book of Lithuania were found. 4 habitats of Orchis mascula (category 2) were found in the North East. One example of Malaxis monophylos (category 2) was found at the isthmus in the forest. 7 habitats of Iris sibirica (category 2) were found in the eastern part, not far from Lake Mažasis Biržulis. Betula humilis (category 2) is localized in the eastern part and in the North West. The richest overgrowths are at the strands of Lake Mažasis Biržulis. 3 habitats of Dactylorhiza incarnata (category 4) were identified in the eastern part of the lake. 36 grassland communities were depicted in the areas of Lake Biržulis. These communities belong to 4 classes, 4 lines, 7 unions and 14 aggregations. Iridetum sibirici Philippi 1960, found in areas of Lake Biržulis, is registered into the plant communities of the Red Book of Lithuania. Also 6 forest communities in the examined area were found and described. They are: Carici elongate - Alnetum glutinosae, Betuletum pubescentis, Betulo – Salicetum repentis, Tilio – Qercetum roboris, Ledo – Pinetum, Salicetum pentandro – cinereae. Moreover, 5 Iridetum sibirici... [to full text]
3

Vaistinių dekoratyvinių augalų populiarumas ir gyventojų požiūris į juos / Popularity of medicinal ornamental plants and residents’ attitude towards them

Jankauskaitė, Indrė 03 September 2010 (has links)
Darbo tikslas – surinkti ir aptarti duomenis apie vaistinius dekoratyvinius augalus, nustatyti ir pateikti jų auginimo dėsningumus Kirnaičių kaime. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kokius vaistinius augalus žmonės naudoja gydydamiesi. 2. Išsiaiškinti kaip žmonės vertina vaistinių augalų dekoratyvumą. 3. Įvertinti kokie vaistiniai augalai auginami, kaip ir kur jie išsodinti. 4. Pateikti rekomenduojamų auginti augalų sąrašą. Darbo objektu pasirinkta 50 Kirnaičių kaimo sodybų ir juose esantys gėlynai. Tyrimas buvo atliktas naudojant apklausos anketas ir dvi gėlynų tyrimo lenteles. Buvo išdalinta 100 apklausos anketų, siekiant išsiaiškinti žmonių nuomonę apie vaistinių augalų dekoratyvias savybes. Kol sodybų gyventojai pildydavo anketas, taip pat buvo pildomos dvi lentelės apžiūrint gėlynus. Viena lentele buvo siekiama išsiaiškinti kaip dažnai vieni ar kiti vaistiniai augalai yra auginami, o kita kokiu išsodinimo būdu jie dažniausiai yra auginami. Analizuojant apklausos anketos gautus rezultatus, nustatyta, kad didžioji dalis Kirnaičių kaimo gyventojų domisi vaistiniais augalais. Vaistiniai augalai jų gėlynuose sudaro trečdalį visų auginamų gėlių, iš to galima spręsti, kad yra vertinamas jų dekoratyvumas. Iš anketos gautų duomenų taip pat nustatyta, kad kuo daugiau naudojami vaistiniai augalai, tuo didesnę dalį jie sudaro gėlyne auginamų augalų. Išanalizavus pildytas lenteles nustatyti dažniausiai auginami vaistiniai augalai: Hepatica nobelis Mill., Viola tricolor L., Ruta... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the paper is to collect and discuss data about medicinal decorative plants, to establish and present the regularities of growing thereof in Kirnaičiai Village. The tasks of the study: 1. To ascertain, which medicinal plants are used by people for treatment. 2. To ascertain, how people evaluate the decorativeness of medicinal plants. 3. To assess, which medicinal plants are grown, how and where are they planted. 4. To present the list of plants recommended to grow. 50 homesteads of Kirnaičiai Village and the parterres thereof were selected as the object of the research. The research was performed using questionnaire surveys and two tables of research of the parterres. 100 questionnaire surveys were distributed in order to ascertain the peoples’ opinion about decorative qualities of medicinal plants. While the residents of the homesteads were filling the surveys, the two tables were filled too reviewing the parterres. One table was designated to ascertain how often these or that medicinal plants were grown, ant the other one – to ascertain the most usual method of growing thereof. Analysing the received results of the questionnaire survey, it was established that the most part of the residents of Kirnaičiai Village were interested in medicinal plants. The medicinal plants make one third of grown flowers in their parterres, it allows to conclude that the decorativeness thereof is appreciated. It was also established from the data received in the survey... [to full text]
4

Gražutės regioninio parko dendroflora, vyraujantys medynai ir jų išteklių gamtosauginiai aspektai / Dendroflora of Grazute Regional Park, prevailing woods and ecological aspects of their resources

Leleckienė, Jūratė 29 June 2009 (has links)
Gražutės regioninis parkas yra šiaurrytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos savivaldybių teritorijose. Regioninio parko plotas pagal patikslintas (naudojant skaitmenines technologijas) ribas yra 29 471 ha. Šio darbo tikslas - ištirti Gražutės regioninio parko savaiminės dendrofloros botaninę įvairovę, sudaryti rūšių sistematinį spektrą, pateikti jų chorologinį įvertinimą, išsiaiškinti vyraujančius medynus ir įvertinti jų būklę, aprašyti retąsias rūšis bei gamtos paminklais paskelbtus medžius, apžvelgti kertines miško buveines ir Natura 2000 teritorijas, genetinius ir sėklinius draustinius, etaloninius medynus, supažindinti su pažintiniais takais. Tyrimų metu nustatyta, kad Gražutės regioniniame parke auga 70 savaiminių sumedėjusių augalų rūšių iš 94, žinomų Lietuvoje (Navasaitis ir kt., 2003), o tai sudaro 74 procentus visų Lietuvoje augančių savaiminės dendrofloros rūšių. Iš jų yra 4 pušūnų ( Pinophyta) skyriaus augalų rūšys, priklausančios 4 gentims ir 3 šeimoms (6 proc. nuo visų parke augančių savaiminių rūšių), kitos – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus augalų rūšys, priklausančios 36 gentims ir 20 šeimų. Atlikus parko savaiminių sumedėjusių augalų rūšių chorologinio spektro analizę, nustatyta, kad zoniniu požiūriu vyrauja boreotemperatinės rūšys (31), regioniniu – europinės rūšys (24), okeaniniu – euriokeaninės rūšys (28). Biogeocenotiniu požiūriu miškai skirstomi į 4 miško tipų kompleksus, iš kurių šilai GRP užima 8841,3 ha (55,0%) medynų ploto, girios... [toliau žr. visą tekstą] / Gražutė Regional Park is located in the northeast of Lithuania in the territories of Zarasai and Ignalina municipalities. The area of the regional park according to the revised borders (calculated using digital technologies) makes 29 471 ha. The aim of this thesis is to examine the botanical diversity of spontaneous dendroflora of Gražutė Regional Park, design the systematic spectrum of the species, present their chorologic evaluation, identify the prevailing woods and assess their condition, describe the rare species and trees that have been declared as the monuments of nature, make an overview of foundation forest seats and Natura 2000 territories, genetic and seminal reserves, standard woods, introduce to cognitive walkways. The research allowed finding out that Gražutė Regional Park hosts 70 species of spontaneous woody plants out of 94 known in Lithuania (Navasaitis and others, 2003) what makes 74 percent of all the species of spontaneous dendroflora growing in Lithuania. Out of them, there are 4 species of Pinophyta division belonging to 4 genuses and 3 families (6 percent of all the spontaneous species growing in the park), among others there are species of Magnoliophyta division belonging to 36 genuses and 20 families. After the chorologic spectrum analysis of the species of spontaneous woody plants growing in the park has been carried out, it has been found out in the areal terms that boreotemperate species are prevailing (31), in regional terms – European... [to full text]
5

Klevų įvairovė ir būklė Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose / Maple Diversity and Condition in The Green Plantations of Šiauliai and Telšiai Districts

Babrauskaitė, Aistė 03 August 2011 (has links)
Darbo objektu pasirinkta Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose augantys klevo (Acer L.) genties augalai. Darbo tikslas - įvertinti klevo genties augalų įvairovę ir jų būklę Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose. Darbo uždaviniai: ištirti klevų įvairovę pasirinktuose Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose, nustatyti klevo genties augalų būklę pagal morfologinius vertinimo rodiklius, pateikti rekomendacijas apie želdynuose augintinų klevų rūšis ir jų panaudojimą. Tyrimas atliktas 2010 metais, liepos – rugpjūčio mėnesiais. Tyrimo metu buvo sudaromas augančių klevų rūšių sąrašas ir vertinama klevų būklė pagal pasirinktus morfologinius vertinimo rodiklius pagal V. Stravinskienės (2005) parengtą metodiką: stiebo perimetras; Krafto klasė; viršūnės būklė; sausų šakų kiekis; derėjimo laipsnis; lajos forma; vizualiai pastebimi medžių pažeidimai. Tyrimo metu, Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose, pastebėta, kad klevo genties augalų įvairovė nedidelė. Auginami 20 rūšių ir veislių klevai, iš kurių 8 rūšys ir 11 veislių klevai introdukuoti. Iš visų klevų rūšių aptiktų tirtuose želdynuose didžiausiu dažnumu išsiskyrė paprastasis klevas ir uosialapis klevas. Tiriant klevo genties augalų būklę, nustatyta, kad daugiausia buvo 3 Krafto klasės klevų, kurių lajos forma normali. Vidutinis derėjimo laipsnis buvo 0,9 balo, nepaisant to, kad sausų šakų kiekis 82,2 % klevų lajose buvo tik 0–15 %. Mažiausiai pažeisti ir geriausios būklės viršūne pasižymėjo klevai, augantys dvarų parkuose, o labiausiai pažeisti... [toliau žr. visą tekstą] / The work object is chosen the plants of the maple (Acer L.) genus growing in Šiauliai and Telšiai districts green plantations. The aim – to assess condition and diversity of maple genus in the green plantations of Šiauliai and Telšiai districts. The tasks: to explore the variety of maples in choosen green plantations of Šiauliai and Telšiai districts, to determine condition of maple genus by morphological assessment, to present recomendations about species and use of maples grown in the green plantations. The study was conducted in 2010, July – August. During survey was created a list of growing maple species and was evaluated condition of maples by selected morphological evaluation indicators according to V. Stravinskienė (2005) developed a methodology: the stem circumference, Kraft class, condition of top, quantity of dry branches, the degree of fertility, the crown form, visually visible tree damages. During the study it was noted that diversity of maple genus is not big. There are growing 20 species and cultivars of maple genus from which 8 species and 11 cultivars of maples are introducted. Of all maple species in studied green plantations the most usuall plants were Norway maple and boxelder. During the exploration of plants of maple genus it was found that the most were maples of 3 Kraft class, which form of crown are normal. The average degree of fertility was 0,9 points, despite the fact that there was only 0–15 % of dry branches in 82,2 % maple crowns. The least... [to full text]
6

Ilgalapio gluosnio (Salix dasyclados Wimm.) klonų morfobiologinės savybės ir produktyvumo įvertinimas trumpos apyvartos želdiniuose / Morphobiological charakteristics and evoliution of productivity of Salix dasyclados Wimm. clones in planatation of short rotation

Vasiliauskas, Donatas 24 September 2008 (has links)
Pagal sudarytus kloninės atrankos kriterijus 2003 metais iš Lietuvos natūralių augaviečių, gamybinių plantacijų ir lauko kolekcijų atrinkti 4 Salix dasyclados klonai (04120, 04122, 04123, 04124), vienas klonas atrinktas iš auginamų trumpos apyvartos želdinių (9977) bei 1 veislė (‘Gudrun‘) gauta iš Švedijos. Alytaus AB „Vilda" gamybinėse plantacijose įrengtas lauko kolekcinis sklypas. Tyrimai atlikti 2004 - 2007 metais. Darbe pateikiama S. dasyclados klonų krūmų morfobiologinių savybių ir produktyvumo tyrimų duomenys. Apibendrinus S.dasyclados klonų morfometrinius ir dendrometrinius tyrimus nustatyta, kad tirtieji klonai skiriasi pagal krūmų aukštį, stiebų skaičių krūme, jų vidutinį ilgį bei skersmenį, nulaibėjimo pobūdį, medienos ir šerdies skersmenį, lapų morfologija ir kitus požymius. Didžiausią stiebų biomasę IV - aisiais auginimo metais išaugino S. dasyclados kl. 04122 – 112,4 t/ha, nuo jo nedaug atsiliko ir S. dasyclados x S. viminalis kl. 04120 – 108,9 t/ha. Didžiausiu šiluminiu kaloringumu išsiskyrė S. dasyclados kl. 04122 – 18,72 MJ/kg, ir S. dasyclados kl. 04123 – 18,16 MJ/kg. Pagal išauginamų atžalinių ūglių ir stiebų biomasės kiekį ir jų kokybę bei energetinę vertę, gamybinėse plantacijose auginti tinkamiausi yra S. dasyclados kl. 9977 ir S. dasyclados kl. 04122. / According to clone selection criteria in the year of 2003 out of 4 natural Salix dasyclados clones (04120, 04122, 04123, 04124) growing in Lithuania, one clone was selected in short crops species (9977) as well as one Gudrun sort (Sweden) received form habitat productions plantations and field collections. In plantation of Alytus joint-stock company “Vilda” was establish collection lot. They research was conducted in 2004 – 2007. In this paper the research data about clone S. dasyclados brushes morfobiological and characteristics and productivity evaluation. Summarizing the research results of S. dasyclados clone morfometric and dandrometric characteristics in was stated that the investigation clones differ according the high of the brush and number of stems in the brushes, their average length and diameter, thinning character timber and core diameter, morphological of leaves and other indicates. The biggest biomass of the stems S. dasyclados 04122 – 112,4t/ha in the fourth year of vegetation was produced. S. dasyclados x S. viminalis 04120 didn’t lag much behind, it’s biomass was 108,9 t/ha. S. dasyclados 04122 (18,72 MJ/kg) and S. dasyclados 04123 (18,16MJ/kg) were characterized by the biggest heat calorific content. According to the amount of biomass of sprouts and stems as well as their quality and energetic value the most suitable to be grown in production plantation are Salix dasyclados 04122.
7

Dekoratyviniai storlapinių (Crassulaceae) šeimos augalai Šiauliuose ir jų panaudojimo galimybės dekoratyviniuose želdynuose / Ornamental plants of the Crassulaceae family in Šiauliai and potential of their utilisation in ornamental plantations

Žlabytė, Skirmantė 02 September 2010 (has links)
Storlapinių šeimos augalai šiuo laikotarpiu yra vieni populiariausių augalų. Jie labai lengvai prižiūrimi, nereikalauja didelių pastangų ir laiko. Storlapinių (Crassulaceae) šeimą sudaro 30 genčių ir 1500 rūšių iš kurių Lietuvoje savaime auga 5 šeimos rūšys iš 3 genčių: šiloko (Sedum L.), perkūnropės (Jovibarba Opiz) ir vilkpupės (Hylotelephium H. Ohba). Darbo tikslas – įvertinti storlapinių šeimos augalų auginimo Šiaulių miesto želdynuose ypatumus. Darbo uždaviniai: ištirti storlapinių šeimos augalų įvairovę gėlynuose; nustatyti storlapinių šeimos augalų gausumą ir dažnumą; įvertinti storlapinių šeimos augalų auginimo gėlynuose galimybes. Tyrimas atliktas 2009 m. Ginkūnų ir Talkšos kapinėse, Šiaulių miesto gėlynuose bei privačiuose Šiaulių miesto ir gyvenvietės gėlynuose. Buvo tiriama augalų rūšių sudėtis, storlapinių šeimos augalų gausumas želdynuose. Nustatyti kiekvieno tiriamojo objekto rūšių panašumai pagal P. Žakaro (Jaccard) koeficientą. Tirtuose gėlynuose ir kapinėse buvo aptikti penkių iš storlapinių (Crassulaceae) šeimos genčių ( Sedum, Sempervivum, Hylotelephium, Echeveria ir Rosularia) augalai Gėlynuose ir kapinėse buvo atpažintos aštuonios storlapinių šeimos augalų rūšys – aitrusis šilokas (Sedum acre), agavinė kalvorė (Echeveria agavoides), kaukazinis šilokas (Sedum spurium), puošnioji vilpupė (Hylotelephium spectabile), stoginė šilropė (Sempervivum tectorium), uolinis šilokas (Sedum reflexum), voratinklinė šilropė (Sempervivum arachnoideum), gajutinė skotenė... [toliau žr. visą tekstą] / Ornamental plants of the Crassulaceae family are among the most popular ornamental plants, because their care is simple and does not require much time. The Crassulaceae family includes 30 genera and 1500 species. In Lithuania this family is represented by 5 native species, belonging to 3 genera – Sedum L., Jovibarba Opiz and Hylotelephium H. Ohba. The aim of the research vas to estimate peculiarities of Crassulacea plants cultivation in ornamental plantations of Šiauliai city. The following tasks were formulated: to investigate diversity of Crassulaceae species in ornamental plantations, to reveal abundance and frequency of Crassulaceae species, to estimate peculiarities of Crassulaceae cultivation in ornamental plantations. This research was performed in 2009 in Ginkūnai and Talkša cemeteries, as well as in public and private ornamental plantations of Šiauliai city. Diversity of all ornamental plant species and Crassulaceae species and their abundance was estimated. Similarity of species composition in different ornamental plantations was estimated employing Jaccard coefficient of similarity. Species of 5 Crassulaceae genera (Sedum, Sempervivum, Hylotelephium, Echeveria ir Rosularia) were found in the investigated ornamental plantations. Eight species of the Crassulaceae family were identified: Sedum acre, Echeveria agavoides, Sedum spurium, Hylotelephium spectabile, Sempervivum tectorum, Sedum reflexum, Sempervivum arachnoideum, Rosuaria aizoon. Comparison of diversity of... [to full text]
8

Aplinkos veiksnių įtaka petunijų (Petunia) regeneracijai in vitro / The Influence of Environmental Factors on the Regeneration of Petunia (Petunia) in vitro

Doveikaitė, Miglė 03 September 2010 (has links)
Darbo objektu pasirinkti Petunia genties augalai, siekiant įvertinti, šių plačiai naudojamų balkonų ir lauko želdinimui gėlių, fitohormonų ir šviesos – tamsos įtaką audinių regeneracijai. Atskirų veiksnių poveikiai literatūroje dažnai aprašomi, tačiau kompleksinis veikimas analizuojamas mažai. Tokio tipo tyrimai yra svarbūs tiek mokslui, tiek verslui. Atlikto tyrimo tikslas ištirti kompleksinę fitohormonų ir šviesos įtaką Petunia regeneracijai in vitro. Tikslui pasiekti atlikta mokslinės ir metodinės literatūros, susijusios su darbo tema, analizė. Atlikti eksperimentai su izoliuotais Petunia eksplantais, kultivuojant juos skirtingos sudėties terpėse šviesoje ir tamsoje bei įvertinta eksplantuose įvykusi regeneracija. Pagrindinis metodas tyrimams atlikti – 1IAR ir 5BAP fitohormonų integravimas į MS terpę. Metodo akcentas – šviesos ir tamsos sąlygos, kuriose buvo kultivuojami eksplantai terpėje su fitohormonais ir kontrolinėje (be fitohormonų) MS terpėje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad P. nana compacta stiebo ir lapo eksplantai pasižymi 100% regeneracija kultivuojami terpėje su fitohormonais tamsoje. Nustatyta, kad lapų eksplantuose rizogenezė indukuojama beveik 2 kartus rečiau nei iš stiebų izoliuotuose audiniuose. Rezultatų analizė parodė, kad kultivuojant stiebo dalis, 56% daugiau ūglių eksplantai suformuoja terpėje su fitohormonais ir visais atvejais tamsoje jų buvo mažiau nei šviesoje. Daugiausiai, 3,1 ūglių/eksplante, buvo P. grandiflora MS (1IAR:5:BAP) regenerantuose... [toliau žr. visą tekstą] / Plants of Petunia genus, flowers widely used for planting on balconies and outdoors, have been selected as the object of the Paper in order to estimate the influence of phytohormones and light – darkness on regeneration of tissues. The influence of particular factors is often described in literature, however, complex influence thereof is analysed scarcely. Researches of this type are very important for both science and business. Aim of the research carried out is to study the complex influence of phytohormones and light on regeneration in vitro of Petunia. Analysis of scientific and methodical readings related to subject of the Paper has bee carried out in order to achieve the above aim. Experiments with isolated Petunia explants have been made by cultivating them in media of different compositions in light and darkness and regeneration that took place in the explants was evaluated. The key research method was integration of 1IAA and 5BAP phytohormones into MS medium. Focus of the method – conditions of light and darkness under which the explants were cultivated in the medium with phytohormones and control (without phytohormones) MS medium. Upon completion it was determined 100% P. nana compacta footstalk and leaf explants regeneration cultivating them in the medium with phytohormones in darkness. It has been determined that rhizogenesis induced in leaf explants was above 2 times less than in case of footstalk in isolated tissues. The results analysis showed that, in case... [to full text]
9

Conservation genetics of the species complex Cochlearia officinalis L. s.l. in Britain

Gill, Estelle January 2008 (has links)
The genus Cochlearia is a taxonomically complex genus with a circumpolar distribution. In common with many other post-glacial colonisers it exhibits complex patterns of morphological and ecological variation. The genus has been the subject of continued taxonomic controversy, especially within the species complex C. officinalis s.l. The focus of this study was to investigate whether the three rare putative endemic Cochlearia officinalis s.l. taxa in Britain: C. micacea, C. officinalis subsp. scotica and C. atlantica were sufficiently distinctive to warrant endemic species or taxon status at any rank. Furthermore, to make conservation recommendations for the species complex based on the outcome of this investigation. The patterns of differentiation in Cochlearia were studied to gain insight into the processes that have driven morphological and ecological diversification in the group. The six putative taxa in Cochlearia officinalis s.l. were considered in this study: C. officinalis s.s., C. officinalis subsp. scotica, C. pyrenaica subsp. pyrenaica, C. pyrenaica subsp. alpina, C. atlantica and C. micacea. Samples of C. danica, a member of the wider genus Cochlearia, were also included for comparison. The samples were screened for variation in AFLP fragments, morphological characters and chloroplast haplotypes. This is the first study focussed on the British Cochlearia to use the amplified fragment length polymorphism (AFLP) technique. Many qualitative morphological characters differences between populations were maintained in cultivation under standard conditions. Variation in some quantitative morphological characters was significantly different between taxon groups. The morphological characters combined did not distinguish between taxonomic groups. Variation was found in samples from the uplands only. Although there were three chloroplast haplotypes all but 6 out of 96 samples had the same haplotype and the chloroplast was not taxonomically informative. The AFLP data did not vary significantly between taxonomic groups, ploidy levels, habitats or geographical regions. There was significant AFLP variation between populations. The morphological and ecological diversity present among populations of Cochlearia officinalis s.l. in Britain is most likely to result from local ecotypic differentiation. The variation in Cochlearia officinalis s.l. could not be divided satisfactorily into taxa of species rank and so specific conservation of taxa within the complex is not recommended. Instead the maintenance of Cochlearia diversity can be achieved by the continued protection of the habitats in which the ecotypes grow.
10

Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus L.) Lietuvoje: populiacijų susidarymas, struktūra, dinamika / Marsh saxifrage (Saxifraga hirculus L.) in Lithuania: formation, structure and dynamics of populations

Meškauskaitė, Edita 30 December 2010 (has links)
Disertacijoje pateikti apibendrinti duomenys apie 10 Saxifraga hirculus populiacijų tyrimus Lietuvoje. Nustatyti S. hirculus paplitimo ir ekologinio prieraišumo dėsningumai. Ištirta S. hirculus populiacijų demografinė struktūra. S. hirculus populiacijoms Lietuvoje yra būdingas generatyvinių individų morfologinių požymių vidutinio lygmens plastiškumas. Įvertinta generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimosi svarba S. hirculus populiacijų atsinaujinimui. Dauguma S. hirculus individų gamtinėse populiacijose yra vegetatyvinės kilmės. Pagrindinės generatyvinės kilmės individų retumo priežastys yra mažas generatyvinių ūglių skaičius mūsų krašto populiacijose, masiniai tokių ūglių pažeidimai iki sėklų susiformavimo ir tinkamų daigams atsirasti vietų stoka. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti S. hirculus daugiametės dinamikos tyrimai, įvertinant populiacijos rodiklių pokyčius ir atsikūrimo galimybes ekologinio streso (vandens lygio pakilimo) sąlygomis. Greta tradicinių ekologinių tyrimų metodų S. hirculus populiacijų vertinimui panaudoti molekulinių genetinių tyrimų duomenys. Apibendrinti įvairiapusiški kompleksinių S. hirculus tyrimų rezultatai ir objektyviai įvertinta šios saugomos rūšies augalų populiacijų būklė Lietuvoje bei parengta jų apsaugos strategija. / Summarized data of investigations of nine Saxifraga hirculus L. populations in Lithuania are presented. The regularities of S. hirculus distribution and ecological affiliation were determined. Demographic structure of populations was studied. S. hirculus populations of Lithuania are characterized by moderate plasticity level of morphological features in generative individuals. The importance of generative and vegetative reproduction of S. hirculus for regeneration of populations was estimated. In natural populations, majority of S. hirculus individuals are of vegetative origin. The main reasons for the rarity of generative individuals are small number of generative shoots, mass damages of the shoots prior to seed formation, and lack of suitable sites for seedling appearance. For the first time in Lithuania research on multi-annual dynamics of S. hirculus, considering changes in population parameters and potential for regeneration under conditions of ecological stress (increased water level), was performed. In addition to traditional ecological research methods, the data of molecular genetic analysis were used for assessment of S. hirculus populations. Results of exhaustive complex research were summarized; the current status of the populations of this endangered species in Lithuania was estimated, and the strategy for its conservation was prepared.

Page generated in 0.0481 seconds